Nors senėjimas yra neišvengiamas gyvenimo procesas, moksliniai tyrimai rodo, kad tam tikri gyvenimo būdo pasirinkimai gali padėti senėti lėčiau ir išsaugoti geresnę sveikatą. Tarp svarbiausių veiksnių – nerūkymas, reguliarus fizinis aktyvumas ir subalansuota mityba. Naujas tyrimas parodė, jog ir kava gali turėti teigiamą poveikį smegenims, rašoma portale „Medical News Today“.
Kalbant apie mitybą, ankstesni tyrimai atskleidė, kad kai kurie maisto produktai gali padėti sulėtinti senėjimo procesus dėl juose esančių naudingų medžiagų. Vienos svarbiausių – polifenoliai. Tai natūralūs augalinės kilmės mikroelementai, kurie padeda apsaugoti organizmo ląsteles nuo pažeidimų ir mažina uždegiminius procesus.
Polifenolių gausu įvairiuose maisto produktuose: uogose, granatuose, artišokuose, špinatuose, juodajame šokolade, aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo alyvuogių aliejuje, graikiniuose riešutuose, žaliojoje ir juodojoje arbatoje bei kavoje.
Teksaso universiteto Veterinarinės medicinos ir biomedicinos mokslų koledžo profesorius, veterinarinės toksikologijos specialistas Stephenas Safe'as teigia, kad nors senėjimas ir su juo susijusių lėtinių ligų vystymasis yra natūrali gyvenimo dalis, tinkama mityba ir sveikas gyvenimo būdas gali šį procesą sulėtinti.
Pasak mokslininko, žmonės, gyvenantys vadinamosiose Mėlynosiose zonose – pasaulio regionuose, kuriuose gyvena ypač daug ilgaamžių – bei reguliariai kavą geriantys asmenys paprastai gyvena ilgiau ir rečiau susiduria su amžiumi susijusiomis sveikatos problemomis.
Profesorius Safe'as yra pagrindinis žurnale „Nutrients“ paskelbto naujo tyrimo autorius. Tyrimas padeda geriau suprasti, kokiais mechanizmais kava gali prisidėti prie sveikesnio senėjimo.
Kavos polifenoliai aktyvina apsauginį baltymą
Naudodami įvairius ląstelių modelius mokslininkai tyrė, kaip kavoje esantys polifenoliai ir kiti junginiai sąveikauja su organizmo baltymu, vadinamu NR4A1.
Anot S. Safe'o, NR4A1 iš pradžių buvo identifikuotas kaip genas, aktyvuojamas įvairių rūšių streso – tiek oksidacinio, tiek uždegiminio – metu.
Ankstesni tyrimai parodė, kad šio geno aktyvumas yra glaudžiai susijęs su senėjimu ir mirtingumu. Žmonėms senstant NR4A1 aktyvumas mažėja, o pelės, neturinčios šio geno, gyvena trumpiau. Taip pat nustatyta, kad NR4A1 apsaugo audinius ir ląsteles nuo pažeidimų, o medžiagos, galinčios prisijungti prie šio baltymo, šį apsauginį poveikį dar labiau sustiprina.
Todėl mokslininkai iškėlė hipotezę, kad tam tikri kavos komponentai taip pat gali jungtis prie NR4A1 ir skatinti jo apsauginį poveikį.
Nustatyta, kad įvairūs kavos junginiai, įskaitant polifenolį kofeino rūgštį, prisijungia prie NR4A1 ir jį aktyvina. Tai gali sumažinti ląstelių pažeidimus, slopinti uždegimą ir apsaugoti nuo įvairių lėtinių ligų.
Pasak S. Safe'o, šis atradimas svarbus todėl, kad pirmą kartą aiškiau atskleidžia vieną iš biologinių mechanizmų, paaiškinančių, kodėl kavos vartojimas siejamas su sveikesniu senėjimu. Be to, NR4A1 gali tapti perspektyviu taikiniu kuriant naujus vaistus ar maisto papildus, skirtus sveikatai stiprinti.
Dar ne įrodymas, kad kava stabdo senėjimą
Tyrimą įvertino ir MemorialCare medicinos grupės vidaus ligų gydytojas bei „Healthy Brain Clinic“ medicinos vadovas Dungas Trinhas.
Jo teigimu, rezultatai nuteikia atsargiai optimistiškai.
„Šis tyrimas pateikia įdomų biologinį paaiškinimą, kodėl kava jau seniai siejama su įvairia nauda sveikatai. Tačiau svarbu nepamiršti konteksto – tai buvo laboratorinis tyrimas su ląstelių modeliais, o ne klinikinis tyrimas su žmonėmis. Todėl kol kas negalima teigti, kad kavos gėrimas lėtina senėjimą ar apsaugo nuo tokių ligų kaip Alzheimerio liga“, – pabrėžia gydytojas.
Anot jo, šie rezultatai yra svarbi užuomina, padedanti geriau suprasti biologinius procesus, tačiau kol kas tai nėra įrodymas, kad kava gali būti laikoma senėjimą stabdančia priemone.
Gydytojas taip pat pažymi, kad nors negalime sustabdyti biologinio laiko, galime daryti įtaką tam, kaip organizmas sensta.
„Svarbiausias tikslas – ne tik prailginti gyvenimą, bet ir kuo ilgiau išlaikyti gerą sveikatą bei savarankiškumą. Jei pavyktų net keleriems metams atitolinti negalią, pažinimo funkcijų silpnėjimą ar lėtinių ligų atsiradimą, tai turėtų didžiulę naudą pacientams, jų artimiesiems ir visai sveikatos apsaugos sistemai.“
Jo teigimu, tolesni NR4A1 tyrimai ateityje gali padėti atrasti naujus ligų prevencijos būdus, biologinius žymenis ir gydymo taikinius, tačiau tam būtini išsamūs klinikiniai tyrimai su žmonėmis.
Ar įmanoma aktyvinti NR4A1 ir be kavos?
Paklaustas, ar yra kitų būdų aktyvinti NR4A1 baltymą, D. Trinhas atsakė, kad šiuo metu nėra moksliškai patvirtintos dietos, maisto papildo ar gyvenimo būdo rekomendacijų, kurios būtų specialiai skirtos šio baltymo aktyvinimui žmonėms.
Jis pabrėžia, kad didžiausią poveikį šiame tyrime turėjo ne kofeinas, o augalinės kilmės polifenoliai – kofeino rūgštis, chlorogeninė rūgštis ir ferulo rūgštis.
