Visi žinome, kad ilgai sėdėti prie darbo stalo nėra gerai, tačiau kiek reikia mankštintis, kad neutralizuotume neigiamas sėdimo darbo pasekmes sveikatai? Naujas tyrimas rodo, kad turėtų pakakti paprakaituoti 30–40 minučių per dieną, rašo „Science Alert“.
Tyrimo išvadose teigiama, kad iki 40 minučių „vidutinio ar intensyvaus fizinio aktyvumo“ per dieną turėtų užtekti, kad subalansuotumėme organizmą po 10 valandų sėdėjimo. Naudingas yra bet koks fizinis krūvis, net ir paprastas atsistojimas nuo darbo stalo.
Šios išvados grindžiamos devynių ankstesnių tyrimų, kuriuose dalyvavo 44 370 žmonių iš keturių šalių išvadomis. Visi tyrimo dalyviai nešiojo tam tikrą kūno matuoklį, fiksuojantį fizinį aktyvumą.
Atlikus analizę nustatyta, kad labiau sėslų gyvenimo būdą propaguojančių asmenų trumpėjo vidutinio intensyvumo ir intensyvaus fizinio aktyvumo laikas, dėl to didėjo mirties rizika.
„Aktyviems asmenims, kasdien bent 30–40 minučių skiriantiems vidutinio intensyvumo ar intensyviai fizinei veiklai, ryšys tarp sėdimo darbo ir ankstyvos mirties rizikos reikšmingai nesiskiria nuo dirbančių ne sėdimą darbą“, – rašoma tyrimo išvadas apibendrinančiame straipsnyje.
Kitaip tariant, užsiimant gana intensyvia fizine veikla – važinėjant dviračiu, praktikuojant greitąjį ėjimą, aktyviai namuose mankštinantis – ankstyvos mirties rizika gali sumažėti iki tokio lygio, koks būtų fiksuojamas, jei dirbtumėte ne sėdimą darbą, ir šias sąsajas liudija apibendrinti tūkstančių žmonių duomenys.
Šis konkretus tyrimas išsiskiria tuo, kad buvo remtasi pakankamai objektyviais nešiojamų matuoklių duomenimis, o ne tyrimo dalyvių vertinimais.
Tyrimo išvados buvo paskelbtos beveik tuo pačiu metu kaip ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2020 m. Visuotinės fizinio aktyvumo ir sėdimo gyvenimo būdo gairės, kurias sudarė 40 mokslininkų iš šešių žemynų. „British Journal of Sports Medicine“ išleido specialų leidimą, kuriame pristatomas tyrimas ir naujosios PSO gairės.
„Šios gairės pasirodė labai laiku, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu išgyvename visuotinę pandemiją, uždariusią žmones patalpose ir dar labiau paskatinusią sėdimą gyvenimo būdą“, – sako fizinio aktyvumo ir gyventojų sveikatos tyrėjas iš Sidnėjaus universiteto Australijoje Emmanuelis Stamatakis.
„Net ir tokiu atveju žmonės gali apsaugoti savo sveikatą ir neutralizuoti kenksmingą fizinio neveiklumo poveikį, – sako E. Stamatakis. – Kaip pabrėžiama šiose rekomendacijose, svarbu bet koks fizinis aktyvumas, o bet kokia jo trukmė yra geriau negu nieko.“
Veiklos intensyvumo matuoklių duomenimis grįstas tyrimas iš esmės atitinka naująsias PSO gaires. Tiek pagal jas, tiek ir mokslininkų išvadose pabrėžiama, kad asmuo per savaitę turėtų mankštintis apie 2,5-5val. vidutiniu krūviu, arba 1-2,5 val. intensyviu krūviu. Kitaip tariant, per dieną mankštai reikėtų skirti apie 10-30 min., norint kompensuoti neigiamą sėdimo gyvenimo būdo poveikį sveikatai.
Anot tyrėjų, lipimas laiptais, net jei yra liftas, žaidimas su vaikais ir naminiais gyvūnais, joga, šokiai,, namų ruošos darbai, vaikščiojimas ir dviračių sportas yra tik keletas iš galimų būdų siekiant padidinti fizinį aktyvumą.
Gana keblu teikti bendras rekomendacijas visų amžiaus grupių ir kūno sudėjimų žmonėms, tačiau 40 min. trukmės fizinis aktyvumas atitinka ir ankstesnių tyrimų duomenis.
„Nors naujosios gairės atspindi naujausius mokslinių tyrimų duomenis, vis dar yra tam tikrų spragų mūsų žiniose, – sako E. Stamatakis. – Pavyzdžiui, mums vis dar nėra aišku, kur tiksliai yra „per ilgo sėdėjimo“ riba. Tačiau tyrimai šioje srityje sparčiai žengia į priekį, todėl labai tikėtina, kad po kelerių metų turėsime atsakymą ir į šį klausimą.“
