Ukrainos herojaus Heraskevyčiaus pokalbis su LRT: Lietuvos vieta mano širdyje – ypatinga

Milano ir Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse dėl atminimo šalmo diskvalifikuotas Vladyslavas Heraskevyčius ketvirtąsias karo metines sutinka Ukrainos sostinėje Kyjive. Išskirtiniame interviu LRT RADIJUI jis teigia, kad ir nurimus emocijoms žaidynėse sukeltą sumaištį prisimena kaip siaubingą, o ryšys su Lietuva – ypatingas.

Plataus masto invaziją į Ukrainą Rusija pradėjo 2022 metų vasario 24 dieną. Ukrainos kariai toliau kaunasi ne tik už savo, bet ir už visos Europos laisvę.

V. Heraskevyčius už Ukrainos atminimą ir laisvę kovojo žiemos olimpiadoje Italijoje – buvo diskvalifikuotas iš Milano ir Kortinos žaidynių, nes dėvėjo šalmą, ant kurio pavaizduoti per Rusijos karą Ukrainoje žuvę sportininkai.

Politinio pobūdžio gestai varžybų metu yra draudžiami nuo 2021 metų pagal Olimpinės chartijos 50-ąjį straipsnį. Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) pareiškė, kad V. Heraskevyčius atsisakė laikytis komiteto pateiktų sportininkų išraiškos gairių.

Bendraudamas su LRT RADIJU V. Heraskevyčius teigė, jog pasibaigus žaidynėms jausmai nesikeičia – jo teigimu, toks IOC sprendimas buvo didelė klaida, kurią, ukrainietis tikisi, komitetas ateityje pripažins.

„Viskas tebėra taip pat. Vis dar tikra sumaištis. Didžiulė sumaištis, kurią sukėlė Tarptautinis olimpinis komitetas. Šios olimpinės žaidynės buvo tikrai, tikrai siaubingos – komitetas tiesiog groja kartu su Rusija. Tai vis akivaizdžiau, nei akivaizdu. Tikrai liūdna, kad dėl to olimpinis judėjimas dabar miršta. Tai buvo tiesiog klaida, didelė komiteto klaida. Ir aš tikrai tikiuosi, kad jie tai kada nors pripažins“, – LRT RADIJUI pirmadienį sakė Ukrainos skeletonininkas V. Heraskevyčius.

„Jie tikrai sukuria tam tikrą diktatūrą su savo taisyklėmis“

Sužinojęs, kad jam olimpinėse žaidynėse dalyvauti neleista, Ukrainos atletas kreipėsi į Sporto arbitražo teismą (CAS).

Sporto arbitražo teismas pareiškė, kad „atmetė (Ukrainos) skeletono lenktynininko V. Heraskevyčiaus peticiją prieš Tarptautinę bobslėjaus ir skeletono federaciją (IBSF) ir IOC.

CAS generalinis direktorius Matthieu Reebas po vasario 13 d. posėdžio Milane žurnalistams sakė, kad teismas „nustatė, jog saviraiškos laisvė garantuojama olimpinėse žaidynėse, bet ne varžybų aikštėje, o tai yra šventas principas“.

Su ukrainiečiu buvo susitikusi ir pati Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentė K. Coventry, kuri siekė įtikinti sportininką varžytis be šalmo ir žuvusiuosius Rusijos kare prieš Ukrainą pagerbti kitokiu būdu, tačiau tą padaryti Ukrainos atletas atsisakė, todėl kompromiso abiem pusėms pasiekti nepavyko.

Vėliau sprendimą komentavusi IOC vadovė graudinosi – nesulaikė ašarų, o sekmadienį, sakydama kalbą olimpiados uždaryme, teigė, kad „olimpinėse žaidynėse yra vietos visiems“.

V. Heraskevyčius LRT RADIJUI sako, kad K. Coventry pamiršo paminėti vieną sportininką, kuriam vietos žaidynėse nėra.

„Ji turbūt pamiršo pasakyti, kad žaidynės atviros visiems, išskyrus mane. Tikriausiai kalbos rašytojas pamiršo tai įtraukti. Aš taip pat mačiau vaizdo įrašą, kuriame matyti, kad ji nežino nieko apie tai, kas vyksta olimpiniame sporte. Ji nežino apie RUSADA vadovą, kuris buvo įtrauktas į Sočio dopingo skandalą. Taigi atrodo, jog straipsnis „New York Times“ nėra pakankamai svarbus, kad ponia K. Coventry jį suprastų, įsigilintų. Tikriausiai kas nors turėtų apie tai parašyti laikraštyje Zimbabvėje.

Paskutinė žaidynių spaudos konferencija buvo baisi, tai buvo tiesiog katastrofa. Bet tai taip pat buvo gana geras paaiškinimas visko, kas vyksta, nes ji nežino nieko apie tai, kas vyksta olimpiniame judėjime. Ji nežinojo taisyklių, nežinojo olimpinės chartijos ir vis tiek ji yra šios organizacijos vadovė. Sakyčiau, kad kalbos ir visa kita yra išgalvota IOC dalis, už šių žodžių nieko nėra. Jie tikrai sukuria tam tikrą diktatūrą su savo taisyklėmis, su savo interpretacijomis. Jie diskriminuoja Ukrainą šiose olimpinėse žaidynėse. Tai yra siaubinga“, – pasakojo su IOC sprendimu nesutinkantis ir K. Coventry kompetencijų klausimą keliantis ukrainietis V. Heraskevyčius.

Ukrainos sportininkas taip pat teigia, kad privaloma keisti IOC vadovybę, tačiau olimpinis judėjimas privalo išlikti.

„Olimpinis judėjimas savaime nėra IOC vadovybė, tai taip pat svarbu suprasti. Olimpinis judėjimas – tai mes, sportininkai, sirgaliai, daugybė žmonių visame pasaulyje, kurie tikrai tiki olimpinėmis vertybėmis, tiki olimpine dvasia. Ir aš tikrai nenoriu to atsisakyti. Manau, kad IOC vadovybė yra nesėkminga, bet tai nėra priežastis, dėl kurios mes neturėtume dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Tikiuosi, kad tai pasikeis ir mes ištaisysime šias klaidas“, – tikino ukrainietis.

Paklaustas, ar įžvelgia ir teigiamą pusę šiame skandale, V. Heraskevyčius tikina, jog ji tikrai yra. Chaosas, kurį sukėlė Tarptautinis olimpinis komitetas, anot skeletonininko, suvienijo ne tik Ukrainos žmones, bet ir kitas šalis, išreiškiančias palaikymą su Rusija kovojančiai valstybei.

„Tikrai turėjome keletą teigiamų rezultatų. Labiausiai teigiamas dalykas yra tai, kad pasaulis vėl susivienijo dėl Ukrainos. Manau, tai labai svarbu, nes dėl karo nuovargio ir visų kitų aplinkybių Ukraina žiniasklaidoje yra daug mažiau matoma. Dabar, esant tokiai situacijai, tai tikrai ypatinga ir labai svarbu.

Ukrainos žmonės tikrai nesijaučia tokie pamiršti, kaip jautėsi anksčiau. Trečia, žinoma, net ir nepaisant diskvalifikacijos mes galėjome pagerbti šiuos sportininkus, galėjome paskleisti jų vardus, jų istorijas po visą pasaulį. Sakyčiau, kad iš šios situacijos turėjome daug teigiamų dalykų. Bet, žinoma, skandalas iš viso neturėjo įvykti“, – mintimis dalijosi V. Heraskevyčius.

Šalmo ateitis – 2030 metų žiemos olimpinės žaidynės

Sportininko treniruotėse devėtas šalmas per kelias dienas tapo vienas žinomiausių pasaulyje. Anot V. Heraskevyčiaus, šalmo ateitis dar neaiški, tačiau idėjų su komanda netrūksta.

„Pirma mintis buvo tokia – šalmas populiarus, todėl galbūt turėtume jį tiesiog paaukoti ir gauti šiek tiek pinigų labdaros fondui arba paaukoti didesniems fondams Ukrainoje. Tačiau po visų tų įvykių ir diskvalifikacijos manau, kad būtų tikrai neteisinga jį parduoti, nes šalmas dabar yra atminties ir pagarbos simbolis. Būtų neteisinga parduoti prisiminimus apie šiuos sportininkus. Mūsų planas – neparduoti jo, neatiduoti aukcionui. Manau, reikėtų jį panaudoti taip, kad paremtume savo šalį, bet kitaip“, – „atminimo“ šalmo ateitį pasakojo V. Heraskevyčius.

Jo teigimu, šalmas be pardavimo taip pat galėtų pasitarnauti Ukrainos valstybei, o jo svajonė – dalyvauti su šiuo šalmu 2030 m. Prancūzijoje ir laimėti auksą.

„Mąstome galimybę surengti kelis renginius visame pasaulyje su šiuo šalmu ir surinkti pinigų humanitarinėms reikmėms Ukrainoje, – svarstė Ukrainos atletas. – Galbūt paremti Ukrainos sportą, nes jis kenčia dėl bendros ekonominės padėties, paremti, tarkime, energetikos sistemą, nes dabar Ukrainoje tai opi problema. Manau, panaudosime tokiu būdu. Mąstome apie renginius Latvijoje, galbūt galėtume tai padaryti ir Lietuvoje, surengti kokį nors stipruolių sporto labdaros turnyrą ar panašiai.

Dar per anksti kalbėti apie detalų planą, bet mūsų mintys tokios. Manau, kad jis kada nors bus eksponuojamas muziejuje, pavyzdžiui, parodose, tarkime, kelis mėnesius arba dvi, tris savaites. Kartais meno kūriniai naudojami būtent taip, manau, kad šalmas taip pat yra meno kūrinys, nes jis tapytas rankomis. Jis – labai simbolinis, todėl būtų puiku pamatyti jį dideliame pasaulio muziejuje. Mano tikslas per ateinančius ketverius metus būtų grįžti į olimpines žaidynes Prancūzijoje su tuo pačiu šalmu ir laimėti olimpinį aukso medalį.“

„Lietuva užima ypatingą vietą mano širdyje“

Lietuvą ukrainietis atsakydamas į klausimą paminėjo neatsitiktinai.

V. Heraskevyčius anksčiau buvo galiūnų sporto atstovas, o jame artimai susipažino su Vidu Blekaičiu. Ukrainos atstovas pats varžėsi ne vienose varžybose Lietuvoje – sportininko „Youtube“ kanale galima rasti vaizdo įrašus, kuriuose, pavyzdžiui Birštone, 15-metis V. Heraskevyčius tempia Lietuvos policijos automobilį. Tuo metu V. Blekaitis būdavo dažnas svečias Kyjive, kur jį šiltai priimdavo Ukrainos herojumi tapęs skeletonininkas.

Ukrainos atstovas sako, kad Lietuva užima ypatingą vietą jo širdyje – ne tik dėl draugo V. Blekaičio, bet ir dėl paramos, kurią Lietuva teikia Ukrainoje kovojantiems šalies kariams.

„Esu dėkingas už visą paramą. Lietuva taip pat užima ypatingą vietą mano širdyje. Kai buvau jaunesnis, priklausiau galiūnų komandai, o mano labai geras draugas tada buvo V. Blekaitis. Jis keliaudavo į Ukrainą, mes vis dar turime keletą vaizdo įrašų, kuriuose Vidas [Blekaitis] treniruojasi sporto salėje Kyjive, ir mes esame kartu šiame vaizdo įraše. Aš buvau daug jaunesnis, taip pat ir Vidas.

Jis visada buvo mano įkvėpimas. Jis daug kartų viešėjo Ukrainoje, Kyjive, mes kartu treniravomės. Tai buvo ypatingi momentai nuo pat vaikystės, nes mano tėtis buvo šio judėjimo dalis. Jis buvo galiūnų sporto treneris, o aš buvau mažas vaikas, kuris bėgiojo aplink visus šiuos milžinus varžybose. Prisimenu šias nuostabias varžybas Ukrainoje, Kryme. Tai buvo nuostabus laikas. Lietuva visada buvo gera draugė, o aš visada labai dėkingas už paramą“, – savo sąsajas su mūsų šalimi apibūdino V. Heraskevyčius.

Lietuva pasmerkė IOC sprendimą pašalinti Ukrainos skeletonininką iš olimpinių žaidynių. Nepasitenkinimą komitetu išreiškė ir Latvijos, Estijos politikai. Ukraina šį sprendimą vadino „gėdos akimirka“ komitetui, o šalies prezidentas V. Zelenskis atletą apdovanojo Laisvės ordinu.

Po diskvalifikacijos Heraskevyčius teigė, kad šiose žaidynėse, kuriose Ukraina liko be medalių, turėjo realią galimybę tapti prizininku.

Anksčiau šį mėnesį Ukrainos sporto ministras Matvijus Bidnas nurodė, kad nuo 2022 metų vasario 24 dienos Rusija pražudė 650 sportininkų ir trenerių.