Vytautas Grigaravičius gyvena su antra širdimi – su pirmąja teko atsisveikinti po sunkių netikėtai ištikusio infarkto komplikacijų. Laidoje V. Grigaravičius prisimena dieną, kai, atrodytų, įprasta šeimos išvyka virto košmaru. Netikėtai prekybos centro aikštelėje sąmonę praradęs vyras sužinojo, kad jį ištiko ūmus infarktas. Teko visko mokytis iš naujo – valgyti, vaikščioti, sėdėti. Nuo akistatos su mirtimi Vytautą išgelbėjo širdies persodinimo operacija.
Buvęs generalinis policijos komisaras Vytautas Grigaravičius sako, kad jam pakilus iš komos prasidėjo „45 dienų epopėja – kova už gyvenimą“.
„Medikams jau buvo nusvirusios rankos, galvojo, kad šansų nebėra. Bet visgi kažkaip išsikapsčiau. Tik tiek, kad vėliau teko mokytis, kaip valgyti, sėdėti, vaikščioti. Kai mane atgaivino, svėriau tik 50 kilogramų nuo buvusių 90. Prasidėjo ilgas organizmo atkūrimo procesas. Sunku buvo, bet kai žinai, kad kito kelio nėra, treniruojiesi ir prasilauži. Esu labai dėkingas medikams. Jie sukūrė stebuklą“, – pasakoja jis.
Infarktas gali ištikti net ir sveiką gyvenimo būdą palaikančius žmones
Gydytoja kardiologė Sigita Bagdonaitė-Siriukaitienė pabrėžia, kad infarktas gali ištikti net ir sveikai besimaitinantį, sportuojantį žmogų.
„Dažni tokie atvejai. Ypač sportuojant reikėtų žiūrėti, kaip į fizinį krūvį reaguoja kardiograma, nes kartais nieko nesijaučia, o kardiograma parodo labai ryšius pakitimus. Tada siunčiame toliau tirtis. Gyvybę išgelbėti galima dar neįvykus infarktui. Tokių dalykų būna, jei žmogus serga gretutinėmis ligomis, pavyzdžiui, arterine hipertenzija – tada labai pažeidžiamos kraujagyslės.
Kad ir nedideli jų pakitimai lemia aterosklerotinių plokštelių formavimąsi, o joms įtrūkus formuojasi trombai. Nepaisant to, kad jie dar nedideli, trombai gali staiga užkimšti kraujagysles. Dažnas žmonių klausimas: „Tai ar nieko su širdimi?“ Kol kas tikrai nieko, bet žmogus vis tiek privalo žiūrėti, koks yra kraujo spaudimas, cholesterolis, cukraus kiekis kraujyje, kad būtų kuo mažiau streso. Ir visi žalingi įpročiai [kenkia]“, – aiškina kardiologė.
V. Grigaravičius atskleidžia iki infarkto nejautęs jokių simptomų. S. Bagdonaitė-Siriukaitienė sako, kad tokių atvejų pasitaiko, todėl ypač svarbu reguliariai tikrintis sveikatą.
„Dažniausiai pirmas pasireiškimas yra ūmus miokardo infarktas arba ir jo komplikacijos. Kartais žmonės iki tol jaučia simptomus. Kartais būna, kad fizinio aktyvumo metu užspaudžia krūtinę arba atsiranda dusulys, jei pasunkėja fizinio krūvio toleravimas. O kartais nieko nebūna. Žinant Lietuvos ir pasaulio statistiką, dauguma žmonių vis dėlto suserga ir miršta nuo šių ligų. Visgi profilaktika, ištyrimas ir savęs stebėjimas – pagrindiniai dalykai, jog nebūtų taip, kad pirmas pasireiškimas yra ūmus įvykis“, – teigia ji.
Gydytoja pastebi, kad infarkto rizika vyrams didesnė, ir rekomenduoja sulaukus 30 metų pradėti tikrintis širdies sveikatą, atlikti kraujo ir instrumentinius tyrimus. Anot jos, profilaktinė sveikatos patikra leidžia sumažinti infarkto riziką.
„Jei viskas yra labai gerai, tai bent kartą per kokius penkerius metus pasidaryti [tyrimus] vėl, o jei yra pakitimų, kas metus būtų tobula. Profilaktika ir priežiūra niekada nepakenkia. Kartais matome labai mažus pakitimus, kuriuos galime stabdyti tuo metu ir padaryti stiprų pokytį“, – pabrėžia S. Bagdonaitė-Siriukaitienė.
Infarkto riziką padidina stresas
Po pavykusios širdies operacijos V. Grigaravičius sako pradėjęs labiau vertinti gyvenimą. Prisimindamas praeitį jis pripažįsta, kad anksčiau ne visada tausodavo savo sveikatą, kas vėliau turėjo skaudžių pasekmių.
„Anksčiau gyvenau taip lyg jūra būtų iki kelių. Jei kas nors ir atsitiktų, tai kam nors kitam, tik ne man. Tiesiog leisdavau sau alinti organizmą. Tai susiję su tarnyba – mažai poilsio, mažai miego, stresas, į kurį nekreipdavau per daug dėmesio. Visa tai susidėjo. O dabar [jei atsukčiau laiką atgal] duočiau sau patarimą atsargiau žiūrėti į gyvenimą – jį mylėti ir gerbti“, – patirtimi dalijasi pašnekovas.
Anot S. Bagdonaitės-Siriukaitienės, būtent stresas bei įtemptas gyvenimo tempas lemia rimtas sveikatos problemas ir padidina infarkto riziką.
„Žmonės kartais ateina išsitirti ir atrodo, kad „ai, viskas šiandien gerai – lėksiu toliau“. Tarsi garantinį lapą gavau šiai dienai ir toliau darysiu taip pat. Bet tai neveikia. Ilgainiui organizmas išsenka: visos atsargos iš pradžių atrodo begalinės, bet taip nėra. Reikia save tausoti dar iki pasireiškia liga, nesulaukus komplikacijų“, – pabrėžia kardiologė.
Jos teigimu, vienas iš dalykų, kuris signalizuoja apie infarkto riziką ir į kurį būtina atkreipti dėmesį, yra padidėjęs kraujo spaudimas. Pasak gydytojos, net ir jaunam žmogui, kuris neturi antsvorio ar žalingų įpročių, padidėjęs kraujo spaudimas turėtų kelti susirūpinimą.
„120 ir 80 [kraujo spaudimas] – tobulas variantas. Kartais žmonės klausia, koks turėtų būti kraujo spaudimas pagal jo amžių, bet nuo amžiaus nelabai priklauso. Tarsi kuo vyresnis amžius, tuo galėtų laikytis aukštesnis spaudimas. Ne. Kuo ilgiau aukštas kraujo spaudimas laikosi, tuo labiau pažeidžiamas visas organizmas, pradedant nuo kraujagyslių, pačiu širdies raumeniu ir baigiant visais kitais organais – akys, smegenys, inkstai taip pat pažeidžiami“, – aiškina S. Bagdonaitė-Siriukaitienė.
Kardiologė: jei žmogus pasakoja apie stiprų skausmą krūtinėje, galima įtarti infarktą
Pasak gydytojos, infarkto simptomai dažniausiai pasireiškia stipriu, spaudžiančiu ar net deginančiu krūtinės skausmu, kuris gali plisti į žandikaulį, mentę ar ranką, o skausmo stiprumas vertinamas kaip labai aukštas. Taip pat gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, dusulys, šaltas prakaitas, mirties baimė ar net staigus sąmonės praradimas be jokių kitų simptomų. Kaip teigia kardiologė, simptomai priklauso nuo vietos, kurioje užsikemša kraujagyslė.
„Jei žmogus dar kalba, pasakoja apie skausmą krūtinėje, tai greičiausiai [infarktas]. Arba gali būti trūkusi aorta – tai irgi sukelia labai stiprų skausmą“, – teigia ji.
Kardiologė pažymi – tokiais atvejais reikia kuo greičiau kviesti greitąją pagalbą.
„Nieko tiek nepadarys žmonės aplinkui, kiek medikai <...>. Bet jeigu anksčiau yra buvę tokių pasireiškimų arba, tarkime, žmogus žino, kad jam pasiaurėjusios kraujagyslės, jis dažniausiai nešiojasi nitroglicerino ir aspirino. Tokiu atveju, ką pirmiausiai galima daryti, tai skystinti kraują. Nitroglicerinas po liežuviu – ir tada kviesti greitąją“, – sako S. Bagdonaitė-Siriukaitienė.
Jei pacientas praranda sąmonę, anot kardiologės, pirmiausia reikia patikrinti kvėpavimą ir kraujotaką, o žmogui nekvėpuojant – atlikti gaivinimą. Parduotuvėse, prekybos centruose ir oro uostuose galima naudoti defibriliatorius.
Kardiologė pažymi, kad nutikus nelaimei viešojoje erdvėje aplinkiniams labai svarbu koordinuoti tarpusavyje bei pasiskirstyti užduotimis.
„Jei aplink yra žmonių, tai netgi patariama konkrečiam žmogui nurodyti, kad, pavyzdžiui, „tu kvieti greitąją pagalbą“, o kiti imasi veiksmų. Iš esmės duodi užduotį. Tada žmogų reikėtų paguldyti tiesiai, jei nėra kvėpavimo, ir atversti šiek tiek galvą, kad atvertume kvėpavimo takus. Tada daryti krūtinės paspaudimus, jeigu nėra kraujotakos, ir įpūtimus, jei nekvėpuoja“, – pasakoja gydytoja, kaip suteikti pirmąją pagalbą.
Plačiau – LRT.lt laidoje „Išgelbėk man gyvybę"
