„Bananą suvalgome arba užšaldome tolimesniems receptams, o žievę naudojame“, – sako dailininkė ir augalų entuziastė Aleksandra Dildienė, savomis rankomis gaminanti trąšas. Sodininkė pasidalijo žiniomis, kaip pamaitinti augalus bananų vandeniu bei sukurti savitą augalų ekosistemą.
Plačiau – vaizdo įraše.
Taiko tvarios sodininkystės principus
A. Dildienė jau penkerius metus savo balkone pasitelkusi tvarios sodininkystės principus augina daržoves ir dekoratyvinius augalus. Ji ėmė domėtis įvairiais gamtiniais auginimo metodais bei permakultūra, o paskui ieškojo būdų, kaip šias žinias pasitelkti augalų auginimui balkone.
„Pradėjau domėtis, kokie vazonai yra saugesni naudoti. Taip sužinojau, kad būtų galima visiškai atsisakyti plastikinių, bet, jeigu naudojame plastikines talpas auginimui, tai reikėtų atkreipti dėmesį į jų žymėjimą. Kiek domėjausi, 5 PP yra saugiausias žymėjimas“, – kalba LRT TELEVIZIJOS laidos „Čia mano sodas“ pašnekovė.
Šiais metais jos balkone pirmą kartą auga aukštaūgiai pomidorai. Sodininkė taip pat augina pelargonijas, smilgas, šluotsmilges, įvairius rozmarinus.
„Šiemet įsigijau tokį įdomų rozmariną „Foxtail“. Jis stiebiasi palei žemę, turėtų būti neaukštas, bet panašus lyg į vijoklinį augalą“, – sako ji.
A. Dildienė savo balkone taiko permakultūroje naudojamą „miško sodo“ metodą, kai įvairaus aukščio augalai auginami vienas šalia kito. Šitaip balkone sukuriama augalų ekosistema.
„Šiemet būtent dideliame vazone išbandžiau auginti smilgas, patagonines verbenas, petražolę, raudonėlius, kuriuos auginu ne pirmus metus“, – vardija augalų entuziastė.
Taip pat sodininkė šiais metais pirmąsyk augina prieskoninį augalą citrinžolę. Ji stengiasi visus užsiauginti augalus iš savų sėklų, mat į balkoną kartu su pirktiniais augalais nenori įnešti naujų „gyventojų“. Anksčiau moters balkone buvo užsiveisusi voratinklinė erkė.
„Kai įsigijau ekologišką čiobrelį, tai ji buvo labai užsislėpusi, o vėliau išlindo ir pradėjo plisti“, – prisimena A. Dildienė.
Įvairių augalų auginimas balkone moteriai yra neužsibaigiantis ir atviras procesas. „Visą laiką kažką persodinu“, – kalba ji.
Augalus tręšia bananų vandeniu
Augalų tręšimui moteris naudoja biohumusą ir savadarbes natūralias trąšas. Ji pati pasigamina įvairių mielių raugų ir bananų vandens. Anot sodininkės, internete surastas receptas užsienyje yra itin populiarūs motodas patręšti augalus.
„Bananuose yra labai daug kalio. Taip pat iš žievės augalai turėtų gauti ir kalcio, ir magnio“, – dalijasi moteris.
Anot jos, geriausia naudoti ekologiškus bananus, mat pramoninių bananų ūkyje dažnai naudojami pesticidai. A. Dildienė prieš gamindama trąšas, bananus visuomet nuplauna.
„Bananą suvalgome arba užšaldome tolimesniems receptams, o žievę naudojame“, – kalba A. Dildienė.
Sodininkė banano žievę supjausto stambesniais gabalais, įdeda į stiklainį ir užpila kambario temperatūros vandeniu. Stiklainį galite uždengti marlės gabaliuku, jog banano žievės paragauti nesusigundytų vabzdžiai. Vandenyje įmerktas banano žieves palikite dviem-trims paroms.
„Maišyti nereikia, prasidės toks silpnas rūgimo procesas, atsiras saldus banano kvapas ir galėsime tai naudoti tręšimui. Iš pradžių galima praskiesti – dažniausiai skiedžiu vieną prie penkių [proporcija]. Vieną dalį bananų vandens, penkias dalis vandens“, – komentuoja ji.
Pasak A. Dildienės, augalus bananų vandeniu vertėtų laistyti kartą per savaitę, bet tai daryti galima ir dažniau.
Parengė Emilis Jakštys.
