FIFA planas įsileisti privačius investuotojus galėtų padvigubinti Lietuvos futbolo federacijai (LFF) skiriamą finansavimą. Vis dėlto LFF prezidentas Edgaras Stankevičius ragina neskubėti – pasiūlyme kol kas esą pernelyg daug neaiškumų.
Tuo tarpu Lietuvos profesionalių futbolininkų asociacijos (PFA) prezidentas Arūnas Klimavičius gyrė UEFA už parodytą griežtą poziciją šiuo klausimu.
Antradienį FIFA paskelbė siekianti įkurti naują komercinę bendrovę „FIFA Forward Enterprise“ (FFE), kuri rūpintųsi pasaulio čempionatų ir kitų FIFA renginių komercine veikla bei organizacinėmis operacijomis.
Privatiems investuotojams būtų pasiūlyta įsigyti kontrolės nesuteikiančią iki 20 proc. FFE akcijų dalį. Naujienų agentūros „Reuters“ duomenimis, naujoji bendrovė būtų vertinama maždaug 20 mlrd. JAV dolerių, o pardavusi dalį akcijų FIFA tikisi pritraukti iki 4,2 mlrd. JAV dolerių.
FIFA tvirtina, kad išsaugotų visišką įmonės kontrolę, o privatūs investuotojai nedalyvautų priimant sportinius ir valdymo sprendimus. Organizacijos teigimu, pritraukti pinigai leistų gerokai padidinti jos narėms skiriamą finansavimą.
Vis dėlto planas sulaukė griežtos UEFA reakcijos. Europos futbolo organizacija pareiškė, kad FIFA peržengė ribą, kurios futbolo valdymo institucijos neturėtų peržengti.
„Futbolo siela ir valdymas nėra turtas, kuriuo galima prekiauti, ypač kai nėra jokio skaidrumo, kas iš to gauna finansinės naudos. Nė vienam iš mūsų futbolas nepriklauso. FIFA negali jo parduoti“, – skelbė UEFA.
LFF prezidentas E. Stankevičius LRT teigė, kad Lietuvos futbolo federacija išsamesnę oficialią informaciją iš FIFA gavo tik antradienį vėlai vakare.
„Manau, kad stadija dar yra kiek per ankstyva. Nors viešojoje erdvėje, žiniasklaidoje ir tam tikruose portaluose jau pasirodė įvairių pareiškimų bei antraščių apie tai, ko siekiama šiuo žingsniu, oficialią informaciją iš FIFA administracijos Lietuvos futbolo federacija gavo tik antradienį vėlai vakare.
Joje nurodyta, kaip visas šis procesas galėtų atrodyti ir kokie galėtų būti FIFA finansiniai pajėgumai federacijoms narėms. Tačiau kartu norisi išgirsti ir UEFA nuomonę“, – kalbėjo E. Stankevičius.
Pasak LFF vadovo, pirminiame pasiūlyme dar nėra aiškiai atsakyta, kaip naujasis modelis veiktų praktiškai ir kokią įtaką galėtų turėti sportinei futbolo pusei.
„Vertinant pagal pirminį pristatymą, ten yra dar labai daug neaiškumų: kaip viskas būtų realizuojama, kokia būtų reali nauda federacijoms, koks būtų sportinis principas ir panašiai. Tad pirminė nuomonė yra tokia, kad šis staigus žingsnis sukėlė nemažai negatyvių įžvalgų, todėl reikia palaukti detalesnių paaiškinimų“, – aiškino jis.
E. Stankevičius tikisi, kad daugiau informacijos paaiškės dar šią savaitę, kai UEFA turėtų surengti nuotolinį susitikimą su nacionalinių federacijų vadovais.
„Manau, kad šią savaitę turėtų įvykti bendras nuotolinis susitikimas su visų šalių federacijų vadovais, kuriame UEFA pristatys savo poziciją. Jie apie šį projektą ir iniciatyvą žino gerokai daugiau. Galime daryti prielaidą, kad antradienį UEFA viešas pareiškimas buvo negatyvi reakcija į bendrą FIFA pasiūlymą“, – sakė LFF prezidentas.
Jeigu FIFA planui būtų pritarta, papildomą finansavimą galėtų gauti visos 211 organizacijai priklausančių nacionalinių federacijų. Tarp jų būtų ir LFF.
„Buvo įvardytos konkrečios sumos, kuriomis būtų papildytas „FIFA Forward“ paketas, tačiau dabar apie tai diskutuoti dar yra per anksti. Kalbama apie maždaug 20 milijonų eurų per ketverių metų laikotarpį. Palyginimui, šiuo metu ši suma siekia apie 10 milijonų eurų.
Tad, žiūrint matematiškai, finansavimas federacijai per metus išaugtų apie 2,5 milijono eurų. Visgi pasikartosiu – dar tikrai per anksti daryti išvadas“, – pabrėžė E. Stankevičius.
Apie privataus kapitalo atėjimą į FIFA komercinę veiklą ir galimą jo poveikį futbolininkų interesams LRT taip pat kalbėjosi su A. Klimavičiumi.
Jis gyrė griežtą UEFA organizacijos poziciją ir teigė, kad tik ji gali priešintis FIFA.
„UEFA vis dėlto yra ne mažiau įtakinga nei FIFA ir turinti didelius finansinius pajėgumus. Todėl natūralu, kad čia lyderio vaidmens ėmėsi būtent UEFA, nes ir ji gali padaryti tai, ką daro FIFA. Nes UEFA valdo Čempionų lygos, Europos čempionato transliacijas. Tai yra tikrai labai dideli pinigai, bet matome, kad šioje vietoje UEFA net neplanuoja daryti to, ką sugalvojo FIFA. Tas žingsnis iš jų yra tikrai logiškas“, – mintimis dalijosi A. Klimavičius.
PFA prezidentui nuostabą kelia dažnos FIFA prezidento G. Infantino kalbos apie organizacijos finansinį pelną.
„Klausantis G. Infantino kalbų, tikrai jis tą sėkmę savo vadovavimo prilygina skaičiais tai, kiek sugebėjo uždirbti FIFA ir dažnai akcentuoja, kad būtent tie pinigai grįš atgal į futbolą. Bet reikia priminti, kad vis dėlto FIFA nėra pelno siekianti organizacija. Atrodo, natūralu, kad tie pinigai grįžta į futbolą. Tik esmė, kai yra vis galvojama apie pelną, kiek tai paliečia futbolą, futbolininkus, žiūrovus. Matome, kad paskutinis pasaulio čempionatas buvo pakankamai stipriai komercializuotas. Ne visiems tai patiko, o šis žingsnis sukėlė didelį susirūpinimą ir įvairių struktūrų nepasitikėjimą FIFA prezidentu“, – sakė A. Klimavičius.
Prie UEFA kritikos jau prisidėjo Anglijos futbolo asociacija, CONCACAF ir Prancūzijos futbolo federacijos prezidentas Philippe`as Diallo. Jie taip pat teigė nebuvę iš anksto informuoti apie rengiamą FIFA pasiūlymą ir išreiškė susirūpinimą dėl sprendimo skaidrumo.
Žiniasklaida skelbia, kad per skubų UEFA ir jos narių susitikimą gali būti aptariami įvairūs atsako FIFA variantai – nuo teisinių veiksmų iki galimo pasaulio čempionato boikoto. Oficialaus sprendimo šiuo klausimu UEFA kol kas nėra priėmusi.
„Sakyčiau, kad UEFA bando apsaugoti futbolą. Vis dėlto kiekvienas žemynas turi savo čempionatus ir galbūt tai leistų ateityje pasinaudojus šia praktika ir kitiems žemynams pardavinėti teises į vietinius, žemynų čempionatus ar kitus renginius. Manau, kad UEFA supranta, kokią turi didelę įtaką futbole, ir tas jų sprendimas ginti futbolą yra logiškas ir vertas pagarbos“, – dėstė A. Klimavičius.
FIFA savo pasiūlymą artimiausiu metu ketina pristatyti visoms 211 organizacijos narių ir FIFA tarybai, kurioms priklausys galutinis sprendimas. A. Klimavičius nerimauja, kad kai kurių mažesnių šalių, kurios didžiąją dalį savo pajamų gauna iš FIFA, futbolo federacijos gali pasiduoti svarbiausios pasaulyje futbolo organizacijos įtakai.
Tiesa, PFA prezidento teigimu, LFF šioje situacijoje gali turėti visiškai nepriklausomą nuomonę, kadangi FIFA indėlis į LFF biudžetą nėra didelis.
„Jeigu žiūrėtume į tai, kokią sumą LFF gauna iš FIFA ir UEFA, tai FIFA biudžete sudaro tik 10 proc. – tik pusantro milijono eurų gauna iš FIFA. Tuo tarpu iš UEFA organizacijos LFF gauna netoli 7 milijonų eurų. Todėl, manau, kai girdime FIFA pelnus ir biudžetus, atsižvelgiant į tai, kad yra 211 federacijų, kurios ir dalinasi tuos biudžetus ir tik tokia suma pasiekia Lietuvos futbolą, tai nėra visiškai teisinga. Todėl, tiek UEFA, tiek LFF tikrai yra nepriklausomos, sugebančios turėti savo nuomonę, ko galbūt negalime pasakyti apie kitas mažesnes šalis, kur įplaukos iš FIFA sudaro didžiąją dalį lėšų“, – mintimis dalijosi A. Klimavičius.
