Įstatymų projektai, kuriems Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) dar praėjusiais metais pateikė kritinę antikorupcinę išvadą, antradienį pakartotinai teikiami Seimui, šį kartą – priėmimo stadijoje. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nėra iki šiol paaiškinusi, kaip buvo pašalintos STT identifikuotos rizikos ir kokias praktines pasekmes siūlomi pokyčiai turės pacientams bei visai sveikatos sistemai, rašoma organizacijos „European Life Science & Knowledge Institute“ (ELSKI) pranešime žiniasklaidai.
Dėl šios priežasties nevyriausybinė organizacija „European Life Science & Knowledge Institute“ (ELSKI) kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką, Seimo narius ir Specialiųjų tyrimų tarnybą, ragindama nepritarti įstatymų projektų priėmimui dabartine redakcija.
STT išvados negali likti formalumu
Pasak ELSKI partnerio ir gyvybės mokslų teisės eksperto Andrej Rudanov, valstybėje negali susiklostyti situacija, kai projektas, dėl kurio buvo identifikuotos galimos korupcijos rizikos, grįžta į priėmimo stadiją visuomenei negavus aiškių atsakymų.
„Jeigu antikorupciniame vertinime buvo įžvelgtos privilegijuoto reguliavimo ir korupcijos rizikos, turi būti aiškiai parodyta, kaip jos buvo pašalintos. Priešingu atveju kyla pagrįstas klausimas, ar visuomenei siūloma priimti projektą, kurio esminės problemos taip ir liko neišspręstos“, – sako ekspertas.
Jo teigimu, antikorupcinis vertinimas negali būti formalus etapas teisėkūros procese – tai yra saugiklis, skirtas užtikrinti, kad sveikatos sistemos reguliavimas būtų skaidrus, pagrįstas ir nekurtų nepagrįstų privilegijų.
Teisėkūros kokybės klausimai lieka neatsakyti
Atkreipiamas dėmesys į tai, kad minėtų projektų priėmimas planuojamas po šių metų pradžioje priimto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo, kuriame buvo konstatuoti esminiai SAM teisėkūros procedūrų pažeidimai – nepakankamas derinimas ir neatliktas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas.
Organizacijos vertinimu, iki šiol SAM nepateikė įrodymų, kad siūlomi pakeitimai iš tiesų padės spręsti problemas, dėl kurių jie buvo inicijuoti, sukurs didesnę naudą pacientams bei visai sveikatos sistemai ar sustiprins viešojo sektoriaus pajėgumus.
„Viešojo sektoriaus stiprinimas reikalauja investicijų, sisteminių sprendimų ir aiškios strategijos. Sveikatos sistemos rezultatus lemia ne įstaigos nuosavybės forma, o specialistų prieinamumas, finansavimo modeliai, vadyba, technologijos ir valstybės gebėjimas profesionaliai valdyti procesus“, – sako A. Rudanov.
Didžiausias klausimas – ką tai reikš pacientams
„Sveikatos sistemoje beveik nėra techninių sprendimų. Kiekvienas reguliavimo pakeitimas anksčiau ar vėliau tampa labai konkrečiu klausimu pacientui – ar jis galės laiku gauti paslaugą, pasirinkti gydytoją, o kartais – ar paslauga apskritai liks prieinama“, – teigia ekspertas.
Anot jo, iki šiol neatsakyta, kaip siūlomi pokyčiai paveiks pacientų galimybes gauti paslaugas, regionų gydymo įstaigų veiklą, sveikatos priežiūros specialistų darbo rinką ir šiuo metu vykstančią sveikatos sistemos pertvarką.
„Pacientas renkasi ne įstaigos nuosavybės formą, o konkretų specialistą, gydymo komandą, paslaugos prieinamumą ir pasitikėjimą. Todėl bet kokie sprendimai, galintys apriboti galimybę gauti PSDF lėšomis apmokamas paslaugas pasirinktoje gydymo įstaigoje, pirmiausia turi būti vertinami per paciento interesų prizmę“, – sako A. Rudanov.
Eksperto teigimu, ypač jautriai siūlomi pokyčiai gali paveikti vyresnio amžiaus pacientus, žmones po operacijų, reabilitacijos paslaugų laukiančius pacientus ir šeimas, kurioms paslaugos suteikimo laikas yra kritiškai svarbus.
Rizika regionams ir Europos Sąjungos projektams
Atkreipiamas dėmesys į tai, kad neįvertintos galimos pasekmės regionams bei savivaldybėms, kurios šiuo metu įgyvendina Europos Sąjungos finansuojamus sveikatos projektus pagal planą „Naujos kartos Lietuva“.
Dalis šių projektų ir sveikatos centrų veiklos modelių yra paremti bendradarbiavimu tarp skirtingų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų, todėl kyla klausimas, ar siūlomi pakeitimai nepaveiks savivaldybių galimybių pasiekti prisiimtus rodiklius ir įvykdyti įsipareigojimus.
Organizacijos vertinimu, neįvertinus galimų pasekmių, kyla rizika ne tik regioninių sveikatos paslaugų organizavimui, bet ir pacientų galimybėms laiku gauti paslaugas – tai gali dar labiau padidinti pacientų srautus į didmiesčius ir išryškinti sveikatos priežiūros netolygumus.
Dėl visų šių priežasčių ELSKI ragina Seimą neskubėti priimti minėtų įstatymų projektų ir grįžti prie platesnės diskusijos su pacientų organizacijomis, sveikatos priežiūros specialistais, gydymo įstaigomis, savivaldybėmis ir kitais sveikatos sistemos dalyviais.
