Šiltasis metų laikotarpis Lietuvoje pasižymi itin permainingais ir sunkiai prognozuojamais orais – oro sąlygos gali kardinaliai pasikeisti net per vieną naktį. Tą patvirtina ir pastarosiomis dienomis kone kelis kartus per parą besikeitę orai. Vasaros liūtys, stiprėjančios audros ir žaibo iškrovos vis dažniau niokoja gyventojų turtą, o prognozuoti, kada užklups gamtos stichijos tampa tik sudėtingiau.
Nuspėti orus vis sunkiau
Ilgalaikės orų prognozės tampa vis mažiau patikimos, todėl patyrę meteorologai planuojantiems atostogas, keliones, darbus ar poilsį gamtoje rekomenduoja remtis trumpalaikėmis prognozėmis. Praktikoje tai reiškia viena – daugiau netikėtumų ir didesnę riziką bei mažiau laiko pasiruošti.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, vasaros Lietuvoje šiltėja. Kylant vidutinei oro temperatūrai, daugėja ir pavojingų bei stichinių reiškinių. Tuo pat metu Lietuvoje daugėja karštų dienų ir tropinių naktų.
Vis dažniau pasitaiko ir trumpalaikių, bet itin intensyvių liūčių, kai vienoje vietovėje per trumpą laiką iškrenta kone mėnesio kritulių norma, o vos už kelių kilometrų tęsiasi sausra. Kaip bus šiemet, paaiškės tik įsibėgėjus sezonui.
Natūralu tikėtis, kad blogiausi scenarijai mūsų nepalies, tačiau verta sau užduoti paprastą klausimą – „o kas, jeigu“?
Dažniausiai dėl stichijų nukenčia stogai – jų danga sugadinama arba nuplėšiama, ypač pažeidžiami polikarbonatiniai paviršiai. Audros laužo šiltnamius, ardo fasadų apdailą, pakalimus, gadina lietaus nuvedimo sistemas, niokoja lauko baldus ir įrangą. Taip pat dažni rūsio užliejimo atvejai ir elektros įrangos pažeidimai.
Kada ir kur smogs stichija, prognozuoti sudėtinga, todėl itin svarbu įsivertinti vertingiausią turtą ir pasirūpinti jo apsauga, įskaitant ir turto draudimą.
Žalos siekia tūkstančius eurų
Vidutinė žala po vasaros audros siekia apie 1200–1400 eurų, tačiau tai tik statistinis vidurkis. Praktikoje nuostoliai neretai būna gerokai didesni – esame fiksavę atvejų, kai dėl netikėtų liūčių sukeltų užliejimų žala naujai įrengtame būste siekė net 40 tūkst. eurų.
Svarbu nepamiršti ir atsakomybės: jei audros metu iš jūsų balkono išpūstas daiktas apgadins kaimyno turtą ar automobilį, atsakomybė teks būtent jums.
Efektyviausia apsauga nuo audrų padarinių yra prevencija. Individualių namų savininkams rekomenduojama įsirengti žaibolaidžius, užtikrinti tinkamą drenažo sistemą ir tvarkingus lietvamzdžius, kad vanduo nesikauptų ir nepatektų į pastato vidų. Drenažo sistemas būtina reguliariai valyti, o pastatą – periodiškai apžiūrėti: įtrūkimai, drėgmės kaupimasis ar kiti pažeidimai audros metu gali tapti silpniausiomis vietomis.
Žinoma, net ir ėmusis prevencijos, visiškai apsisaugoti nuo visų galimų rizikų sudėtinga, kita vertus, jų nepaisyti reiškia sąmoningai rizikuoti savo ramybe ir finansiniu saugumu. Gamtos stichijos dažnai užklumpa netikėtai, nespėjus joms pasiruošti ar tinkamai apsaugoti turtą, todėl turto draudimo reikšmė svarbi, o ateityje, tikėtina, tik augs.
Rizikų raštingumas – nepakankamas
Vertinant artėjančios vasaros rizikas, svarbu priminti ir tai, jog apie rizikas vis dar galvojame per mažai. „Compensa“ užsakymu atliktas reprezentatyvus rizikų raštingumo tyrimas atskleidė, kad 7 iš 10 Lietuvos gyventojų mano, jog rizikos jų nepalies, o du trečdaliai apie jas apskritai nesusimąsto.
Toks „man nieko nenutiks“ požiūris dažnai lemia, kad patiriami nuostoliai būna didesni nei galėtų būti. Tyrimas rodo, kad tik 31 proc. gyventojų, susidūrę su rizika, imasi racionalių veiksmų ir aktyviai ieško sprendimų. Dalis vis dar tikisi, kad nuostolius padengs valstybė ar visuomenė, tačiau realybėje finansinė atsakomybė tenka pačiam turto savininkui.
Atsakingas sprendimas prasideda nuo paprasto, bet esminio klausimo: „ar tikrai esu pasirengęs prisiimti visas galimas rizikas“?
*„Compensa“ užsakymu „Gallup“ atlikto reprezentatyvaus tyrimo metu 2024 metų lapkričio-gruodžio mėnesiais apklausta 1000 Lietuvos gyventojų.
