Bent viena vakcinos doze Lietuvoje paskiepyta 70 proc. gyventojų, tačiau virusologas, profesorius Saulius Čaplinskas sako – kolektyvinio imuniteto sąvoką jau reikėtų pamiršti.
Atvejų yra daugiau, tačiau sergame lengviau
Kaip LRT TELEVIZIJOS laidoje „Svarbi valanda“ sakė virusologas, profesorius Saulius Čaplinskas, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad šiuo metu sergančių COVID-19 infekcija yra nuo 5 iki 7 kartų daugiau, nei fiksuojama oficialioje statistikoje.
„Dalis žmonių serga lengviau ir yra pakankamai sąmoningi, atlieka savikontrolės testą ir arba patys neina į darbą, arba praneša darbdaviui ir panašiai, – teigė profesorius. – Kiek žmonių patys nesikreipė į medikus, bet atliko testą ir serga? Dabar jau reikėtų žiūrėti būtent į šitą faktorių.“
Anot prof. S. Čaplinsko, bus žmonių, kurie susirgę COVID-19 infekcija pateks į reanimaciją arba numirs, tačiau jų bus daug mažiau nei pandemijos pradžioje.
„Mes pereiname prie to, ką anksčiau buvo palyginę su rūkymu. Susitaikysime su tuo, kad, deja, dalis žmonių rūko, juos reikia gydyti, kai jie suserga, dalis numiršta dėl rūkymo. Lygiai tas pats bus dabar, jau ir yra“, – paaiškino virusologas.
Pasak prof. S. Čaplinsko, uždaviniai išlieka tie patys – stengtis, kad kuo mažiau žmonių patektų į intensyvios terapijos skyrius. „Bet ir kad kuo mažiau būtų užsikrėtusių, kad kuo mažesnis smūgis būtų darbdaviams, „Sodrai“, galų gale, ekonomikai“, – sakė jis.
Labiausiai rizikuoja nepasiskiepiję
Kaip teigė prof. S. Čaplinskas, naujoji dvivalentė vakcina, skirta kovoti ir su pirmąja SARS-CoV-2 viruso atmaina ir su omikron atmaina, 14 kartų sustiprina imuninį atsaką. Tačiau, anot virusologo, tiems, kurie jau buvo skiepyti nuo COVID-19 anksčiau.
„Šita vakcina turi būti tiems, kurie jau turėjo pirminę vakcinaciją. Kitaip sakant, ten RNR medžiagos yra mažiau negu tose ankstesnėse vakcinose. Bet dalis RNR yra skirta Uhano štamui, o kita dalis – omikronui“, – paaiškino prof. S. Čaplinskas.
Pasak profesoriaus, šiuo metu labiausiai rizikuos tie žmonės, kurie iš viso nebuvo pasiskiepiję, nes „omikrono atmaina plinta daug greičiau“.
Paklaustas, ar užteks vieno skiepo per sezoną, virusologas atsakė, kad taip: „Užteks. Nemanau, kad pereitų prie kitokių schemų. Sprendžiant iš to, kas yra dabar, tai rudens sezono metu reikėtų revakcinuotis.“
Jis pasidalino viltimi turėti purškiamą į nosį vakciną, kurią šiuo metu išbando kinai, nes yra svarbu, kad imunitetas formuotųsi būtent nosies gleivinėje.
Pamiršti kolektyvinį imunitetą
Profesorius S. Čaplinskas paaiškino, kad jau reikėtų pamiršti kolektyvinio imuniteto sąvoką: „Kodėl? Todėl, kad susiformavęs imunitetas su laiku blėsta ir neapsaugo nuo užsikrėtimo.“
Jo teigimu, taip, kaip pavyko sustabdyti tymų ir raudonukės plitimą kolektyviniu imunitetu, su COVID-19 infekcija nepavyks. Taip yra todėl, kad tymų ir raudonukės inkubacinis laikotarpis yra maždaug 2 savaitės, ir „per tą laiką imuninė sistema sugeba prisiminti, prigaminti antikūnių ir užkirsti kelią ligos vystymuisi“.
„[COVID-19] inkubacinis laikotarpis daug trumpesnis ir kolektyvinio imuniteto sukurti tokiam virusui, kuris plinta oru taip greitai, deja, nepavyks“, – sakė virusologas.
Prof. S. Čaplinsko teigimu, yra suprantama, kodėl pandemijos pradžioje buvo tikimasi visiškai sustabdyti viruso plitimą – tada dar nebuvo daug žinoma apie COVID-19 infekciją.
„Visiškai sustabdyti tokio viruso plitimo neišeis. Na, belieka išmokti su juo gyventi, – akcentavo virusologas. – Tie žmonės, kurie nesupras, kurie neapsisaugos ir, ypač turėdami gretutinių ligų, komplikuojančių jų sveikatos būklę situacijų kaip amžius, nusilpęs imunitetas, labai rizikuos, jeigu neįsiklausys į medikų perspėjimus.“
Lokalūs ribojimai
Profesorius neslėpė, kad tam tikri ribojimai kaip karantinai galės būti įvedami sveikatos priežiūros arba ugdymo įstaigose, tačiau tik trumpam ir tik lokaliai.
„Jie buvo ir anksčiau, kai prasidėdavo peršalimo ir ligų sezonas. Tai prie šito, deja, kartais gali reikėti grįžti“, – teigė virusologas S. Čaplinskas.
