„Velomaratonas“ – ne tik didžiausia dviračių šventė Baltijos šalyse, bet ir tradicija, kasmet suburianti tūkstančius entuziastų bei profesionalų. Dalyvių tarpe mėgėjai ir sportininkai, ir Dakaro lenktynininkai, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Nors daugeliui Vladas Jurkevičius asocijuojasi su Dakaro dykumomis, šiais metais jis demonstruoja pavydėtiną formą būtent dviračių trasose. Visai neseniai V. Jurkevičius tapo Lietuvos gravelio dviračių čempionu ir laimėjo „Grunto“ varžybų pirmąjį etapą. Kalbantis su V. Jurkevičiumi, akivaizdu – nors sporto šakos pasikeitė, mentalitetas išliko: disciplina, atkaklumas ir noras nugalėti.
Bolidas prieš dviratį
Dalis autosporto gerbėjų nustebo, kodėl šiemet V. Jurkevičiaus neišvydo nei Dakare, nei Lietuvos automobilių ralio čempionate. Sportininkas atviras – tam įtakos turėjo laiko bei energijos resursų prioritetai.
„Dviračiai lengviau derinasi su gyvenimu negu autosportas“, – pripažįsta jis.
Pasak V. Jurkevičiaus, profesionalus ralis reikalauja griežto tvarkaraščio: „Šeši etapai per metus reiškia šešias savaites, kai faktiškai esi atitrūkęs nuo kasdienybės. Tai sudėtinga derinti su šeima ir darbu.“
Tuo tarpu dviračių sportas, pasak V. Jurkevičiaus, suteikia daugiau lankstumo. Tai sportas, kuris prieinamas kiekvienam: norint konkuruoti aukščiausiame lygyje, nereikia milžiniškų biudžetų.
„Gali nusipirkti dviratį už kelis tūkstančius eurų ir jis bus aukščiausio konkurencinio lygio. Viskas. O visa kita priklauso tik nuo tavo pasiruošimo ir įdėto darbo“, – dėsto sportininkas.
Dakaro pamokos dviračių trasoje
Nors technika skiriasi, V. Jurkevičius neslepia, kad Dakaro ralyje įgyta patirtis yra neįkainojama. Šiemet su komandos draugu Eimantu Gudiškiu sudalyvavęs „Cape Epic“ daugiadienėse varžybose Pietų Afrikos Respublikoje, V. Jurkevičius pajuto formatą, itin primenantį Dakarą.
„Visas formatas iš tikrųjų labai panašus į Dakarą: aštuonios dienos, kasdieną mini po 4-6 valandas varžybiniu tempu. Keliesi 5 valandą ryto, startuoji, finišuoji apie pietus ir tada bandai atsigauti iki kitos dienos“, – dalijasi patirtimi V. Jurkevičius.
Pasak jo, būtent Dakaro suformuotas psichologinis atsparumas padėjo įveikti sunkiausius varžybų momentus, kai trečią dieną organizmas ir protas ima signalizuoti apie nuovargį.
Patirtis „Cape Epic“ varžybose bei tuo metu įgauta sportinė forma iki šiol padeda V. Jurkevičiui palaikyti tempą ir siekti rezultatų ir Lietuvoje.
Tikslas – kokybiška konkurencija
Šiemet V. Jurkevičius jau spėjo pasipuošti Lietuvos gravelio čempiono titulu, tačiau sustoti neketina. Jo planuose: Lietuvos plento čempionatas, „VeloPeak500, „Megre Gravel“ varžybos, rugpjūčio kalendoriuje ir priešpaskutinį savaitgalį vyksiantis „Velomaratonas“.
Paklaustas, kas skatina rinktis vienas ar kitas varžybas, V. Jurkevičius pabrėžia konkurencijos svarbą.
Jam svarbu ne tik dalyvauti, bet ir varžytis su stipriausiais: „Jeigu važiuotum į varžybas, kur nėra aukščiausio lygio konkurentų, tai tiesiog nebūtų taip įdomu. Pasitenkinimas iš pergalių ateina tada, kai tos pergalės yra pelnytos.“
„Vlado pavyzdys įkvepia: suderinus discipliną, fizinį pasirengimą ir tikrą aistrą, įmanoma pasiekti įspūdingų rezultatų bet kurioje srityje. Tai geriausias įrodymas, kad pakeitus veiklos kryptį galima demonstruoti pavydėtinus rezultatus. „Velomaratonas“ yra unikalus reiškinys – tai ne tik varžybos sportininkams, bet ir kasmetinė šventė, kurioje dera iššūkiai mėgėjams, smagus laikas šeimoms bei nepakartojama dviračių bendruomenės atmosfera“, – dalijasi „Velomaratono“ organizatoriai.
Dviračių bendraminčiai „Velomaratone“ susitinka rugpjūčio 23 d. Kaip ir kasmet dalyvių laukia penki skirtingi važiavimai: „Sport“, „Semi-sport“, „Wellkid vaikų“ važiavimas, Riedlenčių, riedučių ir paspirtukų. Sporto projektas bendrai finansuojamas Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšomis.
