„Praėjusiais metais truputį bandžiau paliesti tą karūną, o šiemet norėtųsi ją ir užsidėti“, – apie norą tapti greičiausiu žmogumi Lietuvos istorijoje LRT sako pastaruoju metu sprinto takelį kaitinantis 20-metis Adas Dambrauskas.
Jis praėjusį sekmadienį Lodzėje (Lenkija) su trenksmu atidarė žiemos sezoną. „Orlen Cup 2026“ varžybose lietuvis puikiai pasirodė 60 m bėgime. Rungties finale A. Dambrauskas distanciją įveikė per 6,64 sek. ir iškovojo trečią vietą. Prieš tai vykusiame atrankos bėgime atletas buvo užfiksavęs 6,66 sek. rezultatą.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- A. Dambrauskas yra Lietuvos sprinteris, ne kartą tapęs šalies čempionu.
- 20-metis sportininkas nori tapti greičiausiu žmogumi Lietuvos istorijoje ir garsinti šalį pasaulyje.
- „Jusis Training“ klubo narys džiaugiasi, kad jį supa labai gera ir rūpestinga komanda.
- A. Dambrauskas nesureikšmina dabartinių puikių rezultatų, nes žino, kad tai yra tik kelionės pradžia.
Varžybose Lenkijoje sprinterį nuo Lietuvos rekordo (6,62 sek.), kurį dar 1993 m. užfiksavo Kastytis Klimas, skyrė vos 0,02 sek. Nors pirmasis sezono startas itin solidus bei daug žadantis, pats A. Dambrauskas jo nesureikšmina.
„Sezono pradžia normali, nieko pernelyg įspūdingo. Tikėjomės galbūt šiek tiek geresnio rezultato. Visgi tada prisimeni, kad tai tik pati sezono pradžia, kad viską reikia vėl iš naujo pajusti bei prisiminti. Atsižvelgiant į tai, rezultatas tikrai nenuliūdino.
Visgi mano bėgimas nebuvo pats geriausias, buvo padaryta daug klaidų – tiek techniškai, tiek psichologiškai. Ankstesniais metais į pirmąjį sezono startą vykdavau gerai besijausdamas, jaučiantis save, o šįkart Lenkijoje dar taip nebuvo“, – mintimis dalijasi sprinteris.
Primename, kad rekordinius skaičius (6,62 sek.) A. Dambrauskas jau buvo pasiekęs 2025 m. Apeldorne (Nyderlandai) vykusiame Europos uždarųjų patalpų lengvosios atletikos čempionate, kuriame buvo užimta devinta vieta. Tiek iki finalo, tiek iki naujo Lietuvos rekordo tąsyk pritrūko vos 0,01 sek.
„Praėjusiais metais su treneriais jautėme, kad Lietuvos 60 m rekordas yra maksimumas, kurį būtų galima iš manęs išspausti. Šiemet jau viskas kitaip. Nežinau, gal ir psichologiškai, ir fiziškai dar labiau sutvirtėjau, todėl 6,61 sek. rezultatas nebėra mano lubos“, – sako Lietuvos čempionas.
Pasak jo, 60 m sprintas reikalauja tobulumo, šalto proto ir nepasidavimo gyvūniškiems instinktams. Kiekviena klaida gali kainuoti itin brangiai, todėl užfiksuoti aukščiausius rezultatus būna tikrai sunku.
„60 m bėgimas yra be galo greita rungtis. Iš esmės, jau pirmieji žingsniai turi būti tobuli. Net menkiausia klaidelė gali viską sugadinti. Per treniruotes dažniausiai startuoji ir bėgi vienas, o varžybose šalia tavęs atsiranda varžovai. Net ir tai kažkiek prideda, bet visada stengiesi negalvoti, viską pamiršti.
Kai nuaidi šūvis, kartais įsijungia gyvūno instinktas ir tiesiog bėgi, kad laimėtum. Tada taip ir išeina, jog bėgi labiau iš jėgos, pamiršti tai, ką darei treniruotėse, ir todėl rezultatas būna prastesnis. Galėčiau pasakyti, kad Lenkijoje bėgau ne savo bėgimą. Galbūt paskutiniai 20 m jau buvo šiek tiek geresni, bet pats startas man buvo tikrai neįprastas“, – atvirai dėsto A. Dambrauskas.
Pernai, po sužibėjimo Europos uždarųjų patalpų čempionate, jis debiutavo ir planetos pirmenybėse. Tiesa, šią patirtį šiek tiek apkartino liga, kuri neleido kūnui pademonstruoti geriausių rezultatų. Nandzinge (Kinija) vykusiose pirmenybėse A. Dambrauskas 60 m distanciją įveikė per 6,76 sek. ir tarp 58 dalyvių užėmė 32-ą vietą. Nors tada rezultatas netenkino, dabar sprinteris teigia, kad vienas itin svarbus dalykas iš Azijos buvo parsivežtas.
„Pernai metais pasaulio uždarųjų patalpų čempionate pamačiau, kad elitiniai sprinteriai, nors ir yra tikrai be galo stiprūs, nėra kažkokie monstrai. Jie yra žmonės, kaip ir aš. Jeigu jie gali, tai kodėl aš negaliu?“ – tvirtu balsu teigia lengvaatletis.
Šių minčių vedamas A. Dambrauskas ir pradėjo sunkų, bet didžiulį malonumą teikiantį pasiruošimo 2026-iesiems darbą. Svarbu pabrėžti, kad darbai startavo dar praėjusių metų rudenį, kai buvo siekiama iki galo išsigydyti galinio raumens traumą, kamavusią nuo pat vasaros pradžios. Nors procesas ir nebuvo lengvas, padedant treneriams Andrejui ir Irinai Tolstikams bei aplinkiniams, pavyko pasiekti tikslą. Išskirtinę padėką A. Dambrauskas skiria ir savo klubui „Jusis Training“, be kurio šiame karjeros etape būtų itin sunku.
„Po Europos U23 čempionato su treneriu nusprendėme, kad reikia praleisti Lietuvos čempionatą Palangoje. Supratome, kad neverta, nes ir rezultatas geras nebūtų buvęs, ir trauma galėjo atsinaujinti. Vasaros sezoną pabaigėme anksčiau, negu tikėjomės, bet jau po kelių mėnesių vėl kibome į darbus.
Visgi traumos skausmai dar jautėsi ir tada pradėjome daugiau dirbti su Mantu Jusiu, jo klubo kineziterapeutais. Anksčiau tam skirdavau vieną dieną per savaitę, o dabar bent po kelis kartus per savaitę apsilankau pas kineziterapeutą. Padarome reabilitaciją, atsistatymą, papildomą treniruotę. Turbūt klubas „Jusis Training“ labiausiai ir padėjo šiuo laikotarpiu. Apskritai, jeigu ne Mantas ir kompanija, nežinau, ar dabar būtų tokie rezultatai“, – kalba A. Dambrauskas.
Nors 2026 m. uždarųjų patalpų sezonas dar tik prasideda, dalis lengvaatlečių viena akimi jau žvelgia į kovo 20–22 d. Lenkijoje vyksiantį pasaulio čempionatą. Į jį, atsižvelgiant į rezultatus ir reitingus, turėtų patekti ir A. Dambrauskas. Nors sportininkas teigia, kad šiemet kur kas svarbesnis bus vasaros sezonas ir 100 m distancija, tačiau planas startuoti planetos pirmenybėse kovo mėnesį tikrai yra. To priežastis labai paprasta – neįkainojama patirtis.
„Šiuo metu mano rezultato tikrai užtenka patekti į pasaulio uždarųjų patalpų čempionatą. Yra tikslas ten nuvykti, įgauti dar patirties, pabūti greta viso lengvosios atletikos elito. Visgi nėra dedamas specialus akcentas, kad ten reikia būti geriausios sportinės formos.
Tokio lygio varžybos – labai svarbios. Bėgti Lietuvoje, savoje aplinkoje, – vienas dalykas, o išvykti į tarptautines varžybas – visiškai kitas. Varžybose užsienyje visai kitokia konkurencija, kitokie išbandymai, kurie man tik padeda. Kai pamatai pasaulio sprinto elitą, motyvacija tikrai iškart pakyla“, – nedvejodamas sako 20-metis sprinteris.
Kalbant apie motyvaciją, jos suteikia ne tik sprinto olimpą jau pasiekę varžovai užsienyje, bet ir kasdien šalia esantys žmonės: treneriai, komandos draugai, artimieji. Profesionalaus sporto keliai – sunkūs. Juose, žengiant vienam, lengva suklupti, nuklysti į šoną arba net išvis pasiklysti. Būtent todėl reikia komandos – grupės žmonių, kurie dirba tarsi vienas kumštis.
A. Dambrauskas džiaugiasi, kad jį kasdien supa labai geri žmonės, leidžiantys tobulėti tiek kaip sportininkui, tiek kaip asmenybei. Pasak sprinterio, aplinkiniai puikiai supranta, kad tai tik kelionės pradžia, todėl įvairių rekordų ir rezultatų nereikia sureikšminti bei įsivaizduoti, kad aukštumos jau pasiektos.
„Būna dienų, kai ateini į treniruotę ir nesijauti šimtu procentų savimi, nepadarai visko gerai. Visgi treneriai ir komandos draugai visada yra šalia. Jie puikiai išdėsto esamą situaciją. Geriausias dalykas, kurį daro mane supantys žmonės, – jie neiškelia manęs į viršų. Taip, pasitikėjimo yra, bet mes visi kartu suprantame, jog tiek Lietuvos rekordas, tiek pergalė nėra galutinis taškas, aukščiausias pasiekimas. Yra labai daug kitų dalykų, kur galima augti. Nėra mąstymo: pagerinsiu Lietuvos rekordą ir jau būsiu aukštumose. Tai tik kelio pradžia“, – ramiai dėsto A. Dambrauskas.
Nors per interviu tapo aišku, kad sportininkas ir jo treneriai žvelgia plačiau, neapsiriboja tik vieno sezono mažu paveikslu, vis tiek įdomu – kokie esminiai tikslai keliami 2026-iesiems? Pokalbio su LRT pabaigoje A. Dambrauskas atskleidžia, kad nori tapti greičiausiu žmogumi Lietuvos istorijoje ir garsinti šalį užsienyje.
„Idealiu atveju žiemos sezone – Lietuvos 60 m bėgimo rekordas ir patekimas į pusfinalį pasaulio uždarųjų patalpų čempionate. Visgi labiau žvelgiame į vasaros sezoną. Per jį norėtųsi pagerinti Lietuvos 100 m bėgimo rekordą (nuo 2011 m. priklauso Ryčiui Sakalauskui ir siekia 10,14 sek.). Tikiuosi, kad dar ir estafetėje 4 po 100 m pavyks puikiai bėgti. Ir, žinoma, dalyvavimas Europos čempionate Birmingame. Jei viskas būtų tobulai, norėtųsi prasibrauti į finalą“, – su šypsena interviu baigia sprinteris A. Dambrauskas.
