Seimas daugiausia valdančiųjų balsais pritarė sveikatos paslaugų apmokėjimo pertvarkai nepaisant to, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) įžvelgia korupcijos riziką. Pasak tarnybos, pokyčiams įsigaliojus įsitvirtintų sąrašas privačių gydymo įstaigų, kurioms sutartys biudžeto lėšoms gauti būtų pratęsiamos nuolat, be konkurencijos.
Lapkritį – istoriniu vadintas Sveikatos apsaugos ministerijos ir verslo konfederacijos susitarimas. Dabar – pirmieji jo vaisiai. Seimas daugiausia valdančiųjų balsais pritarė naujai tvarkai, pagal kurią pirmenybę sudaryti sutartis su Ligonių kasa turės viešosios gydymo įstaigos ir tik po to į biudžeto lėšas galėtų pretenduoti privačios. Tačiau STT mato korupcijos riziką.
„Nustatoma privilegija tam tikrai privačių sveikatos priežiūros įstaigų grupei turėti sutartis su Valstybine ligonių kasa (VLK) neribotai, tai yra be konkurencijos“, – kalba STT Antikorupcinio vertinimo skyriaus vadovė Goda Kuznecovaitė.
Šiemet VLK iš viso pasirašė per 750 sutarčių. Didžioji jų dalis su privatininkais.
Daugiausia iš privačių įstaigų biudžeto lėšų gauna didžiausias medicinos tinklas „Meliva“ – per 100 milijonų. Anot vadovo, STT kritikuojamos sąlygos esą faktiškai galioja jau seniai.
„Jau šiuo metu yra tokia sistema, kad naujos sutartys su naujais paslaugų teikėjais sudaromos tik tokiu atveju, kai esami sistemos žaidėjai neužtikrina paslaugų poreikio ir masto“, – sako medicinos tinklo „Meliva“ generalinis direktorius Kęstutis Broniukaitis.
Grėsmių konkurencijai privačiame sektoriuje įžvelgia ir medikų organizacijos.
„Bet koks rinkoje konkurencijos pašalinimas veda į klampynę ir mažina vystymąsi, paslaugų kokybę. Virš 30 metų gyvename pagal rinkos dėsnį visose kitose srityse, o sveikatos sistema išlieka sovietinis reguliavimas su visomis iš to išeinančiomis problemomis“, – komentuoja Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos narė Auristida Gerliakienė.
„Pritarčiau, kad ne tik šitas klausimas, bet ir visa sistema turėtų būti peržiūrėta ir konkurencinės sąlygos ypač planinėje medicinoje turėtų būti sudarytos vienodos“, – sako K. Broniukaitis.
Anot STT, pokyčiai ribotų galimybes naujoms privačioms gydymo įstaigoms gauti biudžeto lėšų, nes jas gaunančiųjų sąrašas nesikeistų.
„Tikrai apsunkins sąlygas naujoms privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms, kurios neturės sutarties su VLK iki šių metų gruodžio 31 d.“, – teigia G. Kuznecovaitė.
Valdantieji sako – konkurencines sąlygas Seimas esą užtikrins rudenį kitais pakeitimais.
„Registruotas kitas įstatymo projektas, kuriame yra griežčiau reglamentuojami ir suteikiami įrankiai VLK prižiūrėti, kontroliuoti sutarčių laikymąsi“, – komentuoja Seimo LSDP frakcijos seniūnė Orinta Leiputė.
Pokyčiai – nueinančios ministrės Marijos Jakubauskienės inicijuotos reformos dalis. Ji esą turi sustiprinti viešąjį sektorių, trumpinti eiles pas gydytojus. Tokiems pokyčiams pritaria ir kandidatas į sveikatos apsaugos ministro postą.
„Tikėtina, kad tokiu būdu mes galėsime išlaikyti ir mūsų tinklą ir regioninį tinklą, paslaugų prieinamumą regionuose bei aukštesnes pagalbos priežiūros paslaugas viešajame sektoriuje“, – teigia kandidatas į sveikatos apsaugos ministrus Linas Kukuraitis.
„Rizikos yra tokios – labai daug gauta iš įvairių socialinių partnerių: medikų organizacijos, pacientų organizacijos, privačios gydymo įstaigos, kurios sako, kad šitas įstatymas ribos konkurencija, nespręs eilių klausimo, žmonėms net paslaugas gali tekti laukti ilgiau“, – sako Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narė Edita Rudelienė.
Jei prezidentas įstatymą pasirašys, tvarka įsigalios kitąmet.
