Su atbudusiu pavasariu iš žiemos miego keliasi ir miškų bei parkų gyventojos erkės. Pasak LRT RADIJO kalbintų eksperčių, šiemet jos – itin ankstyvos, jau rangosi gyvūnų kailiuose. Kaip žinia, šie padarai žmones gali užkrėsti Laimo liga, kuri nepastebėta sukelia didžiulę žalą sveikatai. Anot specialisčių, vakcina nuo šios ligos jau yra kuriama, tačiau kol kas saugotis nuo erkių turėtume mes patys.
Erkes į namus parneša augintiniai
„Turiu visus nuliūdinti – erkės šiemet aktyvios ir ypač anksti“, – pokalbį su LRT RADIJU pradeda Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė, entomologė Milda Žygutienė.
Kaip aiškina ekspertė, erkių žvalumas priklauso nuo oro sąlygų, o šios pastaruoju metu buvusios itin palankios.
„Jeigu pliusinė temperatūra nusistovi ir tai trunka maždaug apie savaitę, tokiu laiku tikrai galima tikėtis aktyvių erkių. Šiais metais visa tai įvyko vasario pabaigoje. Aišku, jeigu vėl pašals, bus minusinė temperatūra, tam periodui erkės aprims“, – perspėja NVSC atstovė.
Anot M. Žygutienės, budrūs turėtų būti visi, kurie daug laiko praleidžia gamtoje. Erkės sukinėjasi ne tik miškuose, bet ir parkuose, joms patinka saulės gerai šildomos vietos. Šiuo metu, specialistės teigimu, labiausiai tikėtina, kad į namus jas gali parnešti augintiniai.
„Mes dar saugiai apsirengę šiuo metu vaikštome, o augintiniai kaip tik bėgioja po tas vietas, kur gali susitikti su erkėmis. (...) Vis tik erkei prioritetas yra gyvūnas, jis stipriau kvepia.
(...) Tačiau tie mūsų gyvūnai nėra vienodi. Yra rūšys šunų, kurių didelis pokailis, ir erkei prasiskverbti per kailį iki pat odos yra sudėtinga. Ji gali ilgai klaidžioti jo kailiu ir tuomet, atsidūrusi šalia šeimininko, sėkmingai perlips ant jo“, – tikina entomologė.
Vakcina nuo erkinio encefalito daliai žmonių taps nemokama
Visiems puikiai žinoma, jog viena iš ligų, kuria žmones gali užkrėsti erkės, yra erkinis encefalitas. Kaip pabrėžia infekcinių ligų gydytoja Gabrielė Gaižutytė-Monteleone, vieni asmenys juo perserga visai nesunkiai, kitiems ši liga gali turėti itin skaudžių ilgalaikių pasekmių.
Norėdami apsisaugoti nuo erkinio encefalito, turėtume pasiskiepyti, rekomenduoja specialistė. Ilgalaikis imunitetas nuo šios ligos susidaro po 3 dozių, palaikomąja vakcina vėliau reikia skiepytis kas 5-erius metus (vyresniems žmonėms dėl silpnesnio imuniteto – kas 3-ejus).
Vakcina nuo erkinio encefalito Lietuvoje yra mokama. Tiesa, nuo šių metų rugsėjo 1 d. ji jau taps kompensuojama gyventojams nuo 50 iki 55 metų. Skiepytis nemokamai šios amžiaus grupės žmonėms bus galima tiek viešose, tiek privačiose gydymo įstaigose.
„Aišku, galėtų būti ta amžiaus grupė platesnė, bet iš tikrųjų žmonės daugiausiai serga toje grupėje. Yra paskaičiuota, kad žmonės yra pakankamai aktyvūs, lankosi miškuose, parkuose. Tai yra grupė, kuri dažniausiai serga erkiniu encefalitu, dėl to ir skiepijame juos. Bet, aišku, jeigu ateityje bus išplėstos tos ribos, bus labai smagu“, – LRT RADIJUI kalba G. Gaižutytė-Monteleone.
Pirmasis ženklas – didėjantis raudonas bėrimas
Pasak infekcinių ligų gydytojos, erkiniu encefalitu užsikrėsti galima tik kartą gyvenime. Priešingai yra su kita erkių platinama pavojinga liga – Laimo liga. Nuo jos žmogui ilgalaikis imunitetas nesusidaro. Ši liga nuo erkinio encefalito skiriasi ir tuo, jog skiepų nuo jos dar neturime. Tad apsisaugoti galime tik elgdamiesi atsargiai.
„Nuo Laimo ligos, deja, apsaugo bendrosios priemonės: repelentai, tinkama apranga, nevaikščiojimas miškingose vietovėse. Negalime pasiskiepyti nuo Laimo ligos. Nors vakcina yra kuriama, bet ji dar nepatentuota. Tačiau jeigu susergame, turime apsaugą – yra antibiotikai, tad nėra taip baisu“, – sako G. Gaižutytė-Monteleone.
Kaip atpažinti, jog įsisiurbusi erkė mus užkrėtė Laimo liga? Kaip aiškina pašnekovė, dažniausiai pirmasis simptomas būna vadinamoji migruojanti eritema – raudonas bėrimas labai aiškiais kraštais.
„Dažniausiai tai yra virš 5 cm skersmens, nemažas bėrimas, kuris plečiasi, vis didėja. Jis iš centro pradeda blykšti, bet ribos yra gana aiškios. Dažniausiai [migruojanti eritema] atsiranda erkės įsisegimo vietoje, bet kartais gali būti ir kitoje.
(...) Paprastai migruojanti eritema atsiranda kažkur antrą savaitę ar po mėnesio nuo erkės įsisegimo, bet ne iš karto. Jos neniežti, ji nėra skausminga. Kai kuriais atvejais gali būti pūslelės, (...) gali lydėti kartais nedidelė temperatūra, raumenų skausmas, silpnumas kažkoks“, – teigia specialistė.
Jeigu žmogus Laimo ligos nepastebi laiku ir į specialistus nesikreipia, anot infekcinių ligų gydytojos, vėliau jam gali būti pažeidžiamos kitos organizmo sistemos.
„Gali būti vadinamas Laimo ligos artritas: sąnarys raudonas, patinęs, skausmingas. Dažniausiai būdingas stambiųjų sąnarių pakenkimas – kelio, alkūnės sąnario, labai retais atvejais Laimo liga pažeidžia smulkiuosius pirštų, pėdų sąnarius.
Kitas pasireiškimas galėtų būti neuroboreliozė, t.y. be galo stiprūs nugaros skausmai, ypač nakties metu. Žmogus tiesiog yra paralyžiuojamas. Kartais gali būti veidinio nervo uždegimas, mimikos sutrikimas, na, ir labai retais atvejais yra pažeidžiama širdis“, – tikina G. Gaižutytė-Monteleone.
Specialistė pabrėžia, jog įsisiurbus erkei, savo organizmo būklę stebėti reikėtų bent mėnesį. „Jeigu pastebime besiplečiantį žiedą, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją“, – perspėja ji.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „Kaip jautiesi?“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė
