„Dauguma žmonių įsivaizduoja, kad reabilitacija reiškia masažus, tačiau tai – tik viena jos dalių“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistė Rimantė Venclovienė. Iš viso, aiškina ji, reabilitacijos rūšių išskiriamos trys, kiekviena jų turi savo ypatumų.
Anot LRT RADIJO pašnekovės, prieš registruojantis pas fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoją, paprasčiau vadinamą reabilitologu, svarbu atminti kelis pagrindinius dalykus. Vienas iš jų – tai, jog iš šeimos gydytojo gavus siuntimą, jį būtina panaudoti per 60 dienų.
Reabilitacijos rūšys skiriasi apimtimi
Kaip LRT RADIJUI aiškina VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėja R. Venclovienė, medicininė reabilitacija apima kompleksines priemones, įskaitant kineziterapiją, ergoterapiją, fizioterapiją, masažus bei psichologinę pagalbą.
„Dauguma žmonių įsivaizduoja, kad reabilitacija yra masažai. (...) Bet masažai yra tiktai viena dalis reabilitacijos ir tikrai jie ne visada net ir būtini“, – teigia specialistė.
Pasak pašnekovės, reabilitacija dažniausiai skiriama po traumų, operacijų, sudėtingų ligų, ypač tų, kurios gydomos stacionariai. Reabilitacinėmis priemonėmis siekiama „atkurti sutrikusias žmogaus biopsichosocialines funkcijas, atkurti darbingumą, sumažinti neįgalumo reiškinius ar jų išvengti“.
VLK atstovė pažymi, jog dėl to, kokias reabilitacijos priemones pacientui paskirti, sprendžia reabilitologas. Pagrindines reabilitacijos rūšis R. Venclovienė išskiria tris: pradinę, ambulatorinę ir stacionarinę.
Anot specialistės, dažniausiai reabilitacijos procesą žmogus pradeda nuo pradinės reabilitacijos. Ji gali būti teikiama tiek ambulatoriškai, tiek stacionare. Šiai reabilitacijos rūšiai priskiriamos kineziterapijos, ergoterapijos, fizioterapijos bei masažo paslaugos.
Tuo atveju, kai pacientui pradinė reabilitacija teikiama stacionare, jos trukmė priklauso nuo to, kiek laiko žmogus guli ligoninėje. Gaunant pradinės reabilitacijos paslaugas ambulatoriškai, reabilitologas žmogui gali išrašyti nuo 5 iki 25 procedūrų.
Kita reabilitacijos rūšis, ambulatorinė reabilitacija, tęsia pašnekovė, taikoma, kai funkcijų sutrikimai išlieka ir joms atstatyti prireikia intensyvesnių pastangų. Šio tipo reabilitacija apima jau platesnį ratą priemonių – atsiranda ir psichologo, ir socialinio darbuotojo konsultacijos, pacientui parenkamos įvairios ortopedinės ar kitos techninės priemonės.
„Jos apimtis didesnė – ambulatorinės reabilitacijos metu paprastai taikomos (...) 3 procedūros per dieną. (...) Bet [pacientas] nelieka nakvoti įstaigoje, atvyksta tik procedūroms ir grįžta namo“, – dėsto R. Venclovienė.
Priešingai būna, kuomet žmogui paskiriama trečioji reabilitacijos rūšis – stacionarinė reabilitacija. Ji, anot VLK atstovės, pacientui teikiama po stacionarinio gydymo, po dienos chirurgijos paslaugų arba kaip palaikomoji reabilitacija onkologiniams ligoniams.
„Stacionarinė reabilitacija teikiama pacientui jau būnant stacionarinėje įstaigoje visą parą. Taikomi, aišku, visi reabilitacijos metodai, kuriuos parenka fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Paciento sveikatos būklė sekama visą parą, jeigu reikia, organizuojamos gydytojų konsultacijos“, – sako ekspertė.
Gavus siuntimą, reikia suskubti
Kaip kalbėdama su LRT RADIJU pažymi VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėja, kokį reabilitacijos pobūdį žmogui reikia taikyti, nusprendžia reabilitologas. Pas jį patekti galima iš šeimos gydytojo gavus siuntimą.
„Pirmiausia pacientas, aišku, kreipiasi į šeimos gydytoją arba, jeigu guli ligoninėje, į jį ten gydantį gydytoją. Šeimos gydytojas, įvertinęs sveikatos būklę ir matydamas reabilitacijos poreikį, išduoda siuntimą fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojui.
(...) Atvykus pas reabilitacijos gydytoją, jau būtent šis gydytojas vertina reabilitacijos poreikį, sprendžia, kokia jos rūšis bus paskirta, ir išduoda siuntimą konkrečiai reabilitacijos rūšiai“, – pasakoja R. Venclovienė.
Ji pabrėžia, jog žmonėms, gavusiems siuntimus, registruotis reikėtų kuo įmanoma greičiau. Šeimos gydytojo siuntimas pas reabilitologą galioja tik 60 dienų, tiek pat laiko – ir reabilitologo siuntimas įstaigai, kurioje bus teikiamos reabilitacijos paslaugos.
Specialistė teigia suprantanti, jog neretai laiku patekti pas reabilitologą žmonėms nepavyksta dėl didžiulių eilių. Visgi, sako ji, pasistengus laisvų vietų galima surasti.
„Visada pabrėžiame, kad eilės skirtingose įstaigose yra nevienodos. Dėl to visada informuojame pacientus, kad bandytų registruotis bent į kelias įstaigas. Jau gydytojas, išduodamas siuntimą, turėtų informuoti pacientą bent apie kelias įstaigas, kurios galėtų jam tą paslaugą suteikti.
(...) Taip pat ir e. sveikatoje, išankstinės pacientų registracijos sistemoje, vis daugiau įstaigų skelbia savo laisvus vizitų laikus, pacientas gali ten pasitikrinti“, – tvirtina R. Venclovienė.
Tiesa, svarbu atminti, akcentuoja ji, jog kai kuriais atvejais reabilitacija privalo būti teikiama toje pat įstaigoje, kurioje konsultavo reabilitologas. Dėl to žmonės turėtų įvertinti savo galimybes ir galbūt toli nuo namų šių paslaugų neieškoti.
„Registruojantis fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijai, visgi nereikėtų vykti į tą konsultaciją kitame mieste. Paskyrus reabilitaciją, kalbant apie pradinę ambulatorinę, (...) ji turės būti teikiama toje pačioje įstaigoje, kur pacientą konsultavo gydytojas. (...) Dėl to iš pat pradžių vis tik turėtų pacientas pagalvoti, (...) ar jam patogu bus į tą įstaigą nuvykti procedūrų“, – teigia VLK atstovė.
Vaiką lydintiems tėvams – kompensacija
Ekspertė primena, jog egzistuoja tam tikros prioritetinės grupės, kurioms reabilitacija skiriama greičiau. Tai yra pacientai, patyrę infarktą ar insultą, turėję endoprotezavimo operaciją ar operaciją dėl tam tikrų onkologinių ligų, taip pat žmonės, turėję traumą, vaikai, kuriems paskirta stacionarinė reabilitacija.
Pasak R. Venclovienės, siekiama, jog pacientai jiems būtinas reabilitacijos paslaugas visada gautų nemokamai, neretai, šių pritrūkus, jų išimties tvarka skiriama ir papildomai.
„Gydytojai turi stengtis pacientams suteikti kompensuojamas procedūras, t.y. nesiūlyti jų mokamų, jeigu pacientui tikrai jų reikia dėl sveikatos, jeigu be jų paciento būklė neatsistatytų.
Pas mus net ir teisės aktuose yra numatyta, kad jeigu procedūros jau kaip ir nepriklausytų, gali būti organizuojamas gydytojų pasitarimas, (...) kur sprendžiama dėl reabilitacijos paslaugų skyrimo išimties tvarka“, – pasakoja specialistė.
Jos teigimu, gyventojams padedama ir tuo atveju, kai, pavyzdžiui, vaikai dėl reabilitacijos paslaugų yra siunčiami į sanatorijas. Tuomet padengiamos ir nepilnametį lydinčio asmens išlaidos.
„Gydytojų komisija gali nuspręsti, kad dėl tam tikrų ligų [vaikui] tikrai reikia lydinčio asmens. Tuomet vaiką lydinčio asmens išlaikymo paslaugos yra kompensuojamos: lydintis asmuo gauna ir nakvynę, ir maitinimo paslaugas“, – sako pašnekovė.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „DUK“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė
