Seimas antradienį patvirtino sveikatos paslaugų apmokėjimo pertvarką: sudarant sutartis dėl paslaugų teikimo prioritetas bus teikiamas valstybės ir savivaldybių įstaigoms, o dabar sutartis turinčioms privačioms įstaigoms bus garantuotas esamas finansavimas.
Už atitinkamas Sveikatos draudimo įstatymo pataisas balsavo 77 Seimo nariai, prieš buvo trys, susilaikė šeši parlamentarai. Pakeitimus dar turi pasirašyti prezidentas Gitanas Nausėda.
Opozicija dėl jų žada kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), pataisas kritikuoja medikų organizacijos.
„Jeigu socialdemokratai taip tikėtų savo reformų sėkmingumu, tikriausiai šios ministerijos lengvai neužleistų naujiesiems koalicijos partneriams demokratams“, – antradienį sakė opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Jos teigimu, pataisos nesprendžia esamų sveikatos srities problemų, o dėl socialdemokratų inicijuotų pakeitimų sveikatos srityje jau ilgėja pacientų eilės, prastėja paslaugų prieinamumas.
Tuo metu Seimo vicepirmininkė socialdemokratė Orinta Leiputė tvirtino, kad pakeitimai labai svarbūs savivaldybių ir valstybės viešosioms gydymo įstaigoms.
„Tikiuosi, kad tai tikrai pagerins tiek paslaugų tiekimą, jų gavimą laiku, tuo pačiu mažės eilės“, – teigė ji.
Jai pritarė ir kandidatas į sveikatos apsaugos ministrus demokratas Linas Kukuraitis. Anot jo, dėl pakeitimų pernai lapkritį sutarė privataus ir viešojo sektoriaus įstaigos, dėl to pasirašytas specialus susitarimas.
„Šis būdas yra tas, kaip plėsti viešojo sektoriaus finansavimą išsaugant ir privataus sektoriaus reikšmę užtikrinant sveikatos priežiūros paslaugas“, – tikino L. Kukuraitis.
Konservatorė Jurgita Sejonienė tvirtino, jog pataisos proteguoja dvi didžiausias privataus sektoriaus atstoves, tačiau jų neįvardijo.
Pagal Seimo priimtus pakeitimus, sutartys dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo bus sudaromos su valstybės ir savivaldybių viešosiomis bei biudžetinėmis įstaigomis, su kuriomis Valstybinė ligonių kasa jau turi galiojančią sutartį dėl šių paslaugų teikimo, ir su privačiomis įstaigomis, kurių sutartys su Valstybine ligonių kasa galios 2026 metų gruodžio 31 dieną.
Nurodyta, kad sudarant sutartis su privačiomis įstaigomis bus įsipareigojama apmokėti 94 proc. šiai įstaigai sumokėtos sumos už paslaugas 2025 metais. Tokio pat apmokėjimo galės tikėtis ir privati įstaiga, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pradėjusi teikti 2026 metais.
Be to, pakeitimai numato, kad jeigu asmens sveikatos priežiūros įstaigos suteiks paslaugų už didesnę sumą, negu numatyta su Valstybine ligonių kasa sudarytose einamųjų metų sutartyse, tokios paslaugos apmokamos viešosioms ir biudžetinėms įstaigoms.
Privačioms įstaigoms viršijus nustatytą sutartinę sumą, bus apmokama tik už prevencines programas bei prioritetines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurių sąrašą turi teisę nustatyti sveikatos apsaugos ministras.
Prieš Seimui balsuojant dėl pataisų priėmimo, Lietuvos medikų sąjūdis kreipėsi į Seimą, prašydamas stabdyti projektų priėmimą ir pratęsti viešąsias konsultacijas bei pavesti atlikti nepriklausomą konkurencinį ir konstitucinį siūlomų pakeitimų poveikio vertinimą.
Jo nuomone, valstybės reguliavimas negali tapti nepagrįstos rinkos koncentracijos veiksniu ar sudaryti nevienodas konkurencines sąlygas skirtingiems sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams.
Laiške teigta, kad pataisos gali mažinti mažųjų bei regioninių gydymo įstaigų konkurencingumą, silpninti paskatas investuoti į naujas sveikatos priežiūros paslaugas ir regioninę infrastruktūrą, silpninti medicinos specialistų derybines galias darbo rinkoje bei jų profesinį savarankiškumą.
„Ilgalaikėje perspektyvoje tai gali lemti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės stagnaciją, mažesnį sistemos atsparumą bei nepagrįstai didelę rinkos koncentraciją“, – tvirtino Medikų sąjūdis.
Pakeitimai yra sulaukę ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pastabų. Jos teigimu, nauja tvarka nepagrįstai sudaro išskirtines privilegijuotas sąlygas privačioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kurios turės iki 2026 metų gruodžio 31 dienos galiojančias sutartis su Valstybine ligonių kasa.
Anot STT, projektas numato neribotą sutarčių galiojimo atnaujinimą, tai yra kiekvieną kartą pasibaigus šių privačių įstaigų su Valstybine ligonių kasa sudarytų sutarčių galiojimui jų galiojimas be konkurencijos toliau bus atnaujinamas, nepaisant to, kad tokias paslaugas galės teikti viešosios įstaigos ar kad jas galėtų pasiūlyti ir kitos įstaigos.
BNS rašė, kad pernai lapkritį Seimui teikdama ministerijos parengtas Sveikatos draudimo įstatymo pataisas sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sakė, kad jos reikšmingai prisidės prie viešojo sveikatos sektoriaus stiprinimo, mažins pacientų eiles ir pacientų atskirtį.
Ji taip pat pažymėjo, kad projektas yra paremtas gilia analitika, o jo sėkmė bus vertinama pagal sutrumpėjusias eiles pas gydytojus.
Anot jos, pokyčiai daromi ir siekiant išlaikyti viešąsias gydymo įstaigas, o siūlomi teisės aktų pakeitimai padės viešosioms įstaigoms „išeiti iš monopolijų ir pradėti savarankiškai teikti paslaugas“.
