„Užuot teikę skubiąją pagalbą, gelbėję gyvybes, mes priversti dirbti taksistais ir vežioti žmones į poliklinikas ar reabilitacijas“, – nuo liepos 1-osios visoje Lietuvoje atsiradusia pavėžėjimo paslaugos našta piktinasi greitosios medicinos pagalbos (GMP) darbuotojai. Tarnybos vadovybė pritaria, kad viskas, kas nėra skubioji pagalba, būtų panaikinta iš tarnybos paslaugų sąrašo: „Žmonių pavėžėjimai neturėtų būti vykdomi skubių iškvietimų sąskaita.“
„Dabar esame tarsi prabangūs nemokami taksistai“
Ukmergės greitosios medicinos pagalbos profesinės sąjungos „Solidarumas“ vadovė ir greitosios medicinos pagalbos slaugytoja Jolanta Keburienė LRT.lt sako:
„Skaudžiausia tai, kad užkrovė mums naują funkciją, bet papildomų komandos narių, ekipažų, greitosios automobilių mums neskyrė.
Mūsų pareigybių apraše yra nurodyta, kad turime teikti skubiąją pagalbą, o ne vežioti pacientus iš namų į gydymo įstaigas visoje Lietuvoje. Dabar esame tarsi prabangūs nemokami taksistai.
Visa laimė, kad vežiojame tik gulinčius pacientus, o ne visus. Tačiau, jeigu vieno tokio žmogaus pervežimas trunka 5 ar 6 valandas, tai tikrai atsiliepia ir brigados darbo krūviui, ir likusiam budėti ekipažui, o svarbiausia – žmonėms, kuriems skubiai reikia greitosios“, – pasakojo profesijos sąjungos vadovė.
Vieno žmogaus pavėžėjimas truko apie 6 valandas
Pati Ukmergės rajono GMP dirbanti J. Keburienė pateikė konkrečius pavėžėjimo paslaugos pavyzdžius:
„Mūsų brigada iš Ukmergės važiavo į Uteną. Iš jos žmogų vežė į Alytų ir vėl grįžo į Ukmergę. Užtruko apie 6 valandas.
Buvo atvejis, kai kolegė iš Utenos vežė žmogų į Kauną ir laukė, kol jam bus atlikta gydytojo apžiūra. Tada baigėsi jos pamaina ir teko grįžti be paciento į Uteną. Važiavo dar kita brigada jo parvežti atgal namo į Uteną.
Žodžiu, jeigu tuo metu Utenoje būtų daugiau skubių iškvietimų, vienos brigados nėra, nes ji Kaune. Kodėl turi nukentėti skubios pagalbos reikalaujantys pacientai?“ – apie GMP darbo užkulisius pasakojo J. Keburienė.
Pašnekovė pripažino, kad tik sužinoję, jog pavėžėjimo paslaugas koordinuos GMP, o ne savivaldybės, kaip buvo numatyta iš pat pradžių, profesinės sąjungos atstovai sunerimo.
„Mūsų vadovas Nerijus Mikelionis tada labai gražiai pasakė, kad nei vienas GMP ekipažas neatliks pavėžėjimo paslaugos. Jas esą atliks viešuosius konkursus laimėjusios ir pavėžėjimo paslaugas teikiančios įmonės. Tačiau žodžiai ir liko tik žodžiais“, – nusivylimo neslėpė daugiau nei 30 metų GMP specialiste dirbanti moteris.
J. Keburienė baiminasi, kad, pavėžėjimo paslaugai vis populiarėjant, išaugs ir norinčiųjų ja pasinaudoti žmonių skaičius.
„Ką darysime, jei per mėnesį teks ne 300 žmonių pavėžėti, o 3000 su tais pačiais resursais?
Tikrai gali nutikti atvejis, kai kažkas nukentės, ar, neduok Dieve, numirs nesulaukęs greitosios, nes tuo metu GMP brigada kitame Lietuvos gale dirbo taksistais.
Nors mūsų vadovai sako, kad iškvietimų skaičius nepadidėjo, bet juk kilometražas ir laikas išaugo. Tai ypač paliečia mūsų vairuotojus, jiems vairuoti tenka be pertraukų“, – pasakojo J. Keburienė.
GMP brigadoms teko maždaug 8 proc. visų pavėžėjimų
GMP direktoriaus pavaduotoja Ilona Kajokaitė LRT.lt teigė, kad nuo liepos 1-osios iki rugpjūčio 11-os dienos atlikta 5311 pavėžėjimų visoje Lietuvoje.
Pasak I. Kajokaitės, GMP brigados kol kas pavėžėjo ne daugiau kaip 8 proc. visų žmonių. Ji teigia, kad darbo GMP brigadoms dėl pavėžėjimo paslaugų kol kas beveik nepadaugėjo. Visoje Lietuvoje yra vidutiniškai 218 brigadų. Vienai brigadai vidutiniškai teko vienas pavėžėjimas per mėnesį.
Didžioji dauguma pacientų, anot I. Kajokaitės, vežiojami ne greitosios automobiliais, o privačių paslaugos teikėjų transportu.
„GMP brigados su savo automobiliais pavėžėjimo paslaugą suteikia tik gulintiems pacientams, nes kol kas vyksta konkursas, kokia privati įmonė galės pervežti šiuos žmones specialiai pritaikytais automobiliais.
Mes patys esame inicijavę prašymą, kad gulinčio paciento pavėžėjimas, pavyzdžiui, iš namų į reabilitaciją, kai žmogui nereikalinga transportavimo metu medicinos pagalba, būtų nuimtas nuo GMP pečių. Tą turėtų atlikti specialiai pritaikyti automobiliai su vairuotojais.
Visiškai pritariu, kad pavėžėjimo paslauga turėtų išnykti iš GMP paslaugų sąrašo, nes tai nėra skubioji pagalba“, – sako Greitosios medicinos pagalbos tarnybos atstovė.
Turėtų atsirasti privatūs pavežėjai su greitosios automobiliais
Pasak pašnekovės, situacija gali pasikeisti į nepalankią GMP darbuotojams pusę, jei pavėžėjimo paslauga įgaus didesnį pagreitį ir teks pervežti daugiau žmonių, o privačių vežėjų su specialiais automobiliais dar nebus.
„Kol kas vasara, pati paslauga dar tik kiek daugiau nei mėnesį teikiama visoje šalyje, o ir gauti šią paslaugą visiems norintiems nėra lengva. Tačiau pavojus gali kilti tada, kai pavėžėjimo paslaugų norinčiųjų žmonių skaičius išaugs.
Tada gali kilti rimtų įtampų GMP brigadoms. Todėl intensyviai ir ieškomi paslaugos teikėjai, kurie turės greitosios automobilius ir mūsų tarnybai nebereikės teikti pavėžėjimo paslaugos.
Kita vertus, kad ir kas nutiktų, mes turime nustatę tam tikrus saugiklius. Pavyzdžiui, regione budinčios GMP brigados negalės per parą atlikti daugiau nei dešimt pavėžėjimų“, – LRT.lt sakė tarnybos vadovo pavaduotoja.
LRT.lt pasiteiravo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), kodėl pavėžėjimo paslaugos koordinavimas paskirtas Greitosios medicinos pagalbos tarnybai, o ne savivaldybėms, kaip buvo skelbiama projekto pradžioje?
„Bandomojo projekto metu pavėžėjimo paslauga buvo suskirtyta į valstybės ir savivaldybės lygmenis. Su savivaldybėmis vyko daug diskusijų dėl paslaugos teikimo. Atsižvelgus į tai, buvo priimtas sprendimas – visos pavėžėjimo paslaugos, išskyrus pacientų pavėžėjimai hemodializės procedūrai, bus pavestos GMP tarnybai“, – sakė SAM Slaugos ir ilgalaikės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Dovilė Karaliūtė.
SAM atstovė teigė, kad pagal numatytą tvarką GMP tarnybai nėra privaloma vežioti pacientų su GMP automobiliais, jei jie neatitinka skubiosios pagalbos kriterijų.
„Jie turi galimybę pasitelkti privačius pavežėjus, kurie šią paslaugą ir teiks. Kodėl iki šiol nėra pavežėjų, kurie turėtų gulintiems pacientams pritaikytą transportą, aš atsakyti negaliu. Čia GMP tarnybos kompetencija vykdyti konkursus ir pirkimus šioms paslaugoms užtikrinti“, – informavo specialistė.
LRT.lt primena, kad nuo liepos 1 d. visoje Lietuvoje pradėta teikti pacientų pavėžėjimo paslauga. Pavėžėjimo kriterijus atitikę pacientai gali užsisakyti pavėžėjimo paslaugą telefonu 1808 iš namų į gydymo įstaigą ir atgal. Šios paslaugos plėtra siekiama priartinti gydymo paslaugas prie pacientų ir taip padėti labiausiai pažeidžiamiems gyventojams (dėl sveikatos, neturto, amžiaus). Priemonės tikslas yra užtikrinti, kad amžius, dalyvumo lygis, sveikatos būklė ar kiti veiksniai nebūtų kliūtis gauti reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas visoje Lietuvoje.
