Estijos kompozitorius Arvo Pärtas tapo pirmuoju estu, kuriam įteiktas prestižinis Goethe`s medalis – valstybinis Vokietijos apdovanojimas už šalies kultūros populiarinimą užsienyje, rašo visuomeninis transliuotojas ERR.
Apdovanojimo įteikimo ceremonija vyko Veimare antradienį, balandžio 28-ąją, – vieno iškiliausių 18 a. vokiečių rašytojų Johanno Wolfgango von Goethe`s gimimo dieną.
Renginyje Goethe`s medalį 90-ies metų A. Pärto vardu priėmė jo sūnus Michaelas.
Vertinimo komisija, kurią sudarė Vokietijos akademinės, meno ir kultūros bendruomenės atstovai, įvardijo A. Pärtą vienu iš epochą formavusių kūrėjų ir akcentavo jo pasaulinę įtaką ir išskirtinį kompozicinį balsą.
„Per savo ilgą meninę karjerą A. Pärtas atrado unikalią kompozicinę kalbą, kuri paliečia ir sujungia žmones visame pasaulyje“, – sakė ji.
Komisija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad kompozitorius praleido Berlyne keletą dešimtmečių po emigracijos iš sovietų okupuotos Estijos ir sukūrė savitą stilių tintinnabuli (lotyniškai – varpeliai).
Tokios A. Pärtos kompozicijos kaip „Für Alina“, „Tabula Rasa“ ir „Spiegel im Spiegel“ atveria naujas garsines patirtis ir išsiskiria dvasingu tyrumu ir struktūros gyliu, sakė vertinimo komisija.
Ji taip pat pažymėjo, kad estų kompozitoriaus muziką nuolat atlieka žymiausi orkestrai ir muzikantai, o jo 90-asis jubiliejus pernai buvo paminėtas daugybe koncertų.
Dauguma svarbiausiais laikomų A. Pärto kūrinių buvo parašyti gyvenant Vokietijoje, įskaitant „Berliner Messe“, parašytą netrukus po Berlyno sienos griūties, taip pat „Passio“, „Te Deum“ ir „Miserere“.
Šis laikotarpis taip pat žymėjo ilgamečio bendradarbiavimo su ECM prodiuseriu Manfredu Eicheriu pradžią, kurio muzikos įrašų leidykla išleido daugelį pagrindinių A. Pärto įrašų, tarp kurių – ir garsioji „Tabula Rasa“ (1984 m.).
ELTA primena, kad iš lietuvių kūrėjų Goethe`s medaliu 2012 m. buvo apdovanota literatūrologė ir teatrologė I. Veisaitė už viso gyvenimo veiklą, skatinusią vokiečių ir lietuvių kultūrinius mainus, taip pat už jos kūrybiškumą ir politinę drąsą. Nors I. Veisaitė ilgus metus gyveno Lietuvoje, kurioje kaip žydė buvo persekiojama nacių, ji visada pasisakė už susitaikymą ir kultūrinį dialogą su Vokietija, tuomet teigė atrankos komisija.
Vienas žymiausių A. Pärto kūrinių „Für Alina“ buvo skirtas būtent jo draugei iš Lietuvos I. Veisaitei ir yra pavadintas jos dukros vardu.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
