„Šiame pasaulio čempionate labai daug lemia individualus meistriškumas“, – besisvečiuodamas LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ sako planetos futbolo pirmenybių ketvirtfinalius vertinęs futbolo ekspertas Tautvydas Vencevičius.
Ketvirtadienio vakarą intriguojančia Prancūzijos ir Maroko dvikova prasidėjo pasaulio futbolo čempionato ketvirtfinalių etapas. Pirmąsias rungtynes aptaręs futbolo ekspertas taip pat apžvelgė ir artimiausiomis dienomis laukiančias dvikovas.
„Daug geresnė komanda buvo Prancūzija. Tikrai prancūzai demonstruoja labai įspūdingą futbolą, šioje rinktinėje nėra silpnų grandžių. Taip sukomplektuota komanda, kad aš juokaudamas sakau, jog pasižiūrėjus į atsarginius, bet kuri kita pasaulio rinktinė išsidraskytų visus žaidėjus ir prisiviliotų juos pas save. Tas Kyliano Mbappe, Ousmane`o Dembele ir Michaelo Olise trejetas yra kažkas tokio... Būdavo anksčiau prancūzų gretose Zinedine`as Zidane`as, Thierry Henry ir panašiai, o dabartinis trejetas žaidžia puikiai“, – pabrėžė futbolo ekspertas T. Vencevičius.
Pirmajame pasaulio futbolo čempionato ketvirtfinalyje Prancūzija 2:0 įveikė Maroką. Per pirmąjį kėlinį vieniems iš čempionato favoritų pasižymėti nepavyko, nors puikią progą turėjo K. Mbappe. Prie 11 metrų žymos stojęs 27-erių puolėjas ilgai laukė, kol galės atlikti baudinį, nes kelias minutes vyko VAR peržiūra. Galiausiai leidimas buvo duotas, tačiau smūgis buvo neužtikrintas ir vartininkas jį atrėmė.
Visgi antrajame kėlinyje K. Mbappe reabilitavosi ir ne tik pelnė įvartį, bet ir atliko rezultatyvų perdavimą O. Dembele. Tai buvo jau aštuntas prancūzo įvartis ir trečias rezultatyvus perdavimas šiame čempionate. Aštuonis įvarčius yra įmušęs ir Lionelis Messi, o trečias su septyniais tiksliais smūgiais rikiuojasi Erlingas Haalandas.
„Šiame pasaulio čempionate labai daug lemia individualus meistriškumas, nes visos komandos turi didelius trenerių štabus, analitikus, naujausias programas ir vieni kitus išanalizuoja. Vakar K. Mbappe nerealizavo 11 m baudinio, turėjo prastas rungtynes ir buvo analogija su L. Messi, kuris taip pat pastarosiose rungtynėse pramušė baudinį. Visgi K. Mbappe vienas sugebėjo išspręsti situaciją, kai šalia jo buvo keturi varžovai, dar šalia ir penktas. Toks tikslus smūgis...
O. Dembele, vėlgi, fantastinis įvartis. Pažiūrėjus į statistinius duomenis, tik kamuolio kontrolė šiek tiek buvo Maroko pusėje, o visa kita buvo prancūzų pusėje. Prancūzai nieko neleido sukurti Marokui, nors Marokas praėjusiame pasaulio čempionate pateko į ketvertą ir turėjo ne mažesnius užmojus šiemet. Buvo tik viena didesnė proga, kai patys prancūzai po rikošeto vos sau neįsimušė, o daugiau Marokas nieko nesukūrė“, – prancūzų galybę akcentavo T. Vencevičius.
Pusfinalyje 2018-aisiais pasaulio čempionais tapę prancūzai susitiks su Belgijos ir Ispanijos poros nugalėtoja. Šios rungtynės Lietuvos laiku prasidės penktadienį 22.00 val.
Planetos pirmenybes belgai pradėjo slogiai ir sužaidė lygiosiomis su Egiptu bei Iranu, tačiau vėliau užsikūrė puolimo mašina. Iš pradžių buvo nugalėta Naujoji Zelandija (5:1), vėliau pavyko stebuklingai išsigelbėti prieš Senegalą (3:2), o aštuntfinalyje Belgijos rinktinė nepaliko vilčių amerikiečiams (4:1).

Dominuojantį futbolą demonstruojantys ispanai tik pirmosiose rungtynėse užsikirto prieš Žaliąjį Kyšulį (0:0), o vėliau buvo įrodytas pranašumas prieš Saudo Arabiją (4:0), Urugvajų (1:0), Austriją (3:0) bei Portugaliją (1:0).
„Ispanija dar įvarčio nepraleido, aišku, belgai gerina savo žaidimą ir atranda startinę sudėtį. Treneris tikrai nežiūri, ar tu žvaigždė, ar ne. Pagal sportinę formą tu žaidi arba ne. Ispanai šiaip žaidžia labai gerą žaidimą, bet ir dar labiau gerina jį. Tai dar viena komanda be silpnų vietų“, – sakė futbolo ekspertas.
Ne ką mažiau intriguoja ir kiti turnyro ketvirtfinaliai. Viename iš jų daugelio sirgalių meilę užsitarnavę norvegai susitiks su anglais. Šios rungtynės Lietuvos laiku prasidės sekmadienį 00.00 val.
Pasaulio čempionato debiutanto E. Haalando vedami norvegai grupių etape nugalėjo Iraką (4:1) bei Senegalą (3:2), o atkrintamosiose palaužė Dramblio Kaulo Krantą (2:1) ir Braziliją (2:1).
Norvegų irklus sieks sulaužyti jau ne kartą charakterį pademonstravę anglai, kurie šešioliktfinalyje panaikino įvarčio deficitą ir įveikė Kongo Demokratinę Respubliką (2:1), o aštuntfinalyje mažumoje sugebėjo palaužti iki tol skrajojusią Meksiką (3:2).
„Šios rungtynės bus labai įdomios, labai daug intrigos. Anglai turi ilgesnę sudėtį ir labiau patyrusių žaidėjų, bet norvegai žaidžia širdimi, turi tokį palaikymą, yra geros sportinės formos. Paskutinėse grupių etapo rungtynėse gavo pailsėti lyderiai, tai abi komandos ateina optimalios sportinės formos“, – ketvirtfinalio nugalėtojo prognozuoti nesiryžo T. Vencevičius.

Ketvirtajame ketvirtfinalyje laukia čempionų titulą ginančios Argentinos ir Šveicarijos akistata. Ši dvikova Lietuvos laiku prasidės sekmadienį 04.00 val.
Pirmosiose čempionato rungtynėse šveicarai nerealizavo progų ir nesugebėjo įveikti Kataro (1:1), tačiau vėliau disciplina grindžiamas žaidimas atnešė vaisių – grupių etape buvo nugalėta Bosnija ir Hercegovina (4:1) bei Kanada (2:1), o atkrintamosiose įveiktas Alžyras (2:0) bei Kolumbija, kuri viso turnyro metu demonstravo gražų futbolą, tačiau baudinių serijoje turėjo pripažinti šveicarų pranašumą.
Argentinos kelias čempionate vertas atskiros knygos – jei grupių etape didesnių iššūkių nekilo, tai atkrintamosiose reikėjo demonstruoti charakterį. Pratęsimo pareikalavusiame šešioliktfinalyje Argentina 3:2 palaužė daugelį nustebinusį Žaliąjį Kyšulį, o aštuntfinalyje buvo panaikintas dviejų įvarčių deficitas bei iškovota pergalė prieš Egiptą (3:2).
„Turbūt niekas kitas tokio charakterio nedemonstruoja kaip Argentinos rinktinė. Treneris po kiekvienų rungtynių verkia ir dėkoja komandai už pasiaukojimą. Argentina visas rungtynes muša po tris įvarčius, išskyrus vienas rungtynes, kur įmušė du. Kitoje pusėje šveicarai, kurie grupių rungtynėse praleisdavo po vieną įvartį, o atkrintamosiose dar nepraleido įvarčio. Susitiks puolimo mašina su labai gerai veikiančia gynyba“, – teigė futbolo ekspertas.
Kaip ir kiekviename čempionate, dėmesio pasaulio pirmenybių metu sulaukia ne tik futbolo žvaigždės, bet ir turnyre dirbantys arbitrai. Tiesa, jų atžvilgiu komplimentų būna retai, mat dažniau pabrėžiamos klaidos ir kvestionuojami tam tikri sprendimai. 2026 m. pasaulio čempionatas – ne išimtis.

„Daug buvo prastų rungtynių, bet buvo ir gerų. Pasižymi europiečiai, kurie tikrai gerai teisėjauja ir turi tam tikrą liniją, kurios laikosi. Jeigu pražanga sušvilpta į vieną pusę, tai panaši pražanga švilpiama ir į kitą, – pastebėjo T. Vencevičius. – Matome, kad kitų žemynų, ypač Azijos, buvo tikrai silpnų rungtynių.
Labai sugadino šią futbolo dvasią VAR peržiūrų sistema, nes teisėjai kartais bijo priimti sprendimus, leidžia žaisti, o tada ataka neaišku į ką pavirsta. Kaip ir matėme Argentinos bei Egipto rungtynėse, teisėjas iškart būtų užfiksavęs pražangą prieš Lisandro Martinezą ir būtų viskas pasibaigę ties tuo švilpuku. Dabar išsivystė gera Egipto ataka, gražus įvartis, o tada turi atsukinėti 20 sekundžių ir žiūrėti, kas buvo. Visiems tada kyla klausimų. Matome atvejų ir su nuošalėmis, kai teisėjai nekelia vėliavėlės ir laukia, kol pasibaigs ataka.“
Šis čempionatas – pirmasis, kuriame varžosi net 48 rinktinės. Išsiplėtęs komandų skaičius išplėtė ir rungtynių skaičių – iš viso per 39 dienas planetos pirmenybėse ekipos sužais 104 susitikimus. Pasak futbolo eksperto, sprendimas didinti turnyrą turi ir savų pliusų, ir savų minusų.
„Per mėnesį ir savaitę sužaidžiamos 104 rungtynės. Ar jos visos buvo kokybiškos ir įdomios? Čia kitas klausimas. Buvo rinktinių, ypač iš Azijos, kurios neatitiko pasaulio čempionato lygio. Net užkietėjusiems futbolo fanams nėra įdomu žiūrėti tokias rungtynes, kai lygiai skiriasi ženkliai.
Aišku, buvo ir gerų pavyzdžių. Visi kalba apie Žaliąjį Kyšulį ir dar ilgai kalbės. Dvejopa nuomonė, per daug gal rungtynių, nes paskutiniame grupių etape per vieną dieną vyko šešios rungtynės. Ar tikrai galima suspėti jas peržiūrėti? Spėja tik tie, kuriems nereikia dirbti“, – atviravo T. Vencevičius.

Išplėstas turnyras tuo pačiu yra ir brangiausias pasaulio futbolo čempionatas istorijoje. Bilietų kainos dar grupių etape siekė kelis tūkstančius JAV dolerių, o galimybė gyvai stebėti pusfinalių susitikimus ar didįjį finalą gali kainuoti ir keliasdešimt tūkstančių JAV dolerių.
Sirgaliai jau anksčiau piktinosi ne tik bilietų kainomis, bet ir padidėjusiais viešojo transporto ir apgyvendinimo kaštais. Nors šių metų pasaulio čempionams atiteks rekordinis 50 mln. JAV dolerių prizas, futbolo ekspertas dvejoja, ar visi planetos pirmenybių metu uždirbti pinigai sugrįš į futbolą.
„Viskas padaryta taip, kad kuo daugiau pinigų liktų Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje, o Meksika yra šiek tiek nukentėjusi šiuo atžvilgiu. Ar tie visi pinigai po to bus investuojami į futbolą? Čia jau didelis klausimas. FIFA gyrėsi, kad prizinis fondas yra didžiausias, bet tai pasieks tas rinktines, kurios dalyvauja čempionate ir rodo gerus rezultatus. Jos iš to laimės, bet pinigai nusės futbolininkų ar federacijų kišenėse, o sirgaliams liks tik įspūdžiai“, – dalijosi T. Vencevičius.







