Daugelis žmonių sportuoti pradeda tam fiziškai nepasiruošę, o tai neretai baigiasi peties, sąnarių, nugaros, rankų ar kojų skausmais, sako kineziterapeutas. Todėl, jo teigimu, norint taisyklingai sportuoti, būtina specialisto priežiūra. „Sportas yra skirtas ne formos palaikymui, o fizinių savybių lavinimui. Tai nėra geometrija“, – laidoje „Kaip jautiesi?“ pabrėžia ekspertas.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Kaip jautiesi?“ įraše:
Kineziterapeutas, treneris Mindaugas Žulpa sako, kad peties, rankos, kojos skausmas dažniausiai atsiranda dėl sąnario ankštumo ir mėgėjiško sporto.
„Didžioji dalis žmonių turi sąnario ankštumą, todėl užsimano sportuoti. Tuomet ir prasideda problemos. Sportas lyg ir turėtų teikti sveikatinimo elementą, o išeina, kad žmonės jam nepasiruošę. Sporto medicinoje tai reiškia, kad stabilizaciniai sąnariai nėra pakankamai tvirti, raumenys nėra aktyvūs, todėl nukenčia visa struktūra. Atsiranda problema klubo sąnaryje, nugaros juosmeninėje dalyje, tikėtini ir degeneraciniai pakitimai tarp slankstelių“, – aiškina kineziterapeutas.
Pasak jo, dėl netinkamo sporto gali atsirasti problemos klubo ir kelio sąnariuose, nugaros juosmenyje, taip pat degeneraciniai pakitimai tarp slankstelių – artroziniai ir vidinio menisko pakitimai – bei pavojus priekiniams ir užpakaliniams kryžminiams raiščiams.
„Žmonės ne tik nepasirengę sportuoja sporto salėse, bet ir bėgioja, važinėja dviračiais ar užsiima kitomis sporto šakomis. Kas susiję su peties sąnariu, taip pat yra daug problemų, pavyzdžiui, tendenitas, adhezyvinis kapsulitas, kiti artroziniai pakitimai, taip pat ir sąnario ankštumas, o tai priveda prie lėtinių skausmų“, – teigia M. Žulpa.
Pasak trenerio, dėl stabilizuojančiuose sąnariuose esančių didelių ankštumų atsiranda ir ydinga laikysena, kelio sąnario pakitimai, pėdučių inversija, mentės nestabilumas. Tuomet susiformuoja uždegimas audiniuose.
„Tuomet atsiranda tokios traumelės, bet jos dar nėra traumos – tiesiog audiniuose susiformuoja uždegimas. To priežastis gali būti ne tik ankštumas, bet ir raumenų pertempimas, mitybos sutrikimai“, – teigia specialistas.
Jo teigimu, jeigu judant, sportuojant arba išvis neužsiimant jokia aktyvia veikla kartojasi peties, rankos, kojos ar sąnarių skausmai, reikėtų kreiptis į specialistą.
„Rekomenduočiau kreiptis, jeigu turite didelę abejonę ir baimę ir jau tikrai sunkiau išeina judėti, tarkim, plaukus susišukuoti ar tiesiog vaikščioti, važiuoti dviračiu, kreiptis į ortopedą traumatologą, kuris įvertins jūsų fizinę būklę, atliks funkcinę diagnostiką, ką beje, geba ir kineziterapeutai. Jeigu reikės, atliks ir MRT – magnetinį rezonansą“, – pataria treneris.
Kineziterapeutas pažymi, kad pagalbos svarbu kreiptis į specialistus, o ne vadovautis socialiniuose tinkluose sparčiai populiarėjančia vadinamąja „socialine medicina“ ir užsiimti „socialiniu sportu“, nes taip galima prisidaryti dar daugiau problemų.
„Šiais laikais populiarus ne tik socialinis sportas – naudojimasis „YouTube“ ar kitais socialiniais tinklais, bet ir sporto treneriai. Per keletą mėnesių jie tarsi tampa specialistais ir jais pasitikėdami žmonės leidžiasi į avantiūrą“, – sako M. Žulpa.
Trenerio teigimu, su sportu susiję sprendimai turėtų būti grindžiami mokslu, argumentais, tyrimais ir įrodymais, o ne vadinamaisiais „rūbinės komentarais“. Anot jo, kūno kultūra ir kūno rengimas yra du skirtingi dalykai: kūno kultūra lavina fizines savybes – ištvermę, greitį ir jėgą, o netinkamai atliekamas kūno rengimas neretai baigiasi vizitais pas specialistus.
„Tikrai gaila ir liūdna, kai pasaulis aktyvėja, tačiau neargumentuotai. Žmonės veržiasi į sporto sales nesaugodami savo sveikatos. Nenoriu būti kunigu ar baudėju, bet ketintiems sportuoti svarbu kreiptis į kvalifikuotus specialistus, nes per 22 metus daugiau reabilituoju prisisportavusių žmonių nei atėjusių savo noru“, – pabrėžia kineziterapeutas.
Specialistas pastebi, jog dauguma žmonių neskiria sporto salės nuo grožio salono ir sportuoja ne dėl sveikatos, o dėl formos palaikymo.
„Sportas yra skirtas ne formos palaikymui, o fizinių savybių lavinimui. Tai nėra geometrija – trikampis, kvadratas ar apskritimas“, – akcentuoja M. Žulpa.
Anot kineziterapeuto, žmonės taip pat dažnai klaidingai sieja sportą su skausmu.
„Kartais girdžiu tokią frazę – „Ar tau vakar skaudėjo? „Aš tai negalėjau atsisėsti ar atsistoti“. Tada įsivaizduoju situaciją, kad ateina gydytojas į palatą po operacijos ir klausia paciento, ar jam vakar skaudėjo. Jis pradeda ploti ir sako: „kaip tau faina!“. Tai jau iškart yra indikatoriai, kad kažkas ne taip“, – sako M. Žulpa.
„Funkcinis aktyvumas nėra apie skausmą. Nereikia būti dideliu žinovu, kad tai žinotum. Pasaulinės sveikatos organizacijos puslapyje nieko nerašoma apie skausmą. Ten parašyta, kad sportas turi suteikti fizinę, dvasinę ir socialinę sveikatą“, – pažymi jis.
Parengė Vaida Račkauskaitė
