Vakcina – imuninės sistemos kariai, kurie žino, kaip atpažinti priešą ir kaip su juo kovoti. Šitaip aiškino biomedicinos mokslų daktaras Marius Strioga. Jis sakė, kad šalutinis poveikis po vakcinavimo yra geras dalykas, nes tai reiškia, kad imuninė sistema reaguoja. Jei reakcijos nebuvo, derėtų po kurio laiko pasidaryti antikūnų testą, kad žmonės neturėtų iliuzinės ramybės, kad yra saugūs.
Vakcinavimo nuo COVID-19 klausimai kelia aistrų pedagogų bendruomenėje. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), norėdama paneigti mitus apie vakcinas, surengė nuotolinį pokalbį su biomedicinos mokslų daktaru M. Strioga ir Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovu Tomu Čeponiu. T. Čeponio įžvalgas dėl sklindančių propagandinių melagienų apie vakcinas galite perskaityti čia.
„Kuo ilgiau virusas tarp žmonių plis, tuo bus didesnė tikimybė, kad atsiras tokie viruso variantai, kurie gali įgyti mutacijų, kurios padarys tą virusą atsparų imuniniam atsakui, sukeltam vakcinų. Tokiu būdu prasidės nauja banga. Kuo greičiau sustabdysime virusą, kuo greičiau užbaigsime jo nekontroliuojamą siautėjimą, tuo labiau apribosime jo galimybę keistis“, – paaiškino M. Strioga.
Šalutinis poveikis rodo organizmo kovą
Nemažai žmonių socialiniuose tinkluose pasidalijo savo patirtais šalutiniais poveikiais po vakcinavimo. Palyginti reikšminga jų dalis nurodė, kad prastai jautėsi po skiepo „AstraZeneca“ vakcina.
O kai mes kalbame apie vakcinas, kalbame apie tai, kad organizuojame organizmui visavertes pratybas.
Šalutinis poveikis, anot M. Striogos, yra normali imuninės sistemos reakcija į dirgiklį. Medikas rėmėsi įprasto gripo pavyzdžiu. Jis pabrėžė, kad šaltkrėtis, galvos skausmas, pakilusi temperatūra, pykinimas yra normaliai veikiančios imuninės sistemos požymiai.
„Deja, kai dirba mūsų imuninė sistema, ji nėra nebyli, pogrindinė. Ji dirba triukšmingai, ji mėgsta dėmesį. Ji leidžia visam organizmui žinoti, kad vyksta iš esmės karas tuo metu. Taip yra ligos atveju. O kai mes kalbame apie vakcinas, kalbame apie tai, kad organizuojame organizmui visavertes pratybas.
Naudodami nekenksmingus koronaviruso fragmentus bandome išmokyti imuninę sistemą adekvačiai reaguoti, kai ateis tikrai koronavirusas. Jei jaučiame šalutinį poveikį, tai yra gerai, vadinasi, vakcinacija savo tikslą pasiekė“, – kalbėjo medikas.
M. Strioga sakė, kad tiems jo kolegoms, kurie patyrė lengvesnes šalutines reakcijas po skiepo, antikūnų susidarė mažiau.
„Jei po vakcinacijos visiškai nieko nejauti, tai jau yra neigiamas signalas. Yra tikimybė, kad imuninė sistema reaguoja nevisavertiškai. Šalutiniai poveikiai rodo, kad imuninė sistema veikia tinkamai. Tiesa, yra tam tikri atvejai, kai imuninė sistema yra flegmatiška. Ji neskuba, ji reaguoja iš lėto. Bet norinti įsitkinti, ar apsauga įgyta tinkama, rekomenduojama praėjus dviem savaitėms po antrosios dozes, nusistatyti antikūnų lygį. Ypač tiems, kurie nepajuto nepageidaujamų reakcijų, kad neturėtų iliuzinės ramybės“, – aiškino gydytojas.
Nacionalinio vėžio instituto gydytojas M. Strioga sakė, kad galima skiepytis ir aukšto kraujospūdžio kamuojamiems žmonėms, tik derėtų turėti vaistų, kuriuos įprastai šie žmonės vartoja. O pakilus temperatūrai, reikėtų išgerti ją malšinančių vaistų.
Juk nesistebime, kad blynų, kepamų sovietinėje keptuvėje, kaina bus mažesnė, nes keptuvė pigiau kainavo, o nusipirkti šiuolaikinę tefloninę keptuvę kainuoja daugiau.
„Tokiems žmonėms reikėtų būti pasiruošus vaistų, kurie slopintų nepageidajamą reakciją. Jei temperatūra kyla per 38,5 laipsnio, reikėtų išgerti paracetamolio, ibuprofeno, diklofenako. Širdies ligomis sergantiesiems galbūt būtų priimtiniausias paprasčiausias paracetamolis. Bet ir kitiems žmonėms bet koks temperatūros pakilimas pagreitina širdies veiklą, padidėja deguonies audiniuose poreikis“, – kalbėjo medikas.
Jis pabrėžė, kad kontraindikacijų ar mirties atvejų, susijusių su vakcina, nėra buvę.
Kainą lemia technologijos naujumas ir laikymo sąlygų išlaidos
Mokytojai socialiniuose tinkluose ne kartą kėlė diskusiją, kodėl juos numatyta skiepyti „AstraZeneca“ vakcina, kuri esą yra pigesnė už „Pfizer“ ar „Moderna“ vakcinas.
„Vienas dalykas yra tas, kad „AstraZeneca“ vakcinai pagaminti taikoma rekombinantinė technologija, kuri nėra nauja. Ta technologija yra kur kas paprastesnė. RNR vakcinų technologija yra nauja. Tad ji yra brangesnė.
Kitas dalykas – vakcinų trasportavimas ir laikymas. Virusinius vektorius naudojančias vakcinas – „AstraZeneca“, „Johnson&Johnson“ – galima laikyti įprastinėmis šaldytuvo sąlygomis, net kameros nereikia. Tad jų eksploatavimas paprastesnis. Tad ji mažiau kainuoja.
Juk nesistebime, kad blynų, kepamų sovietinėje keptuvėje, kaina bus mažesnė, nes keptuvė pigiau kainavo, o nusipirkti šiuolaikinę tefloninę keptuvę kainuoja daugiau. Bet kaina neatspindi kokybės. O visos naujos technologijos, kol jos plačiai neįdiegtos, yra brangesnės“, – aiškino biomedicinos mokslų daktaras.
M. Strioga pats pasiskiepijo jau senokai – tuomet, kai rinkoje buvo tik „Pfizer“. Jis sakė, kad tyrėsi ir antikūnus, ir pasidžiaugė, kad šis rodiklis siekia 3300.
„Gydytojai buvo prioritetinė grupė. Kuri vakcina atėjo, ta ir vakcinavomės. Jei būtų atėję kito gamintojo, ta ir būtume vakcinavęsi. Jokio torto pjaustymo, vyšnaičių rankiojimo tikrai nebuvo“, – patikino medikas.
Šimpanzių adenovirusą vakcinų kūrėjai pasirinko ne šiaip sau
Lietuvoje kol kas skiepijama trimis vakcinomis.
„Moderna“ ir „Pfizer“ vakcinos yra sukurtos pagal naujai įdiegtą metodiką. Tai yra RNR vakcinos. M. Strioga sakė, kad technologija išties nėra visiškai nauja, ji kurta dešimtmečius, bet į klinikinę praktiką įdiegta tik dabar.
„Šių vakcinų atveju tai yra sintetiniu būdu laboratorijoje mėgintuvėlyje pagamintas viruso genetinės medžiagos RNR molekulės fragmentas, kuris koduoja baltymą“, – aiškino medikas.
„AstraZeneca“ atveju naudota kitokia technologija. „Šios vakcinos kūrėjai geną, kuris koduoja viruso spyglinį baltymą, iš viruso genomo iškerpa ir jį įterpia į šimpanzės adenovirusą. Adenovirusai yra vieni iš tų virusų, kurie dažnai sukelia peršalimo ligas.
Čia buvo pasirinktas šimpanzės adenovirusas, iš jo iškerpamas genas, kuris daro tą virusą pavojingą, vadinasi, iš viruso iškerpant geną atimama galimybė daugintis ir sukelti ligą. O vietoj iškirpto geno įdedamas kitas genas, iškirptas iš koronaviruso“, – kalbėjo M. Strioga.
Viena iš melagienų, sklindančių apie vakcinas, yra tokia, kad jos esą gali pakeisti žmogaus genetiką, paversti mus beždžionėmis. Biomedicinos mokslų daktaras atrėmė tokius nuogąstavimus.
„Virusai mus puola nuolatos. Dalį virusų nuolat turime savo organizme, tarkime, herpeso. Ir jie mūsų genomo nepakeičia, taip pat kaip ir gripo virusas.
Kodėl buvo pasirinktas šimpanzės adenovirusas? Buvo galima naudoti žmogaus adenovirusus, ką daro „Johnson&Jonhnson“ ir „Sputnik“ vakcinų kūrėjai. Tačiau žmonės su žmogaus adenovirusais gyvenimo eigoje yra daug kartų susidūrę ir jų organizme jau yra imuninis atsakas prieš tuos virusus susidaręs“, – aiškino medikas.
M. Strioga pabrėžė, kad naudojant žmogaus adenovirusą kaip koronaviruso geno informacijos nešiklį ląstelėms, imuninis atsakas gali pulti tą patį vektorių, tą patį nešiklį.
„O šimpanzių virusas pasirinktas, kad mūsų organizme esantis imuninis atsakas dėl buvusių kontaktų su įprastais peršalimo virusais kuo mažiau atpažintų šį vektorių“, – sakė M. Strioga.
Biomedicinos mokslų daktaras sakė, kad netrukus Lietuvą pasieks ir dar viena vakcina – „Novavax“: jos atveju bus suleidžiama ne genetinė medžiaga, bet pats S baltymas, kurs genų inžinerijos būdu pagamintas ląstelėse naudojant rekombinantinę DNR.
Jo duomenimis, Lietuva jau užsisakiusi 600 tūkst. dozių „Novavax“ vakcinos.
Reikia, kad imuninės sistemos kariai pasiruoštų kovai
M. Strioga paaiškino, kam reikalinga vakcinacija.
„Vakcinuodami imuninei sistemai mes galime duoti ženklą – pranešti apie fragmentą tam tikro patogeno, kad ji žinotų, kaip elgtis, kai vėliau ateis patogenas, kuris, be savo neįprastų struktūrų ir molekulių, turi „kaklaraištį“. Tad užuot laukus, kol ateis pats patogenas ir organizme pradės žalingą veiklą, o imuninė sistema turės su juo grumtis ir tam reikės laiko, paimi ir sukuri vakciną, kad imuninei sistemai parodytum tik tą priešo „kaklaraištį’. Imuninė sistema išmoksta atpažinti šį komponentą ir kovoti su juo.
Kitaip sakant, mes paruošiame imuninės sistemos kareivius, kurie tiksliai žino, kaip atpažinti šį ženklą. Tai ir yra vakcinacijos esmė – padaryti tai nekensmingu būdu, kad kai ateis tikras patogenas, imuninės sistemos kareiviai būtų tam paruošti“, – aiškino medikas.
Jis sakė, kad jei pirmą kartą į organizmą patenka virusas, kad susidarytų imuninio atsako komponentai, reikia dviejų, trijų, kartais net keturių savaičių. O vakcinuojant imuninis atsakas sugeba reaguoti per tris-penkias dienas.
