Santaros klinikų gydytoja gastroenterologė Gabrielė Milaknytė sako, kad populiarūs pažadai išvalyti kepenis neturi mokslinio pagrindo. Anot jos, kepenys pačios iš organizmo nuolat šalina kenksmingas medžiagas, todėl svarbiausia joms netrukdyti.
„Pagrindinis mūsų darbas – papildomai jų neapkrauti ir leisti dirbti savo darbą“, – sako gydytoja.
Plačiau – garso įraše:
Ji aiškina, kad kepenys – vienas svarbiausių žmogaus organų, atliekantis daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų. Viena jų – skaidyti į organizmą patenkančias ir jame susidarančias medžiagas.
„Kepenys skaido medžiagas, kurias suvalgome, išgeriame, įkvepiame ar net užtepame ant odos. Jos taip pat suskaido ir tas medžiagas, kurias organizmas natūraliai pasigamina, kad jos nesukeltų komplikacijų“, – teigia G. Milaknytė.
Pasak gydytojos, kepenų sveikatai daug svarbesni kasdieniai įpročiai nei įvairūs papildai ar detoksikaciją žadantys produktai.
„Stengčiausi apeiti ratu visas priemones, ant kurių parašyta „Detox“ ar „Valau kepenis“, – sako ji.
Anot G. Milaknytės, svarbu gerti pakankamai vandens, atsisakyti saldžiųjų gėrimų ir alkoholio, riboti itin perdirbtą maistą, saldumynus bei greituosius angliavandenius ir vadovautis Viduržemio jūros dietos principais.
„Viskas turi būti su saiku. Mityba negali būti sudaryta vien iš vaisių ir daržovių“, – pabrėžia gydytoja.
Gyvenimo būdas – pirmoje vietoje
G. Milaknytė nurodo, kad kepenų suriebėjimas – viena dažniausių kepenų ligų, glaudžiai susijusi su kitais medžiagų apykaitos sutrikimais.
„Kepenų suriebėjimas dažniausiai neina vienas – kartu gali būti nutukimas, pilvinis nutukimas, antrojo tipo cukrinis diabetas ar įvairios širdies ir kraujagyslių ligos. Į kepenų ląsteles pradeda kauptis riebalų lašeliai, todėl jos po truputį nebegali atlikti savo funkcijų taip, kaip turėtų“, – aiškina gydytoja.
Pasak jos, išgirdę diagnozę pacientai dažnai ieško greito sprendimo, nors veiksmingiausias gydymas prasideda nuo gyvenimo būdo pokyčių.
„Pirmas klausimas dažnai būna ne „ką galėčiau pakeisti savo gyvenimo būde?“, o „ką gerti, kad kepenys pagerėtų?“, tačiau svarbiausia – keisti gyvenseną, o ne maisto papildai ar vaistai“, – sako G. Milaknytė.
Anot gydytojos, manoma, kad maždaug 30 proc. suaugusiųjų kepenys suriebėjusios, tačiau tikslus paplitimas nėra žinomas, nes daugelis žmonių neišsityrę. Pasak jos, sergančiųjų daugėja, o ši tendencija kelia nerimą.
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad ankstyvose stadijose kepenų suriebėjimas dažniausiai nesukelia ryškių simptomų.
„Dažniausiai pacientai pajaučia, kai būna kepenų nepakankamumas. Kartais pasireiškia nespecifiniai simptomai – greitesnis nuovargis, mieguistumas po valgio ar diskomfortas po dešiniuoju šonkaulių lanku, tarsi tempimo ar spaudimo jausmas. Tačiau specifinių simptomų pradinėse ligos stadijose paprastai nebūna“, – aiškina ji.
Pasak G. Milaknytės, gydantis svarbiausia keisti gyvenimo būdą.
„Pirmoje vietoje visada turi būti gyvensenos korekcija – svorio mažinimas, kasdienis fizinis aktyvumas, mitybos pokyčiai ir alkoholio atsisakymas. Tam tikrais atvejais skiriamas ir medikamentinis gydymas, tačiau jis priklauso nuo ligos pažengimo ir gretutinių ligų“, – sako gydytoja.
Ji priduria, kad didžiausia rizika susirgti kyla žmonėms, sergantiems antrojo tipo cukriniu diabetu, turintiems antsvorio ar nutukusiems, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, gausiai vartojantiems alkoholį, mažai judantiems ir nesubalansuotai besimaitinantiems. Anot gydytojos, kepenys suriebėti gali ir liekniems žmonėms – tam įtakos turi genetika ir kiti sveikatos veiksniai.
Papildų žala
Anot gastroenterologės, vis daugiau kepenų pažeidimų šiandien siejama ne su alkoholiu, o su maisto papildais.
„Jei žmogus organizmą valo ar lieknėja vien papildais, gali dar labiau pakenkti kepenims. Matome vis daugiau papildų sukeltų kepenų uždegimų. Moterys vartoja dideles kolageno dozes dėl gražesnės odos, įvairius papildus plaukams, žaliosios arbatos preparatus lieknėjimui, o vėliau nustatome kepenų funkcijos pažeidimus“, – pasakoja G. Milaknytė.
Ji pabrėžia, kad kiekvieno papildo saugumas turėtų būti vertinamas remiantis moksliniais duomenimis, todėl gydytojai apie jų vartojimą dabar klausia kur kas dažniau nei anksčiau.
„Anksčiau pagrindiniai klausimai pacientui su kepenų liga būdavo apie alkoholio vartojimą ar hepatitų rizikos veiksnius. Dabar vienas pirmųjų klausimų – ar žmogus vartoja maisto papildus, nes būtent tai gali paaiškinti padidėjusius kepenų fermentus ar kepenų nepakankamumą“, – sako gydytoja.
Gydytoja pastebi, kad išpopuliarėjus įvairioms detoksikacijos programoms vis dažniau tenka pacientus perspėti jų vengti.
„Stengiamės pabrėžti, kad įvairių maisto papildų, detoksikacijos programų ir panašių dalykų reikėtų privengti, nes tai gali dar labiau pakenkti. Esmė ta pati – neapkrauti kepenų ir leisti joms dirbti savo darbą. Svarbiausia – nuosekli rutina, o ne periodiniai detoksikacijos kursai“, – sako G. Milaknytė.
Anot jos, žmonės po tokių programų kartais iš tiesų pasijunta geriau, tačiau tai dažniausiai lemia ne patys produktai, o kartu pasikeitęs gyvenimo būdas.
„Dažniausiai žmogus nepradeda gerti tik sulčių. Jis kartu pradeda daugiau judėti, daugiau miegoti, gerti daugiau vandens, koreguoja mitybą. Todėl ir atsiranda tas pagerėjimo jausmas. Poveikį lemia būtent pasikeitusi gyvensena“, – aiškina G. Milaknytė.
Vandens su citrina mitas
Pasak G. Milaknytės, žmones dažniausiai vilioja pažadai apie greitą ir lengvą rezultatą, todėl skeptiškai reikėtų vertinti visus produktus ar procedūras, žadančias stebuklingą poveikį.
„Dabar populiarios įvairios žarnyno šluotos, kavos klizmos – į visus šiuos dalykus žiūrime labai skeptiškai“, – sako ji.
Anot gastroenterologės, moksliniais įrodymais nepagrįstas ir populiarus patarimas rytą pradėti stikline šilto vandens su citrina.
„Vanduo su citrina kepenų neišvalys. Geriausiu atveju jis gali padėti išgerti daugiau vandens arba pakeisti sulčių puodelį sveikesne alternatyva. Tačiau pati citrinos ir vandens kombinacija jokio poveikio kepenims neturi“, – aiškina gydytoja.
Ji priduria, kad toks įprotis kai kuriems žmonėms netgi gali pakenkti.
„Ilgainiui galite ir rėmenį užsidirbti. Citrina dirgina, ypač žmones, turinčius polinkį. Kai kurie su vandeniu dar geria obuolių actą ar aliejų – tokie deriniai gali sudirginti dar labiau“, – perspėja G. Milaknytė.
Parengė Ignas Ramanauskas
