Siaučiant šalyje COVID-19 pandemijai krito sergamumo gripu rodikliai. Lyginant su praėjusių metų vasario pabaiga gripo atvejų registruota 6,5 karto mažiau, o lyginant su 2019 metais gripu sergama 10 kartų mažiau. Paprastai su gripo epidemija buvo siejamas ir didėjantis pneumonijos atvejų skaičius. Visgi ir dabar gydytojai ragina gyventojus skiepytis nuo pneumokoko, nes ši liga yra tampriai susijusi ir su COVID-19.
Pastaruoju metu Lietuvos medikai sutartinai ragina gyventojus skiepytis nuo pneumokoko ir tai, jų tikinimu, aktualiausia vyresnio amžiaus gyventojams. Esą šaltuoju sezonu, kurio čia ne kažin kiek ir liko, gerokai padidėja sergamumas įvairiomis virusų sukeltomis peršalimo ligomis, ir ypač bakterijų sukeliamu plaučių uždegimu dar kitaip vadinamu pneumonija. Tačiau statistika rodo, kad per pandemiją dėl karantino priemonių, kaukių dėvėjimo galiausiai judėjimo ribojimų sergamumas kitomis užkrečiamomis ligomis gerokai smuko. Nepaisant to, skiepai nuo pneumokoko išlieka aktualūs, nes plaučių uždegimas yra viena iš COVID-19 komplikacijų.
LRT RADIJO laidai „Sveikata“ Kauno klinikų šeimos gydytojas doc. Gediminas Urbonas sakė, kad oro lašeliniu būdu sklindantys virusai, patekę į asmens organizmą, paruošia dirvą ir bakterinei infekcijai, tad skiepytis nuo pneumokoko ir per pandemiją yra aktualu.
„Pneumokoku žmonės neužsikrečia vienas nuo kito oro lašeliniu būdu, nebent yra labai artimas kontaktas. Čia yra visai kitos užsikrėtimo sąlygos, lyginant su virusais, kurie plinta smulkiadispersinių lašelių pagalba ir būnant bendroje patalpoje galima užsikrėsti vienam nuo kito. Su pneumokoku visai kita situacija, nes visi savo nosiaryklėse turime įvairių gyventojų, kurie gyvena simbiozėje su mūsų organizmu. Susidarius tam tikroms sąlygoms, pavyzdžiui, kilus virusinei infekcijai, tie natūralūs nosiaryklės gyventojai gali patekti į audinius ir sukelti rimtą bakterinį uždegimą. Kalbant apie pneumokoką, kaip tik ir turime tokią situaciją, kad virusai paruošia „dirvą“ pneumokoko patekimui giliau į audinius. Dažniausiai pneumokokinės infekcijos yra ne pirminės, bet jos lydi virusines infekcijas kaip antrinė bakterinė infekcija“, – LRT RADIJO laidai „Sveikata“ sakė gydytojas.
Anot dr. G. Urbono, susirgti plaučių uždegimu užsikrėtus koronavirusu rizika yra „lygiai tokia pat didelė, kaip susirgus gripu ar kitu kvėpavimo takų infekcijas sukeliančiu virusu“.
Dažniausiai pneumokokinė infekcija sukelia plaučių uždegimą, tačiau ji gali tapti ir kitų ligų priežastimi: meningito, sepsio, anginos. Vyresnio amžiaus gyventojams sunki bakterinė infekcija gresia kitų organų pažeidimu, pavyzdžiui, inkstų funkcijos sutrikimu, širdies nepakankamumu.
Tiksliai pasakyti, kiek asmenų kasmet Lietuvoje miršta būtent nuo pneumokoko, anot G. Urbonas, tiksliai pasakyti neįmanoma, nes tai priklauso nuo diagnostikos: kaip tiksliai pavyksta nustatyti, ar infekcija sąlygota būtent pneumokoko. Lengviau įvardyti plaučių uždegimų skaičius, vadinamąją pneumoniją.
„2018 metais Lietuvoje buvo virš 60 tūkst. atvejų, 2019 metais – beveik 60 tūkst. atvejų įvairaus amžiaus grupėse. Didžiausias sergamumas pneumonija stebimas vyresnių nei 65-erių metų amžiaus grupėje, ir tiek 2018, tiek 2019 metais beveik pusė visų atvejų, beveik 30 tūkst. atvejų kasmet žmonėms virš 65-erių buvo nustatytos bakterinės pneumonijos“, – sakė pašnekovas.
Skiepytis nuo pneumokokinės infekcijos ypač rekomenduojama 65 metų ir vyresniems asmenims. Vakcina nuo ligos gal visiškai ir neapsaugos, tačiau pasiskiepijus ligos eiga bus lengvesnė, pavyks išvengti sunkių komplikacijų. Vakcina nuo pneumokoko 65 metų ir vyresniems asmenims bei turintiems gretutinių lėtinių ligų yra kompensuojama valstybės, apie galimybę pasiskiepyti pacientą turėtų informuoti šeimos gydytojas.
G. Urbonas atkreipė dėmesį, kad skiepijantis nuo pneumokokinės infekcijos užtenka vienos vakcinos dozės, tačiau kokia bus apsauga – priklauso nuo pačios vakcinos rūšies. Valstybė šiandien gyventojams kompensuoja tik 13 valentų vakciną nuo pneumokoko, kai privačiose įstaigose galima pasiskiepyti nuo 23 šios ligos tipų. Pastarosios įkandamos ne kiekvienam – jų kainuos svyruoja tarp 50-80 eurų.
„Užtenka vienos dozės, tik problema su pneumokoku yra ta, kad sukėlėjas nėra vienalytis, yra daug vadinamųjų serotipų ir prieš juos yra pagamintos kelių rūšių vakcinos. Mes turime 13-os ir 23-ų serotipų vakcinas, šiuo metu Lietuvoje Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis skiepijama 13-os serotipų vakcina. Problema yra ta, kad tie 13-a serotipų sudaro tik apie 30 procentų visų pneumonijų atvejų. Naujesnė vakcina yra daugiau skirta vaikams, kuriems nesusidaro pakankamas imunitetas paskiepijus polisacharidine vakcina. Bet suaugusiems asmenims, net ir tiems, kurie skiepyti 13-valente vakcina, praėjus metams labai rekomenduočiau paskiepyti ir didesnį kiekį pneumokoko serotipų turinčia vakcina“, – rekomendavo Kauno klinikų šeimos gydytojas.
Paaiškino, kodėl valstybė kompensuoja siauresnę apsaugą turinčią vakciną
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja Loreta Ašoklienė LRT RADIJO laidai „Sveikata“ sakė, kad skirtingos vakcinos sukuria skirtingą imuninį atsaką, o apsauga nuo labiausiai paplitusių infekcijos tipų, jos teigimu, yra abejose vakcinose.
„Pneumokokinės infekcijos rizikos grupės Lietuvoje yra skiepijamos 13-valente vakcina. Ši ir 23 tipų vakcina yra nelygiavertės pagal savo veikimo mechanizmą. 13-valentė konjuguota polisacharidindė vakcina kuria ir imuninę atmintį, o polisacharidinė 23 tipų vakcina yra nuo daugiau tipų, bet jos imuninis atsakas yra trumpalaikis“, – laidoje „Sveikata“ sakė L. Ašoklienė.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja nuo pneumokoko skiepyti visus 50 metų ir vyresnius asmenis ir ši rekomendacija COVID-19 pandemijos akivaizdoje yra dar aktualesnė. Visgi SAM šios rekomendacijos pažodžiui neįgyvendina ir nemokamą vakciną siūlo net ne visiems 65 metų ir vyresniems gyventojams, bet tik tiems, kurie turi gretutinių lėtinių ligų: serga cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių bei kitomis ligomis.
Anot L. Ašoklienės, tokia strategija nesikerta su PSO rekomendacijomis.
„Pas mus yra pasirinkta dviguba strategija, kai daugelis šalių turi vieną ir skiepija tik vaikus arba tik rizikos grupes. Mes Lietuvoje skiepijame ir vaikus, ir rizikos grupes, ir pas mus rizikos grupės yra apibrėžtos ne pagal amžių, o pagal lėtines ligas. Būtent tas ligas, kurių eigai pneumokokinė infekcija gali turėti didžiausią neigiamą įtaką. Tos rizikos ligos yra atrenkamos pagal įvairių draugijų ar specialistų siūlymus ir yra nustatytas sąrašas. Ir šis rizikos grupių sąrašas apibrėžtas ne pagal amžių, bet pagal lėtines ligas – toks sprendimas derintas su nepriklausomais ekspertais, buvo atsižvelgta į jų siūlymą“, – kalbėjo SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja.
2020 m. didžiausią paskiepytų suaugusių asmenų dalį sudarė sergantys širdies nepakankamumu arba onkologinėmis ligomis, vaikų amžiaus grupėje daugiausia skiepyta sergančių kvėpavimo takų ligomis. Plėsti nuo pneumokoko skiepijamų asmenų grupių sąrašo Lietuvoje kol kas nenumatyta.
„Kol kas tokių siūlymų nesame sulaukę, bet pneumokokinės infekcijos rizikos grupių sąrašas, lėtinių ligų sąrašas, yra pakankamai platus ir apima gana didelę grupę asmenų. Aš manau, kad jeigu būtų siūlymų dėl rizikos grupių plėtros, jie būtų svarstomi“, – sakė L. Ašoklienė.
Anot SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus vedėjos, šiuo metu daugiau dėmesio skiriama skiepų valstybė slėšomis plėtrai nuo kitų ligų.
„Visada labai aktualus klausimas, kuris diskutuojamas, yra dėl erkinio encefalito, taip pat yra diskutuojamas vėjaraupių skiepijimo klausimas – tai turbūt dvi pagrindinės ligos, kurios yra didžiųjų prioritetų sąraše šiuo metu. Ir, žinoma, skiepijimo nuo gripo apimčių plėtra“, – kalbėjo L. Ašoklienė.
Šiems metams biudžete numatyta suma vakcinoms, neskaičiuojant COVID-19 tenkančios dalies, Lietuvoje siekia 14 mln. eurų. Pasak pašnekovės, esamų įsipareigojimų užtikrinimui ši suma yra pakankama.
Visas pokalbis – LRT RADIJO laidoje „Sveikata“.
