Slovėnija tapo pirmąja Centrinės Europos šalimi, pritarusia nepagydomai sergančių ligonių teisei mirti su pagalba. Tačiau eutanazijos įstatymas stipriai skaldo šalį, priešininkams siekiant surinkti užtektinai parašų, kad būtų surengtas referendumas įstatymui atšaukti.
Slovėnijos parlamento sprendimas įteisinti mirtį su pagalba suskaldė šalį – vieniems jis kelia nerimą, kitiems priimtas per vėlai.
Tina Vuga prieš du mėnesius neteko tėvo. Paskutinėmis dienomis jam buvo teikiama paliatyvioji pagalba, tačiau iki pat mirties jis kentė stiprų skausmą.
„Niekas nenori apie tai per daug galvoti, bet kai jau susiduri su tuo, kai tai veikia tiesiogiai, kai kas netgi gali to norėti... Turime tai gerbti. Ir svarbiausia – suteikti žmonėms galimybę išeiti taip, kaip jie nori, kad jie išlaikytų savo orumą“, – sako palaikančioji mirtį su pagalba T. Vuga.
Įstatymas nepagydomai sergantiems pacientams suteikia teisę gauti pagalbą mirštant, jei jų kančios nepakeliamos ir kitos gydymo galimybės išnaudotos.
Pagal jį taip pat leidžiama padėti numirti, jei gydymas nesuteikia pagrįstų perspektyvų pasveikti.
„Manau, svarbu, kad 21-ame amžiuje pagaliau esame pasiruošę šiam žingsniui – pasiruošę suteikti žmonėms tokią galimybę“, – kalba pašnekovė.
Slovėnai dėl to referendume balsavo dar pernai. Tačiau parlamentas turėjo balsuoti dėl įstatymo jį vetavus Nacionaliniai Tarybai.
Nepaisant to, katalikiškoje šalyje prieštaraujančiųjų tvarkai toliau netrūksta. Peticija, reikalaujanti referendumą surengti iš naujo, jau surinko per 15-ka tūkst. Parašų.
„Ši neseniai priimta įstatymo nuostata kalba apie pagalbą savanoriškai baigiant savo gyvenimą. Pacientas pats vartoja medžiagą, kuri užbaigia jo gyvenimą. Paliatyvioji pagalba, žinoma, yra labai svarbi, tačiau, deja, net ir geriausiais atvejais ji negali padėti visiems žmonėms“, – teigia mirties su pagalba įstatymo bendraautoris Andrejus Pleterskis.
Medikų bendruomenė nerimaujama, kad įstatymas žmones skatins nutraukti kančias, o ne gydytis. Kanadoje mirti su pagalba nusprendžia kas 20-tas žmogus. Naujojoje Zelandijoje taip užbaigti gyvenimą pasirenkančių žmonių skaičius šiemet išaugo 37 procentais.
„Daugelis žmonių šiuo įstatymu jausis paskatinti. Jų gyvenimas artėja prie pabaigos, jie yra pagyvenę, jaučiasi nereikalingi visuomenei. Įstatymas suformuluotas taip, kad nesiūlo būdo, kuriuo pacientas galėtų palengvinti savo būklę ir kančias“, – komentuoja Slovėnijos medicinos rūmų prezidentė Bojana Beovič.
Be to, įstatymas reikalauja, kad medicinos personalas būtų šalia ir padėtų pacientui paskutinėmis jo gyvenimo akimirkomis, o tai daliai medikų nepriimtina.
„Labai tikėtina, kad daugeliui gydytojų tai sukels sąžinės prieštaravimų, ir galiausiai turėsime situaciją, panašią į Šveicarijos, kur šią procedūrą atlieka tik tam tikra gydytojų grupė“, – sako B. Beovič.
Šiuo metu nepagydomai sergantys žmonės medicinine pagalba nutraukti savo gyvenimą gali Australijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose ir dalyje valstijų Amerikoje. Netrukus tą tikisi padaryti Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.
