Planuodami kelionę į egzotiškesnius kraštus, daugelis pirmiausia rūpinasi skrydžiais, viešbučiais ar kelionės maršrutu. Tačiau infekcinių ligų specialistai primena, kad ne mažiau svarbu pasirūpinti ir savo sveikata. Kai kuriose pasaulio šalyse vis dar paplitusios infekcijos, su kuriomis Lietuvoje susiduriama retai, todėl prieš kelionę verta pasikonsultuoti su infekcinių ligų gydytoju, rašoma Santaros klinikų pranešime žiniasklaidai.
„Kelionių medicina nėra vien skiepai. Konsultacijos metu vertiname visas galimas sveikatos rizikas, tačiau skiepijimo planavimas yra viena svarbiausių pasirengimo kelionei dalių“, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė.
Konsultacijos metu gydytojas išsiaiškina, į kokią šalį ar regioną žmogus vyksta, kiek laiko ten planuoja praleisti, kokiu metų laiku keliaus, kokias vietoves lankys, kokiomis ligomis serga, kokius vaistus vartoja ir kokiais skiepais jau yra paskiepytas. Tik įvertinus visą šią informaciją galima sudaryti individualų apsaugos planą.
Ne visų infekcijų galima išvengti pasiskiepijant
Pasak infekcinių ligų gydytojos prof. L. Jančorienės, tarp keliautojų vis dar paplitęs klaidingas įsitikinimas, kad nuo visų pavojingų infekcijų galima pasiskiepyti. Tačiau taip nėra.
„Yra infekcijos, nuo kurių galime apsisaugoti vakcinomis, ir yra tokių, kurių vakcinomis kontroliuoti negalime“, – pabrėžia specialistė.
Prie vakcinomis valdomų infekcijų priskiriamos tokios ligos kaip hepatitas A, hepatitas B, vidurių šiltinė, geltonasis drugys, pasiutligė, meningokokinė infekcija, difterija, stabligė, sezoninis gripas.
Viena dažniausių keliautojų sveikatos problemų – ūminės žarnyno infekcijos. Daugumos jų išvengti skiepais negalima.
„Salmoneliozė, šigeliozė, jersiniozė ir daugelis kitų bakterinių žarnyno infekcijų nėra ligos, nuo kurių galėtume apsisaugoti vakcinomis. Todėl labai svarbu laikytis rankų higienos, vartoti saugų maistą ir vandenį bei iš anksto žinoti, kaip elgtis susirgus kelionės metu“, – sako prof. L. Jančorienė.
Kada reikėtų kreiptis dėl skiepų?
Kai kurios vakcinos skiriamos keliomis dozėmis, todėl apsauginiam imunitetui susiformuoti reikia laiko. Be to, kartais tenka įvertinti anksčiau gautų skiepų sukeltą apsaugą ir prireikus atlikti revakcinaciją.
„Kuo anksčiau žmogus kreipiasi, tuo daugiau galimybių turime sudaryti optimalų apsaugos planą. Tačiau konsultuojame ir paskutinės minutės keliautojus“, – sako profesorė.
Anot jos, net ir iki kelionės likus kelioms savaitėms ar dienoms konsultacija gali būti naudinga.
„Kai kurios vakcinos pradeda veikti jau kelionės metu. Žinoma, pirmosiomis dienomis apsauga gali būti dar nepakankama, tačiau vėliau ji susiformuoja ir padeda apsisaugoti nuo ligos. Todėl net ir kreipiantis vėliau nereikėtų atsisakyti konsultacijos“, – pažymi prof. L. Jančorienė.
Net ir toje pačioje šalyje infekcinių ligų rizika gali labai skirtis priklausomai nuo regiono. Prof. L. Jančorienė pasakoja, kad gydytojai naudoja specialius tarptautinius kelionių medicinos informacijos šaltinius ir specializuotus rizikų žemėlapius, leidžiančius įvertinti rizikas sveikatai konkrečiuose regionuose.
Pavyzdžiui, vienoje šalies dalyje gali būti rekomenduojama vakcinacija nuo geltonojo drugio, o kitoje tokios rizikos gali nebūti. Kai kurių infekcinių ligų plitimas taip pat priklauso ir nuo sezono, klimato sąlygų ar tuo metu registruojamų ligų protrūkių.
Todėl gydytojai rekomenduoja nesivadovauti vien bendro pobūdžio informacija internete ar kitų keliautojų patirtimi, o prieš kelionę pasikonsultuoti su specialistu.
Ką daryti, jei vakcinos laikinai nėra?
Nors dauguma keliautojams rekomenduojamų vakcinų Lietuvoje yra prieinamos, kartais pasitaiko laikinų tiekimo sutrikimų.
„Yra buvę laikotarpių, kai pasaulyje trūko geltonojo drugio vakcinos. Tokiais atvejais vakcinų stygius dažniausiai būna susijęs ne su konkrečia šalimi, o su gamybos ar tiekimo problemomis pasauliniu mastu“, – sako prof. L. Jančorienė.
Kartais keliautojai teiraujasi ir apie naujesnes vakcinas, kurios Lietuvoje nėra nuolat prieinamos. Vienas tokių pavyzdžių – vakcina nuo dengės karštligės.
„Dengės vakcina pirmiausia buvo sukurta endeminėse teritorijose gyvenantiems žmonėms. Jos taikymas keliautojams vis dar vertinamas individualiai, atsižvelgiant į kelionės pobūdį, trukmę ir riziką užsikrėsti. Esant poreikiui, galima svarstyti ir individualų vakcinos užsakymą vardinio preparato tvarka“,– aiškina specialistė.
Skiepai – tik viena saugios kelionės dalis
Infekcinių ligų specialistai pabrėžia, kad net ir pasiskiepijus išlieka svarbios kitos apsaugos priemonės – rankų higiena, saugus maisto ir vandens vartojimas, apsauga nuo uodų bei kitų vabzdžių ir tinkamai parengta kelionių vaistinėlė.
„Skiepai yra labai svarbi apsaugos dalis, tačiau saugi kelionė prasideda nuo visapusiško pasirengimo. Kiekviena kelionė yra individuali, todėl ir rekomendacijos kiekvienam žmogui gali būti skirtingos“, – sako Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof. L. Jančorienė.
