Karo Ukrainoje dronams vis dažniau nuklystant į Europos Sąjungos (ES) šalių oro erdvę, o Maskvos karo mašinai vykdant masinius oro antskrydžius, Baltijos šalys prašo Ukrainos pasidalinti patirtimi slėptuvių įrengimo srityje, rašo portalas „Politico“.
Pastarosiomis savaitėmis Estijos, Latvijos ir Lietuvos įmonės kreipėsi į Ukrainos gynybos pramonės bendroves ir civilinės saugos ekspertus dėl slėptuvių įsigijimo, portalui teigė vienos iš pirmaujančių Ukrainos gynybos pramonės grupių vadovas Ihoras Fedirko.
„Taip, tai tiesa“, – sakė Ukrainos gynybos pramonės tarybos generalinis direktorius ir vykdomasis direktorius I. Fedirko.
Su „Politico“ žurnalistu jis kalbėjosi gegužės 21–23 d. Prahoje vykusio GLOBSEC forumo metu.
„Šios šalys nėra didelės. Jos stengiasi rasti geriausius sprendimus, kaip pasipriešinti Rusijos agresijai, jei tokią patirtų, kad užtikrintų savo gyventojų saugumą ir gerovę“, – teigė I. Fedirko.
Rusijai spartinant dronų gamybą ir Europos žvalgybininkams perspėjant, kad Maskva per kelerius metus gali sukelti tiesiogine karo grėsmę NATO, Aljanso rytiniuose pakraščiuose esančios šalys skuba pasinaudoti Ukrainos patirtimi.
„Esame pasirengę joms padėti. Manau, ir slėptuvių srityje“, – tvirtino I. Fedirko.
Didžiausio Ukrainos plieno gamintojo „Metinvest“ vadovas Jurijus Ryženkovas „Politico“ pasakojo, kad jo įmonė surengė pirmines derybas su Baltijos šalių vyriausybėmis dėl slėptuvių nuo dronų atakų statybos.
Plieno bendrovė, kurios pagrindinis akcininkas yra vienas turtingiausių Ukrainos žmonių Rinatas Achmetovas, ėmėsi slėptuvių statybos Rusijai 2022 m. vasarį pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą. Iš pradžių „Metinvest“ daugiausia dėmesio skyrė civilinėms slėptuvėms, o dabar aprūpina Ukrainos fronto pozicijas tiek antžeminėmis, tiek požeminėmis slėptuvėmis, skirtomis apsisaugoti nuo raketų ir dronų atakų.
Diskusijos apie slėptuves, pasak „Politico“, atspindi vis augantį nerimą NATO rytiniame flange dėl Rusijos dronų kampanijos prieš Ukrainą masto ir intensyvumo bei baimę, kad net ribotas įsiveržimas ar išplitęs puolimas galėtų paralyžiuoti gynybos pajėgas dar konflikto pradžioje.
Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras „Politico“ sakė, kad jo šalis jau seniai pasirengusi Rusijos puolimui ir turi pakankamai patirties, kad apsaugotų savo gyventojus.
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai teigė, kad ministerija neturi informacijos apie diskusijas dėl slėptuvių, bet pažymėjo, kad „Ukrainoje įgyta patirtis yra labai vertinga stiprinant parengtį Lietuvoje“ ir padėjo perduoti „praktines žinias, tobulinti mūsų kompetencijas (...) siekiant sustiprinti civilinės saugos ir atsparumo sistemas“.
Atstovas spaudai pridūrė, kad Lietuva, vykdydama ES programą, padeda statyti slėptuves Ukrainoje.
Latvijos užsienio reikalų ministras į prašymą pateikti komentarą neatsakė.
ELTA primena, kad praėjusį trečiadienį oro pavojus ir raudonasis grėsmės lygis buvo paskelbtas Vilniaus apskrityje. Tai buvo pirmas toks atvejis atkurtos valstybės istorijoje.
Ketvirtadienį oro pavojus paskelbtas Utenos apskrityje. Tądien pranešta apie du, kaip įtariama, į šalies teritoriją įskridusius dronus.
Po šių incidentų, dėl kurių žmonėms buvo liepta slėptis priedangose, antradienį Lietuvoje lankysis Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, kuri susitiks su Baltijos valstybių ir vyriausybių vadovais koordinuotam atsakui aptarti. Teigiama, kad į Lietuvą vyks ir gynybos eurokomisaras Andrius Kubilius.
