„Žinodamas tai, kokie komandoje yra charakteriai, manau, kad Utena pusfinalyje nestabdys ir visais įmanomais būdais bandys patekti į finalą“, – po įspūdingo „Juventus“ pasirodymo Lietuvos krepšinio lygos (LKL) ketvirtfinalyje LRT sako buvęs šio klubo žaidėjas Vytautas Šulskis.
Tarsi kometa Lietuvos klubinio krepšinio padangę nušvietę „Juventus“ krepšininkai praėjusią savaitę ir pradėjo, ir baigė rašyti pirmąjį savo šio sezono LKL atkrintamųjų pasakos skyrių. Ketvirtfinalio serijoje uteniškiai du kartus iš eilės nugalėjo Vilniaus „Rytą“ (92:84; 101:95) ir kerinčiu stiliumi žengė į čempionato pusfinalį, kuriame nežaidė nuo 2021 metų.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- „Rytą“ netikėtai įveikęs „Juventus“ klubas vėl kovos dėl LKL medalių.
- V. Šulskis džiaugiasi buvusios savo komandos sėkme ir teigia, kad tai gali būti ne pabaiga.
- Pasak krepšininko, ši pergalė reiškia daug ir pačiam klubui, ir miestui, ir jaunam treneriui L. Eglinskui.
Paskutinį kartą „Juventus“ LKL medalius iškovojo 2014–2015 m. sezone. Dainiaus Adomaičio treniruojama komanda tada užėmė trečią vietą.
„Juventus“ patekimą į pusfinalį išskiria tas faktas, kad reguliariajame sezone komanda užėmė tik septintą vietą – per 32 rungtynes iškovota vos 12 pergalių. O „Rytas“ ketvirtfinalio seriją pasitiko kaip ryškus favoritas, likęs antras reguliariajame LKL sezone ir neseniai triumfavęs FIBA čempionų lygoje. Visgi skaičiai liko nuošalyje, nes atkrintamųjų magija žaibiškai sumaišė visas kortas.
„Stebėjau abejas rungtynes, vis tiek dar palaikau tą pulsą, ypač Lietuvos krepšinio, – komentuoja V. Šulskis. – Neneigsiu, rezultatas tikrai nustebino. Džiugu dėl Utenos, dėl „Juventus“ klubo. Pats jame praleidau ne vieną sezoną, todėl širdies dalelė tikrai serga už „Juventus“. Iš kitos pusės ir skaudu, nes esu gimęs ir užaugęs Vilniuje (šypsosi). Ką aš galiu pasakyti – komanda, kuri buvo labiau užsivedusi, kuri, atrodė, iškovoti pergalę nori labiau, ir laimėjo.“
Žinoma, nereikia pamiršti to, kad bendras reguliariojo sezono rezultatas niekaip neatspindėjo pastarojo mėnesio „Juventus“ veido. Iki trenerio Laimono Eglinsko atvykimo į Uteną komanda išgyveno tikrą pergalių badą, trukusį net tris mėnesius ir privertusį atsistatydinti Kęstutį Kemzūrą. „Juventus“ buvo patyrusi net 11 pralaimėjimų iš eilės (ilgiausias pralaimėjimų ruožas klubo istorijoje), bet galiausiai sugebėjo pakilti tarsi feniksas iš pelenų.
Prisikėlimas prasidėjo būtent tada, kai ekipos vyriausiuoju treneriu tapo L. Eglinskas. Jo auklėtiniai į ketvirtfinalį žengė iškovoję keturias pergales per paskutines penkerias reguliariojo sezono rungtynes. Akivaizdu, kad pokyčiai komandoje tapo esmine kibirkštimi, užkūrusia žaidėjus ir vėl pradžiuginusia sirgalius.
„Džiugu dėl jauno trenerio L. Eglinsko. Įsirašyti tokią pergalę į savo reziumė, manau, tikrai yra solidus pasiekimas, nes nugalėjus „Rytą“ patekti į LKL ketvertuką nėra kasdieniškas dalykas. Kai pasikeičia treneris, dažniausiai būna tas teigiamas impulsas bent kelerioms rungtynėms. Čia matome, kad tai tęsiasi ilgesnį laiką. Nesu dirbęs su šiuo treneriu, bet pas jį žaidę pažįstami apibūdina jį kaip jauną labai motyvuotą strategą, kuris nebijo sunkaus darbo.
(...) Žmonės Utenoje tikrai myli krepšinį. Komanda turi ištikimų sirgalių – „Raudonuosius velnius“. Kiek tik įmanoma, jie lydi komandą į visas rungtynes. Sirgaliams tai bus didžiulė paspirtis. Palaikymas atsiperka. Impulsas bus didžiulis ir Eimantui Skersiui (Utenos klubo vadovui), kuris įdeda daug darbo“, – mintimis dalinasi Kauno rajono „Omegos-Tauro-LSU“ krepšininkas V. Šulskis.
Jis Aukštaitijos klube žaidė 2016–2017 m. ir 2019–2021 m. sezonuose. Būtent jam vilkint komandos marškinėlius „Juventus“ paskutinį kartą ir žaidė LKL pusfinalyje. Tąsyk jame buvo pralaimėta Kauno „Žalgiriui“, o be galo įtemptoje ir permainingoje mažojo finalo serijoje, pareikalavusioje visų penkerių rungtynių, nusileista Panevėžio „Lietkabeliui“. V. Šulskis teigia, kad tą sezoną prisimena dvejopai.
„Kiek Utenoje praleidęs metų, tai labai daug „Lietkabeliui“ pralaimėjimų patirta. Nenadas Čanakas daug medalių nukabinęs nuo manęs. Juokauju, žinoma (šypsosi). Buvo gera serija, turėjome labai gerą lietuvių branduolį, stiprius legionierius. Jeigu gerai pamenu, sezono pabaigoje dėl traumų nemažai svarbių žaidėjų buvo iškritę. Nepavyko tais metais iškovoti to norimo medalio. Prisimenu tuos metus kaip gerus, nes patekome į ketvertuką, bet visgi labai apmaudu, kad likome ketvirti, su mediniu medaliu“, – dėsto krepšininkas.
„Juventus“ su „Lietkabeliu“ į tarpusavio akistatą dėl medalių gali stoti ir šiemet. Utenos klubas pusfinalio serijoje iki trijų pergalių kausis su Klaipėdos „Neptūnu“, o panevėžiečių kelyje link finalo lauks Kauno „Žalgirio“ iššūkis. Pastarojoje poroje šalies čempionai bus laikomi ryškiais favoritais, o Lietuvos rytų ir vakarų susikirtime kažką prognozuoti itin sunku. Tai pastebi ir tiek vienoje, tiek kitoje komandoje žaidęs V. Šulskis.
„Aš tikiuosi, kad tikrai bus atkakli serija. „Neptūnas“ yra Europos taurės komanda, turi gerų žaidėjų, legionierių. Taip pat ir patyrusį trenerį Gediminą Petrauską. Labai priklausys nuo „Neptūno“ nusiteikimo, kaip jie pradės. „Juventus“ į seriją taip pat tikrai nepažiūrės pro pirštus, nes jau ketvirtfinalyje įrodė, kad gali kovoti.
Laukiu tikrai įtemptos kovos, net nežinau, ką būtų galima prognozuoti. „Juventus“ klubui jaučiu šiltus jausmus, o „Neptūne“ esu iškovojęs bronzą. G. Petrausko komandoje taip pat esu žaidęs metus. Palaikysiu gražų krepšinį, kad būtų intriga, kad sirgaliams būtų įdomu žiūrėti“, – sako jis.
Jei abiejose serijose prireiktų tik trejų rungtynių, pusfinaliai baigtųsi birželio 1 dieną. Visgi jei prireiktų visų penkių susitikimų – kovos dėl vietos finale gali užsitęsti iki birželio 5 dienos.
