Remiantis naujais tyrimais, su amžiumi narciziški žmonės tampa empatiškesni, dosnesni ir malonesni. Tačiau, nors jų nepagrįstai didelis savivertės jausmas gali susilpnėti, jie visiškai neišauga, rodo tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 37 000 žmonių, rašo BBC.
Kas yra narcizas ir kaip jį atpažinti?
Kiekvienas iš mūsų kartais galime pasižymėti tam tikrais narciziškais bruožais, tačiau gydytojai šį terminą vartoja konkrečiam asmenybės sutrikimo tipui apibūdinti.
Nors apibrėžimai gali būti įvairūs, egzistuoja bendros savybės, būdingos turintiems šį sutrikimą. Pagrindinis jų bruožas – įsitikinimas, kad jie yra geresni ar labiau nusipelnę už kitus žmones.
Žurnalo „Psychological Bulletin“ paskelbtame tyrime dalyvavo 37 247 žmonės, kurių amžius svyravo nuo 8 iki 77 metų.

Pagal elgesio modelį mokslininkai išskyrė trijų tipų narcizus:
Agentiniai narcizai – jie jaučiasi didingi arba pranašesni už kitus ir trokšta susižavėjimo.
Antagonistiniai narcizai – į kitus žiūri kaip į konkurentus, juos išnaudoja ir stokoja empatijos.
Neurotiniai narcizai – linkę gėdintis, nesaugūs ir pernelyg jautriai reaguojantys į kritiką.
Remdamiesi užduodamais klausimais, mokslininkai ištyrė, kad su amžiumi narcisizmo savybės blanksta,
tačiau pokyčiai yra nedideli.
„Aišku, kai kurie asmenys gali pasikeisti labiau, bet naivu tikėtis, kad žmogus, kurį pažinojote kaip labai narcizišką asmenį, visiškai pasikeis, kai jį sutiksite po kelerių metų“, – „BBC News“ sakė pagrindinis tyrėjas profesorius Ulrichas Orthas iš Berno universiteto Šveicarijoje.

Jis taip pat sako, kad kai kurie narciziški bruožai gali būti naudingi, bent jau trumpuoju laikotarpiu. Pavyzdžiui, tai gali padidinti populiarumą, sėkmę meilės pasimatymuose ir galimybę gauti geresnį darbą.
Tačiau ilgainiui pasekmės dažniausiai būna neigiamos, nes kyla konfliktų.
„Pasekmės gali būti liūdnos ne tik pačiam asmeniui, bet ir žmonėms, su kuriais jis bendrauja. Pavyzdžiui, partneriui, vaikams, draugams, kolegoms“, – aiškino jis.
Psichologė dr. Sarah Davies BBC sakė, kad nors kartais žmonės gali būti arogantiški ar savanaudiški, to nereikėtų painioti su tikru klinikiniu narcisizmu.
„Narcizai linkę pavydėti ir pavyduliauti kitiems, be to, jie labai išnaudoja ir manipuliuoja. Jie nejaučia gailesčio, nesijaučia blogai ir neturi atsakomybės jausmo kaip kiti ne narciziški žmonės“, – sakė ji.
Požymiai, kad galbūt bendraujate su narcizu:
Nuolatinė drama – narcizui reikia būti reikalingam, jis siekia chaoso ir konfliktų.
Jokio nuoširdaus atsiprašymo – jis niekada neprisiima visiškos atsakomybės už savo elgesį.
Jis manipuliuoja kitais ir jais naudojasi siekdamas savanaudiškų tikslų.




