Apie skrandžio mažinimo operaciją sklando daug skeptiškų nuomonių. Esą operaciją darosi tik tie, kurie neturi valios dietoms ir sportui. Kai kurie mano, kad po operacijos svoris vis tiek sugrįžta arba susimažinęs skrandžio tūrį žmogus tampa neįgaliu. O kaip yra iš tiesų?
Apie operaciją ir jos mitus LRT.lt papasakojo Santaros klinikų abdominalinės chirurgijos gydytojas dr. Donatas Danys.
– Kaip manote, kodėl dalis visuomenės skeptiškai vertina skrandžio mažinimo operaciją?
– Pastebėjau, kad dažniausiai operaciją kritikuoja žmonės, kurie neserga nutukimu ir neturi kitų gretutinių ligų. Jie nesupranta, kad yra atvejų, kai žmogui atsikratyti antsvorio nepadeda nei dietos, nei sportas, nei vaistai.
Klaidingai manoma, kad tai vos ne grožio procedūra ir bet kuris panorėjęs gali susimažinti savo skrandį. Žmonės iš nežinojimo skleidžia įvairius prasimanymus.
– Kokiu tikslu atliekama skrandžio mažinimo operacija?
– Noriu pabrėžti, kad ši operacija skiriama tik nutukimu sergantiems žmonėms. Šioje vietoje vėl atsiranda klaidingų nuomonių, nes nutukimas visuomenėje vis dar nelaikomas liga.
Skrandžio operacija atliekama tik kraštutiniu atveju, kai kiti nutukimo gydymo metodai nepadeda. Turiu mintyje: vaistus, dietas, fizinį krūvį, gyvenimo būdo pakeitimą.
Žmogus iki operacijos jau būna praėjęs ilgą kelią bandydamas pasveikti nuo šitos ligos.
– Kokiomis kitomis ligomis turi sirgti pacientas, kad jam būtų atliekama ši operacija?
– Nutukimu sergantiems dažnai išsivysto komplikacijos: cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, miego apnėja, policistinių kiaušidžių sindromas, nevaisingumas ir t. t. Vien šių ligų gydymas – nėra problemos sprendimas, jei pacientas neatsikrato antsvorio.
Pavyzdžiui, gydytojai ginekologai pas mus, chirurgus, siunčia pacientes, kurių nevaisingumo priežastis – antsvoris. Atsikračiusios kilogramų dažniausiai tokios moterys pastoja.
– Kada yra diagnozuojamas nutukimas?
– Kai kūno masės indeksas (KMI) yra daugiau nei 30 (normalus KMI yra 18–25). Nutukimas taip pat matuojamas laipsniais. Pirmo laipsnio nutukimas yra nuo 30 iki 35 KMI, antro laipsnio – nuo 35 iki 40, o trečio nuo 40 ir daugiau.
– Kokio laipsnio nutukimui gydyti yra atliekama skrandžio mažinimo operacija?
– Dažniausiai nuo trečio, sunkiausio, laipsnio. Pavyzdžiui, jei žmogus yra 160 cm ūgio ir sveria 120 kg. Jo KMI dažnai mums rodo 47, o kartais ir daugiau. Tokie žmonės dažniausi mūsų pacientai.
Operuojame ir vidutinio laipsnio nutukimu sergančius pacientus, jei jie be nutukimo dar serga cukriniu diabetu, pirmine arterine hipertenzija ir kitomis gretutinėmis ligomis.
– Ar atliekate operacijas ir žmonėms, kurie neserga nutukimu, bet turi antsvorio ir reikalauja operacijos?
– Neatliekame. Tokiems žmonėms mes rekomenduojame kreiptis pas kitus specialistus. Pasitaiko, kad kreipiasi į mus ir tokie, kurie tik šiek tiek turi antsvorio. Numesti 5 ar 10 kilogramų tikrai operacijos nereikia, tikslą galima pasiekti ir kitomis priemonėmis be chirurginio gydymo.
– Yra tokia nuomonė, kad šią operaciją darosi tinginiai ir valios sulieknėti neturintys žmonės.
– Klaidinga manyti, kad operacija yra lengviausias būdas atsikratyti antsvorio. Svarbu suprasti, kad po skrandžio mažinimo operacijos žmogus privalo iš naujo mokytis teisingai maitintis, subalansuoti mitybą. Laukia didelis darbas pačiam su savimi.
Kaip tik tinginiai ir bevaliai ateina pas mus į konsultaciją ir niekada negrįžta. Juos atgraso pasiruošimas operacijai: tyrimai, vizitai pas įvairius gydytojus ir t.t. Tie, kurie ryžtasi operacijai, puikiai supranta, kad pirmus metus po operacijos teks daug ką pakeisti savo gyvenime. Tinginyste to nepavadinčiau.
– Kaip pasikeičia gyvenimas po skrandžio mažinimo operacijos?
– Pirmą mėnesį, kaip ir po daugelio operacijų, tenka riboti fizinį aktyvumą, atsisakyti bet kokio kieto, kramtomo maisto. Galima tik skystą.
Kadangi operacijos metu pašalinama apie 80 proc. skrandžio, sumažėja jo tūris. Lieka maždaug 100–150 miligramų skrandis. Pokyčiai tikrai dideli, nes iki operacijos pas tokius pacientus būna ir 4, 5 litrų skrandžio tūris.
Žmogus privalo riboti maisto, skysčių kiekius. Turi įprasti valgyti reguliariai, vengti sunkiai virškinamo maisto. Net norėdamas žmogus nebegali daug valgyti. Be to, privalo kurį laiką lankytis pas dietologą, psichoterapeutą.
Greitas svorio kritimas – didelis stresas organizmui. Krentant svoriui keičiasi ir oda, daugiau nei pusei pacientų pradeda slinkti plaukai. Tai yra normalūs procesai, vėliau plaukų augimas atsistato.
– Per kiek maždaug laiko po operacijos žmogus atsikrato antsvorio?
– Priklauso nuo operacijos tipo, bet per metus dažniausiai žmogus atsikrato pusės savo svorio.
– Dažnai manoma, kad palaipsniui kilogramai ir vėl grįžta. Kaip yra iš tiesų?
– Net ilgalaikėje, dešimties metų, perspektyvoje pastebime, kad maždaug tik 15 proc. pacientų grįžta į tą priešoperacinį svorį.
Ar svoris grįš, priklauso ir nuo operacijos tipo. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus populiari buvusi vadinamoji skrandžio žiedo operacija šiuolaikinėje medicinos praktikoje nerekomenduojama. Būtent dėl menko efektyvumo.
Todėl pacientams labai svarbu dar prieš operaciją išsiaiškinti chirurginio gydymo galimybes.
– Dar viena nuomonė – žmogus po operacijos sulieknėja, bet tampa neįgaliu ir turi likusį gyvenimą gerti vaistus. Mitas?
– Po tam tikrų skrandžio mažinimo operacijų iš tiesų reikia vartoti mikroelementų ir vitaminų papildus visą gyvenimą, bet ne vaistus.
Dažniausiai tai nutinka pacientams, kurie ir prieš operaciją turėjo gretutinių ligų ir vartojo daug vaistų. Tai manau, kad vaistus pakeisti vitaminais nėra blogas variantas.
Sakyčiau, atvirkščiai, po skrandžio mažinimo operacijos numetus papildomus kilogramus, mes stebime gretutinių ligų regresavimą. Žmogus tampa sveikesnis ir ilgiau gyvena.
– Ar ši operacija kompensuojama?
– Iš dalies. Specialiųjų instrumentų, kurie naudojami šiai operacijai, valstybė nekompensuoja. Pacientui jie atsieina apie 1500 eurų. Daugeliui tai nėra labai didelė suma, nes operacijos reikia laukti pusmetį ir ilgiau. Žmogus susitaupo.
Be to, šiais įrankiais mes galime išoperuoti žmogų per maždaug 40 min., o komplikacijų rizika itin maža.
– Pas ką pirmiausia kreiptis, jei žmogus įtaria sergantis nutukimu?
Visų pirma, pas šeimos gydytoją. Įvertinęs paciento KMI, skundus ir priežastis, kurios galėjo lemti antsvorį, šeimos gydytojas turi nukreipti pacientą pas specialistą. Tai gali būti ir gydytojas dietologas, ir endokrinologas, ir neretu atveju gydytojas psichoterapeutas. Nutukimas turi būti gydomas kompleksiškai.
