Dirbtiniu implantu pakeičiamas sąnarys atkuria judėjimo funkciją. Pernai atlikta arti 14 tūkst. sąnario keitimo operacijų, kurioms išleista daugiau kaip 17 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Didžiąją jų dalį – per 13 tūkst. – sudarė klubo ir kelio sąnarių endoprotezavimas, skelbia Valstybinė ligonių kasa (VLK) savo pranešime žiniasklaidai.
Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų perkami kelio, klubo, peties, alkūnės, riešinio nykščio ir čiurnos sąnario endoprotezai bei jų priedai, kurie paskirstomi ligoninėms.
Kelias iki operacijos prasideda nuo šeimos gydytojo. Jis, įtaręs sąnario pažeidimą, išrašo pacientui siuntimą pas gydytoją ortopedą traumatologą. Šis specialistas įvertina būklę, paaiškina gydymo galimybes. Jei operacija būtina, gydytojas registruoja paciento prašymą skirti jam kompensuojamąjį sąnario endoprotezą informacinėje sistemoje ir per ją pateikia ligonių kasai.
Pacientai gali pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje nori operuotis, tik svarbu, kad dėl šios paslaugos ji turėtų sutartį su ligonių kasa. Šiuo metu Lietuvoje yra 20 tokių įstaigų.
Operaciją galima vieną kartą atidėti iki metų arba pakeisti gydymo įstaigą, išsaugant savo pirminę vietą eilėje. Vis dėlto būtina laikytis terminų: gavus pranešimą apie skirtą endoprotezą, per 30 dienų reikia susisiekti su gydymo įstaiga, o operacija turi būti atlikta per 120 dienų nuo endoprotezo skyrimo.
VLK primena, kad nuo gegužės 1 d. taikoma atnaujinta mokėjimo už brangesnius endoprotezus tvarka. Ligonių kasa 100 proc. kompensuoja operaciją ir endoprotezą. Tačiau atsiradus poreikiui, galima rinktis ir kitokį implantą – pavyzdžiui, brangesnį ar turintį specifinių savybių. Tokiu atveju pacientas turi primokėti kainos skirtumą.
