Įjunkite kitą vaikščiojimo režimą, kuris padės išlaikyti motyvaciją ir išlikti aktyviems net ir per COVID-19 pandemiją. Statydami koją už kojos net patys nepajusite, kiek naudos savo organizmui suteiksite. Reguliarūs spartūs pasivaikščiojimai padeda sumažinti LDL (blogojo) cholesterolio ir kontroliuoti cukrus kiekį kraujyje, mažina aukšto kraujo spaudimo, širdies ligų, insulto ir diabeto riziką. Žvaliai žingsniuodami stiprinate raumenis, deginate kalorijas ir pakeliate sau nuotaiką, rašoma Harvardo medicinos mokyklos pranešime.
Tačiau yra viena problema – kai kuriems žmonėms vaikščioti atrodo nuobodu. Nuobodulys gali neigiamai paveikti motyvaciją, sumažinti susidomėjimą aktyviu laisvalaikiu. Kol taip neįvyko, pabandykite suderinti skirtingus pasivaikščiojimų režimus, kurie būtų naudingi jūsų fizinei, psichinei ir emocinei savijautai.
Pasivaikščiojimas-mankšta
Nors bet koks pasivaikščiojimas sparčiu žingsniu yra puiki aerobinė veikla, fizinė jo nauda bus dar didesnė, jei į savo pasivaikščiojimo režimą įtrauksite papildomų pratimų. Štai keletas galimų variantų:
Pasivaikščiojimas su treniruočių intarpais. Į spartų ėjimą įtraukiant trumpą bėgimą, suaktyvinama širdies veikla.
„Jūs paspartinate žingsnį iki bėgimo, išnaudojate daugiau organizmo resursų, tada atsipučiate ir grįžtate į įprastą ėjimo ritmą“, – sako Harvardo medicinos mokyklos sertifikuota instruktorė Michelė Stanten.
Ji rekomenduoja suintensyvinti tempą 15, 30 ar 60 sekundžių, o tada skirti antra tiek laiko atsipūsti ir grįžti į įprastą rimtą.
„Jei kvėpavimo normalizavimui prireikia daugiau laiko, nieko tokio. Kai esate pasirengę, spartinkite žingsnį ir pasileiskite bėgti“, – siūlo ji.
Jei nenorite nuolat sekti laikrodžio, naudokitės kokiais nors kelrodžiais, pavyzdžiui, pagreitinkite žingsnį, eidami pro du namus, o tada sulėtinkite, kol praeisite keturis namus ir taip toliau.
Bent du kartus per savaitę eidami pasivaikščioti pasiimkite pasipriešinimo gumą.
„Treniruokite krūtinės, rankų ar pečių raumenis, tampydami gumą priešais save ar virš galvos. Arba apjuoskite guma nugarą ir tempkite ją į priekį“, – pataria M. Stanten.
Sportinis ėjimas
Dėl tam tikros papildomos veiklos paprastas ėjimas gali tapti panašesnis į sportą. Apsvarstykite tokias galimybes:
Šiaurietiškas ėjimas: naudodamiesi šiaurietiškomis lazdomis (turinčiomis į pirštinę panašų priedą), vaikščiodami treniruojate ir viršutinės kūno dalies raumenis, spartinate kalorijų deginimą. Galite vaikščioti lygiu paviršiumi ar raižyta vietove – tai galite daryti net turėdami pusiausvyros sutrikimų (jei leidžia gydytojas), nes lazdos padės išlaikyti stabilią kūno padėtį.
Žygiai pėsčiomis: tokie žygiai tiek su lazdomis, tiek ir be jų padės išsikrapštyti iš namų ir pasimėgauti gamta. Jei naudositės specialiomis lazdomis, jos padės nuimti krūvį nuo sąnarių.
Meditacinis pasivaikščiojimas
Pasikartojantis pasivaikščiojimo pobūdis natūraliai sudaro sąlygas meditacijai ar savirefleksijai. Išbandykite vieną iš šių būdų.
Pasivaikščiojimas, sutelkiant dėmesį į kvėpavimą: kvėpavimas ir žingsniavimas kartu sukuria ritmą, padedantį nuraminti įkyrias mintis.
„Svarbiausia yra kvėpuoti ir skaičiuoti, – sako M. Stanten. – Derinkite žingsnius su įkvėpimais ir iškvėpimais. Keturi žingsniai įkvepiant, keturi žingsniai iškvepiant. Kuo labiau atsipalaiduojate, tuo ilgesni šie intervalai gali būti.“
Dėmesingas pasivaikščiojimas: pasinaudokite vaikščiojimu kaip būdu tapti dėmesingesniais.
„Nenuklyskite mintimis nuo to, kas vyksta jums vaikštant. Stebėkite, kas dedasi aplinkui, stenkitės pajusti vėjelį ar saulės šilumą ant savo kūno. Įsiklausykite – gal išgirsite paukščių čiulbesį ar lapų šiurenimą“, – pataria M. Stanten.
