Gydytojas anesteziologas-reanimatologas ir buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas ką tik grįžo iš trečiosios savo misijos Ukrainoje. Šįkart jis kaip „Blue / Yellow Medical“ savanoris dvi su puse savaitės praleido karo zonos regione – talkino vietos medikams, vežė paramą ir mokėsi karo medicinos iš patirties, kuri, kaip sako jis pats, gali būti gyvybiškai svarbi ir Lietuvai: „Tai, ką jie daro kasdien, – herojiška rutina.“
Šis tekstas yra parengtas nevyriausybinės organizacijos „Blue / Yellow“.
Medikas beveik savaitę dirbo su Ukrainos medikų komandomis Donecko regione netoli fronto, dar vieną misijos savaitę praleido kartu su „TacMed Ukraine“ organizacija, padėdamas organizuoti pacientų pervežimus ir medicininę evakuaciją reanimobiliu.
Trečioji misija – jau karo realybėje
„Pirmą kartą Ukrainoje lankiausi dar būdamas sveikatos apsaugos ministru – tuomet tai buvo oficialus vizitas į civilines gydymo įstaigas Poltavoje, Lvive, Kyjive. Antrą kartą – jau kaip gydytojas „Blue / Yellow“, Sveikatos apsaugos ministerijos ir LSMUL Kauno klinikų organizuotoje misijoje vykau kartu su kolegomis iš šios gydymo įstaigos. Tuomet dirbome Dnipro Mečnikovo ligoninėje, padėjome organizacijai „TacMed Ukraine“, kuri evakuoja sužeistuosius iš fronto, lankėmės ir karinėse gydymo įstaigose“, – pasakoja A. Pečkauskas.
Trečioji kelionė – dar arčiau fronto. Kaip „Blue / Yellow Medical“ savanoris jis vyko ne tik mokytis, bet ir teikti tiesioginę pagalbą karo traumas patiriantiems pacientams. Kartu jis vežė Lietuvos anesteziologų-reanimatologų draugijos paramos fondo surinktą medicininę įrangą ir „Blue / Yellow“ dovanotus chirurginius instrumentus.
„Dirbau reanimobilyje – tai itin moderni greitoji pagalba, skirta kritinių pacientų pervežimams. Taip pat teko padėti gydytojams Kyjive, lankiausi Vinycios kariniame medicinos centre, taip pat dirbau Donecko regione kartu su mobiliomis chirurginėmis komandomis, kurios tiesiogine prasme gydo labai arti fronto“, – sako jis.
Arti fronto – ramybė ir susitelkimas
Nors iš šalies tokia misija atrodo pavojinga, gydytojas pripažįsta, kad būtent ten, kur arčiausiai fronto, ateina ypatingas susitelkimo jausmas.
„Kuo arčiau fronto, tuo daugiau ramybės. Saugumo instinktas, žinoma, niekada neišjungtas, bet kai esi ten dėl aiškaus tikslo – padėti, mokytis, suprasti, nebelieka vietos kasdieniams rūpesčiams. Viskas labai aišku.
Kai dirbi operacinėje ir šalia triskart iš eilės nukrenta naviguojamos bombos – sienos dreba, generatoriai automatiškai įsijungia, o vietiniai ramiai konstatuoja: „Atrodo, penkišimtinių KAB’ų ataka.“ Arba, kai į priėmimą atveža keturis žmones, kuriuos ką tik mieste nukirto FPV dronas. Tokios akimirkos primena, kad karo realybė yra čia pat“, – pasakoja buvęs ministras ir gydytojas.
Abipusiai mainai: pagalba ir mokymasis iš karo medicinos
„Blue / Yellow“ misijos dalyviai į Ukrainą veža paramą – medicininius prietaisus, įrangą, instrumentus. Šį kartą chirurginių instrumentų parama keliavo į vieną Dnipro ligoninę. Ši technika leis ukrainiečiams kokybiškiau rūpintis nukentėjusiais pacientais. Tačiau, pasak Aurimo, tai – abipusiai mainai.
„Mes dalinamės žiniomis, o kartu mokomės iš ukrainiečių – tiek klinikiniu, tiek organizaciniu, strateginiu lygmeniu. Matome, kaip jie organizuoja pacientų srautus, kaip veikia medicininės evakuacijos sistema, kaip dirba priekinės chirurginės komandos. Šią patirtį būtina parvežti į Lietuvą – ne tik gydytojams, bet ir tiems, kurie planuoja sveikatos sistemos pasirengimą grėsmėms“, – pasakoja arti fronto dirbęs medikas.
Situacija keičiasi, bet žmonių ryžtas tas pats
Per kelis vizitus Aurimas mato, kaip keičiasi karo dinamika ir jos atspindys ligoninėse.
„Kai fronte veiksmai lėtėja, mažiau ir sužeistųjų. Bet dabar labai daug dronų – iš tų vietų evakuacija tampa sudėtinga ar net neįmanoma. Tie, kurie pasiekia ligoninę, dažnai būna itin sunkios būklės – su užterštomis žaizdomis, netekę kraujo, sušalę“, – sako jis.
Pasak gydytojo, karo medicinos geografija Ukrainoje pamažu slenka į vakarus, nes daug organizacijų ir gydymo įstaigų ieško saugesnių vietų.
„Teko girdėti istoriją, kaip viena mobili chirurginė brigada persikėlė į kitą vietą, o po kelių savaičių senoji buvo subombarduota. Tokios realybės akimirksniu primena, kodėl ukrainiečiai nesustoja. Kas tikrai nesikeičia – jų ryžtas. Jie pasiryžę eiti iki galo, kad ir koks tas galas būtų“, – patirtimi Ukrainoje dalinasi anesteziologas.
Kas veda į tokias misijas, kur rizikos – kasdienybė?
„Tai nėra lengva klausimas. Iš dalies – profesinis smalsumas, nes esu anesteziologas-reanimatologas, bet dar labiau – atsakomybė. Kol Ukraina kovoja, mes turime laiko pasiruošti. Todėl mūsų pareiga – mokytis iš jų patirties, kad, jei prireiks, žinotume, ką daryti. Dabar ne laikas slėptis nuo potencialios problemos. Ir tikrai nebus laikas mokytis, kai ta problema ateis“, – teigia buvęs sveikatos apsaugos ministras.
Nauda Lietuvai – neįkainojama
„Blue / Yellow Medical“ misijų dėka Lietuvoje jau yra kelios dešimtys gydytojų, slaugytojų, ligoninių administratorių ir sveikatos politikos formuotojų, kurie matė karo medicinos realybę.
„Tai žmonės, kurie gali realiai patarti, kaip rengti mūsų sveikatos sistemą krizei. Jie turi lyderystės, patirties, ir būtent į tokius žmones bus atsigręžta, jei kada nors prireiktų veikti ekstremaliomis sąlygomis“, – sako A. Pečkauskas.
Jis viliasi, kad šios misijos tęsis, o sukaupta patirtis bus įvertinta ir įtraukta į politinius bei strateginius sprendimus: „Tai, ką darome dabar, yra investicija į mūsų pačių atsparumą. Apie tai reikia kalbėti – viešai ir atvirai. Ne gąsdinant, o racionaliai. Suomiai tai daro jau daugelį metų – be panikos, be didelių šūkių, tiesiog nuosekliai ruošiasi visose srityse. Mums reikia to paties“, – sako gydytojas.
„Blue / Yellow Medical“ komandos į Ukrainą vyksta nuo 2022 m., kai buvo išlaisvintos pirmosios okupuotos teritorijos. Per šį laikotarpį jau įvyko keliolika misijų, kurių metu savanoriai medikai iš Lietuvos pasiekė nuo karo labiausiai nukentėjusius regionus.
