Savižudybių Lietuvoje nuosekliai mažėja, tačiau rodikliai išlieka prasčiausi Europoje, sako Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyriaus vadovė Rūta Ustinavičienė.
„Mirčių skaičius mažėja, ir tuo galime džiaugtis, pernai turėjome 565 mirtis, vyrų mirčių yra daugiau nei moterų kelis kartus, bendras rodiklis siekė apie 20 mirčių 100 tūkstančių gyventojų“, – per savižudybių problematikai skirtą konferenciją Seime pirmadienį sakė R. Ustinavičienė.
Pasak jos, nepaisant to, Lietuva pagal savižudybių skaičių lieka pirma tarp Europos valstybių ir tik 2019 metais lentelės viršuje buvo Lichtenšteinas, tačiau tai lėmė nykštukinis šios valstybės dydis, tais metais ten fiksuotos aštuonios savižudybės.
„Europoje jau ne pirmi metai mes esame pirmoje vietoje, ir tik 2019 metais, tai yra naujausi Eurostato duomenys, naujesnių nėra, buvome antroje vietoje. Tačiau mus aplenkė Lichtenšteinas, nykštukinė valstybė, taip nutiko, kad tais metais įvyko aštuonios savižudybės, ir iš tikrųjų mūsų padėtis yra prasčiausia Europoje“, – kalbėjo Higienos instituto specialistė.
Jos duomenimis, 2021 metais Lietuvoje fiksuotos 565 savižudybės, nusižudė 126 moterys ir 439 vyrai, 2020 metais – 607 savižudybės (133 moterys ir 474 vyrai), 2019 metais – 658 savižudybės (119 moterų ir 539 vyrai). Prieš dešimtmetį – 2010 metais – Lietuvoje iš viso registruota 1018 savižudybių.
Specialistė taip pat pažymėjo, kad tikslus tikrasis savižudybių skaičius nėra žinomas, nes kartais jos „slepiasi“ po nelaimingais atsitikimais ir pan., šeimos prašymu gydytojai gali nurodyti kitą mirties priežasties kodą.
„Susiduriame su problemomis nustatant tikrąjį savižudybių mastą, apie tai kalba ir kitos šalys. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, savižudybės gali „slėptis“ po tokiais kodais kaip nelaimingi atsitikimai, nežinoma mirties priežastis. Šiais metais atliktas tyrimas parodė, kad daug mirtinų insulino perdozavimo atvejų iš tiesų buvo savižudybės“, – kalbėjo R. Ustinavičienė.
Pasak jos, mokslininkai nurodo skirtingas priežastis, kodėl savižudybės nuslepiamos oficialioje statistikoje – tai ir kultūriniai aspektai, šeimos įtaka.
„Buvo atliktas kokybinis tyrimas, kuriame šeimos gydytojas pasakė, kad, jo nuomone, didžiausia vertybė yra šeimos apsauga. Ir Lietuvoje turime tokių atvejų, kai šeimos prašymu įrašoma (kita priežastis), nes tai yra ir gėdos jausmas, ir tam tikri religiniai aspektai, kai neleidžia karsto įnešti į bažnyčią, jei žmogus nusižudo. Tai lemia, kad kartais savižudybė gali pasislėpti ir iki mūsų statistikos neatkeliauti“, – teigė specialistė.
