Kretingos rajone vairuotojas pastebėjo iš priešais važiuojančio automobilio pro langą mėtomus kačiukus. O savaitės pradžioje Vilniuje per karščius rastas krepšys su gyvomis jame įkalintomis katėmis. Gyvūnų globos organizacijų atstovai ragina griežtinti bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais. Tačiau Seimo narys Linas Jonauskas teigia, kad būtina stiprinti kontrolės ir prevencijos mechanizmus.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše:
Po įvykio su kačiukais policija aiškinasi aplinkybes
Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis teigia, kad įvykio, kai iš važiuojančio automobilio pro langą buvo mėtyti kačiukai, detalės kol kas nėra žinomos, tačiau tokius atvejus policija visada nagrinėja.
„Jeigu žmogus kreipiasi į policiją, tai bet kokiu atveju policija aiškinasi visas aplinkybes. Jeigu yra pagrindas, pradedamas ikiteisminis tyrimas arba administracinė teisena. Bet šiuo konkrečiu atveju detalių nežinau“, – komentuoja R. Matonis.
Pasak jo, pareiškimo nebuvo ir dėl per karščius rasto krepšio su kačiukais, tačiau policija jau aiškinasi šio atvejo aplinkybes.
„Vakar vakaro duomenimis, tokio pareiškimo nebuvo, bet policija ir be pareiškimo pagal faktą vakar pradėjo informacijos tikslinimo procedūrą, aiškinasi aplinkybes ir tikrai bandome išsiaiškinti, kas tas asmuo, kuris taip žiauriai galėjo pasielgti“, – teigia policijos departamento atstovas.
Gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ atstovas Mantas Kanapickas sako, kad vakar vakare gavo žinią apie tai, jog bendradarbiaujant su gyvūnų gerovės iniciatyvomis buvo pateiktas prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šio konkretaus atvejo. Kaip praneša jis, iš penkių krepšyje rastų kačiukų du neišgyveno.
„Deja, pirmą dieną visiems kačiukams esant kritinės būklės su dviem katinėliais – mama ir vienu kačiuku – reikėjo atsisveikinti. Šią minutę trijų katinėlių būklė gana stabili. Apie ateitį labai sunku prognozuoti, bet dabar jiems yra žymiai geriau, nei buvo“, – sako M. Kanapickas.
Taip pat skaitykite
Jo teigimu, nors augintiniai paliekami gana dažnai, šis atvejis buvo neeilinis.
„Tai, kad krepšiuose ar kitur gyvūnai yra randami, yra dažnas dalykas, bet per karščius, esant tokiai situacijai, tai naujovė buvo tiek man, tiek mūsų kolegoms. Įprastai žmonės tiesiog paleidžia gyvūnus į laisvę ir gyvūnai keliauja savais keliais. Kiti atsakingai suranda jiems namus arba atveža į prieglaudą“, – pažymi „Lesė“ atstovas.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Priežiūros departamento direktorius Gediminas Gvazdaitis teigia, jog pranešimus dėl žiauraus elgesio su gyvūnais tiria tiek pati tarnyba, tiek policija, tiek savivaldybių deleguoti atsakingi asmenys.
„Visais atvejais, ir Maisto ir veterinarijos tarnyba, ir policija, ir savivaldybės atsakingi asmenys reaguoja į pranešimus bei juos tiria. Prevencija yra taikoma: susitinkama su savivaldybėms, sprendžiama beglobių gyvūnų problema, kad gyvūnai nebūtų palikti be priežiūros. Seniūnijos dirba šiuo klausimu“, – komentuoja G. Gvazdaitis.
„Aišku, mes, kaip Maisto ir veterinarijos tarnyba, irgi dirbame, gauname pranešimų. Per ketvirtį jų fiksuojame apie 300. Trečdalis jų pasitvirtina. Būna pranešimų dėl gyvūnų nepriežiūros, atliekamas tyrimas. Tada tiesiog arba pasitvirtina nepriežiūra, arba nepasitvirtina. [Dalyje pranešimų] fiksuojamas ir žiaurus elgesys su gyvūnais“, – kalba VMVT atstovas.
L. Jonauskas: pagrindinė problema – atsakingos institucijos trūkumas
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas pažymi, kad, nors už žiaurų elgesį su gyvūnais tam tikrais atvejais taikoma ne tik administracinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė, o baudos už pažeidimus yra itin didelės, būtina stiprinti ir kontrolės bei prevencijos mechanizmus.
„Šiandien priemonės tikrai sustiprintos, tačiau silpniausia vieta, mano galva, yra kontrolė. Prisiminkime panašų praeitų metų atvejį, kai žmogus savaitgalį skambino ir bandė surasti institucijas, galinčias padėti arkliui, kuris, matyt, jau porą savaičių vienoje vietoje ganykloje buvo pririštas ir merdėjo. Taip ir nerado, kokia institucija galėtų atvažiuoti. Keletą dienų tas arklys kankinosi. Jo baigtis aiški“, – sako L. Jonauskas.
Seimo nario teigimu, pagrindinė problema yra ta, kad nėra aiškios atsakingos institucijos, į kurią būtų galima kreiptis dėl žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų.
„Kai prieš 12 metų Aplinkos apsaugos departamente atsirado dispečerinė, <...> kuri veikia kiaurą parą ir priiminėja tuos skambučius, buvo labai aiški vieta, kur reikia skambinti ir pranešti apie pažeidimus. Savaitgaliais ir švenčių dienomis Maisto ir veterinarijos tarnyba nedirba, telefonas yra bendrasis, susisiekti neįmanoma. Tai jeigu tokių atvejų pasitaikytų savaitgaliais, visi jie baigtųsi tragiškai“, – pabrėžia jis.
L. Jonauskas siūlo spręsti šią problemą perduodant gyvūnų gerovės kontrolės funkciją Aplinkos apsaugos departamentui.
„Aplinkosaugininkai puikiausiai žino, kaip tvarkytis su tokiais atvejais. Yra budėjimo sistema, kai pareigūnai budi – esant reikalui, ir savaitgaliais bei naktimis. Priklausomai nuo algoritmo, jei yra brakonieriavimas, didelė tarša, nusikaltimai gamtai, gali net ir naktį reaguoti. Lygiai taip pat, jeigu yra grėsmė gyvūnų gerovei ir gyvybei, algoritmas įsijungtų ir pareigūnai galėtų greitai reaguoti ir surasti pažeidėjus“, – aiškina politikas.
Policijos atstovas: žiauraus elgesio su gyvūnais atvejai tiriami gana dažnai
R. Matonio teigimu, pastebėjus žiaurų elgesį su gyvūnais dažniausiai skambinama bendruoju pagalbos telefonu 112, o dispečeriai pagal situaciją nukreipia į atsakingą tarnybą – kartais tai būna ir policija.
„Jeigu tai yra šunys arba katės, dažniausiai ieškoma globos ar gyvūnų gerovės institucijos, kur gyvūnai gali būti bent jau laikinai priglausti. Būna atvejų, kai policijos pareigūnai šunis ar kates atsiveža į policijos komisariatą. Taip tikrai yra pasitaikę, nes problema pakankamai aktuali. <...> Kai savaitgalį kitos tarnybos nedirba, <...> tikrai sudėtinga surasti, kur tą gyvūną, ypač didesnį, būtų galima padėti“, – komentuoja R. Matonis.
Pasak jo, žiauraus elgesio su gyvūnais atvejai fiksuojami ir tiriami gana dažnai: pernai administracine tvarka nubausti daugiau nei 205 asmenys, o šiemet – 81. Tuo metu dėl baudžiamosios atsakomybės pernai pradėtas 21 ikiteisminis tyrimas, o šiemet – 15.
Baudą už žiaurų elgesį su gyvūnais gali skirti tiek policija, tiek Maisto ir veterinarijos tarnyba. G. Gvazdaitis pažymi, kad baudą skiria ta institucija, kuri pradėjo tyrimą dėl administracinės atsakomybės.
„Tačiau [Maisto ir] Veterinarijos tarnyba negali taikyti baudžiamosios [atsakomybės – LRT.lt], tai tokiu atveju, jeigu ir pradėtų rinkti medžiagą, toliau perduotų tyrimą policijai“, – sako VMVT atstovas.
„Skiriamos baudos yra gana juokingos“
M. Kanapicko teigimu, siekiant mažinti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų skaičių, bausmes reikėtų griežtinti.
„Gyvūnų gerovė Lietuvoje tikrai gerėtų, jeigu Lietuvos įstatymai ir baudžiamoji veikla keistųsi gyvūnų gerovės pusės link. Būtų įdomu sužinoti, kiek žmonių statistiškai patenka į kalėjimą, bet dažniausiai <...> skiriamos baudos yra gana juokingos, atsižvelgiant į konkrečius gyvūnų atvejus“, – akcentuoja Gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ atstovas.
Savo ruožtu L. Jonauskas teigia, kad bausmės jau ir taip yra sugriežtintos, tačiau esant poreikiui jos gali būti peržiūrėtos.
„Jei gerbiamasis pašnekovas sako, kad baudos yra per mažos, pasidarysim parlamentinę kontrolę Seime ir pasižiūrėsim, kaip VMVT reaguoja, kokius išrašo protokolus, kaip traktuoja vieną ar kitą atvejį ir kaip baudžia nusižengusius atstovus. Man atrodo, situacija ir planas aiškūs. Artimiausiu metu galėsime išsiaiškinti, kaip yra iš tikrųjų“, – sako Seimo narys.
Anot VMVT atstovo, už žiaurų elgesį su gyvūnais skiriama nuo 150 iki 2000 eurų bauda, kurios dydis priklauso nuo lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
„Visos aplinkybės sudedamos į bylą ir pagal tai numatoma bauda – gali būti ir vidutinė, ir minimali. Viskas priklauso nuo aplinkybių. Šiuo atveju, kai kalbama apie tyčinį kačiukų išmėtymą, jokių lengvinančių aplinkybių nematoma“, – teigia G. Gvazdaitis.
Parengė Vaida Račkauskaitė
