Seimo Sveikatos reikalų komitetas uždarame posėdyje domisi, kaip gydymo įstaigos yra pasirengusios dirbti karo sąlygomis. Ekspertai sako, kad karo atveju didžiausias iššūkis ligoninėms būtų elektros ir vandens tiekimas.
Svarbu infrastruktūra ir teisinė bazė
Sveikatos apsaugos ministrės patarėjas Skirmantas Krunkaitis, kaip gydytojas, savanoriavęs Ukrainoje, sako, kad ruoštis dirbti karo sąlygomis sekasi sudėtingai, tačiau kai kurie žingsniai jau yra padaryti.
„Panašu, kad mes jau turim susidėlioję tam tikrą mokymų koncepciją. Pradėti pirmi žingsniai su mūsų medikų stažuotėmis, kurios vyks realiomis karo sąlygomis. Tai čia toks vienas žingsnis, kuris džiugina. To mes nematėm gana ilgą laiką“, – sako S. Krunkaitis.
Pasak jo, Lietuva turės susiformavusią aukštos kvalifikacijos gydytojų kohortą. Šie aukšto pasirengimo gydytojai bus išsiskirstę per visą Lietuvą ir taps regionų lyderiais, padedančiais įgyvendinti šalies medicinos sistemos pasiruošimą.
„Kiti judesiai yra ruošiant infrastruktūrą ir teisinę bazę, kad galėtų sistema veikti karo, mobilizacijos ir kitomis ekstremaliomis sąlygomis. Jeigu taip apibendrinant, tai [sekasi] sudėtingai, bet mes po truputėlį jau garvežį išjudinam“, – pažymi S. Krunkaitis.
Nors būtent Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) turi svarbiausią vaidmenį dėliojant veikimo planus karo atveju, S. Krunkaitis sako, kad ministerija glaudžiai bendradarbiauja ir su Krašto apsaugos ministerija (KAM).
„Čia yra daug specifikos, ir remtis tik savo supratimu mes negalime, – teigia pašnekovas. – Dėl to konsultuojamės su kariškiais, taip pat konsultuojamės su savo įstaigomis, su kuriomis turėsime dirbti.“
Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai Kęstutis Stašaitis sako, kad ši įstaiga yra viena didžiausių ligoninių Lietuvoje, turinti specialistų, patyrusių dirbant su sunkiomis traumomis. Jo teigimu, Kauno klinikos greičiausiai bus ta ligoninė, kuri turės daugiausiai sužeistų žmonių.
Pasak K. Stašaičio, per metus klinikose vykdoma pora stambesnių pratybų, o šiais metais ligoninėje taip pat suplanuotos bent vienerios pratybos kartu su kariškiais.
„Mes pasirašom pratybų planą, ką norėtume ištestuoti, kurį plano elementą. Ir, pavyzdžiui, praeitais metais mes testavom, kaip greitai galima evakuoti priėmimo skubios pagalbos skyrių, dirbant su realiais pacientais realiu laiku, kad jį atlaisvintume naujai atvykstantiems sužeistiesiems“, – pasakoja K. Stašaitis.
Jo teigimu, tai buvo sudėtingos pratybos, nes buvo dirbama realiu laiku tuo metu, kai priėmime buvo ir civilių, žmonių, atvykusių dėl skubių traumų ir kitų susirgimų.
„Tai tikrai buvo labai gera patirtis, turėjom daug ką pasiskaičiuoti, pasikoreguoti planą. Ir šiais metais pavasarį planuojame panašų scenarijų pakartoti“, – teigia K. Stašaitis.
Svarbus vaidmuo tektų regioninėms ligoninėms
Savivaldybių asociacijos prezidentas, Plungės rajono meras Audrius Klišonis sako, kad kalbant apie pasirengimą darbui karo atveju, reikia atkreipti dėmesį į dvi dedamąsias – specialistus ir ligoninių pasirengimą dirbti autonomiškai.
Anot jo, svarbu, kad ligoninėse dirbantys specialistai gebėtų atlikti netipines intervencijas, o ligoninės būtų apsirūpinusios elektros ir vandens tiekimu.
„Čia tikrai iššūkių dar yra. Nes ligoninės dažniausiai yra prijungtos prie elektros tiekimo dviem arba trimis linijomis, tačiau visuomet reikia turėti omenyje tai, kad tas elektros tiekimas, kuris yra gyvybiškai būtinas gydymo įstaigoms, jis gali būti nutrauktas. Tai šiuo atveju tikrai dar turime klausimų dėl generatorių ligoninėms“, – sako A. Klišonis.
Pašnekovo teigimu, generatoriai dažniausiai pritaikyti yra tik gydymo įstaigų daliai, tad elektros tiekimo klausimu neišspręstų problemų dar yra. Panaši situacija, anot A. Klišonio, yra ir su vandens tiekimu.
„Žiūrint į tai, kas darosi ir kokios yra pamokos iš Ukrainos, matosi, kad vienas iš taikinių yra būtent vandens tiekimo įstaigos. Gydymo įstaigos be vandens tiekimo autonomiškai dirbti tikrai negalės. Tai šita dalis turi būti pakankamai stipriai paruošta. Be to, tikrai matom, kad Rusija nejaučia visiškai jokių sentimentų ir jokio žmogiškumo neturi. Matom, kad gydymo įstaigos taip pat yra atakuojamos ir mūsų, Plungės miesto, partneris Konotopas taip pat patyrė ataką prieš savo ligoninę“, – pasakoja A. Klišonis.
Anot jo, net ir gydymo įstaigos, kurios turi generatorių, dažnai jų turi per mažai, o reanimacijos ir chirurgijos skyriai turėtų būti aprūpinti ir nepertraukiamo tiekimo šaltiniais, vadinamaisiais UPS`ais, nes net ir kelios minutės elektros netekimo ligoninėje gali būti mirtinos.
A. Klišonio teigimu, kaip parodė ir COVID-19 pandemija, rajoninės ir regioninės ligoninės karo atveju būtų itin svarbios.
„Be rajoninių, regioninių ligoninių tinklo tikrai situacija būtų buvusi gerokai blogesnė. Tai čia turėkime omeny, kad atsiranda dar papildomi du srautai be gyventojų. Tai yra sužeistieji kariai ir žmonės, kurie turės būti perkelti po didesnių chirurginių operacijų iš didžiųjų ligoninių į mažąsias. Ir antras klausimas, kuris taip pat yra svarbus, tai yra belaisviai. Nes tam reikalinga taip pat užtikrinti ir jų apsaugą“, – sako A. Klišonis.
Jo teigimu, klausimų dėl gydymo įstaigų darbo karo atveju dar gausu, tačiau savivaldybės jau turėjo pirmuosius pasitarimus SAM ir ties šiais klausimais darbuojasi.
Pasak K. Stašaičio, pasirengimas priklauso ne tik nuo centrinės valdžios, bet ir nuo konkrečių įstaigų. Kauno klinikos turi generatorius, galinčius užtikrinti kritinių skyrių – intensyvios terapijos ir reanimacijos – darbą. Taip pat įstaiga turi nepriklausomą vandens tiekimą. Ligoninė infrastruktūra apsirūpino savo lėšomis.
„Manau, kad laukti, kad kažkas pagelbės, tokiu kritiniu laiku būtų labai sunku. Dėl to, kad laiko nėra labai daug pasirengimams“, – aiškina jis.
S. Krunkaičio teigimu, infrastruktūros gerinimas remiasi į finansus, o bazinis ligoninių aprūpinimas, jo žiniomis, atsieitų apie 100 mln. eurų.
„Aš jums galiu atvirai pasakyti – padėjimas kol kas yra paradigmos formavimo lygmeny. Vis dėlto, kad, vykstant trejus metus aktyviam didžiuliam karui, ne visi mes vienodai kalbam apie šią temą kaip čia susirinkę kolegos. Mes turime tikrai bendrą supratimą. Bet ne visi taip mano. Problema vienaip ar kitaip didžiausia yra finansinė“, – sako S. Krunkaitis.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.
