Jau vasario 6 dieną prasidės 2026 metų Milano ir Kortinos žiemos olimpinės žaidynės, kurias tiesiogiai transliuos LRT. Belaukiant jų starto ir 17-os Lietuvos sportininkų pasirodymo, LRT.lt kviečia susipažinti su visomis žaidynių sporto šakomis. Šį kartą pažvelkime į adrenalino nestokojantį rogučių sportą.
Iššūkis refleksams ir pusiausvyrai, unikalios ledrogės bei didesnis nei 150 km per valandą greitis – būtent tuo pasižymi intriguojantis rogučių sportas.
Istorija
Rogučių sportas yra pati greičiausia ir viena seniausių žiemos sporto šakų, kurioje sportininkai specialiomis sportinėmis rogutėmis greitai leidžiasi natūralia arba specialiai įrengta ledo trasa, turinčia daug posūkių. Dėl lenktynių metu išvystomo didžiulio greičio rogučių sporto atstovai gali susidurti su pavojais – nuo sumušimų iki rimtesnių sužalojimų.
Ši sporto šaka atsirado Šveicarijoje ir suklestėjo 19 a. pabaigoje, nors ištakos siekia dar 16 a. – tuo metu rogės buvo skirtos keliauti, o ilgainiui išsivystė į sporto šaką.
Pirmosios rogučių lenktynės įvyko 1883 m. ir nors tai – sena sporto šaka, olimpinėse žaidynėse ji debiutavo tik 1964 m. Insbruke vykusiame didžiausiame žiemos sporto renginyje. Nuo 1976 m. rogučių sporto rungtys vyksta toje pačioje trasoje, kurioje rengiamos ir bobslėjaus lenktynės.
Lietuvoje ši sporto šaka dėl infrastruktūros trūkumo nėra populiari – nors 2013 m. pabaigoje buvo įkurta Lietuvos rogučių sporto federacija, jos pripažinę nėra nei tarptautinė organizacija, nei Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK).
Mūsų šalyje rogučių sportas nėra populiarus, tačiau priešinga situacija yra kaimyninėje Latvijoje – ten Siguldoje esančioje trasoje rengiamas vienas iš pasaulio rogučių sporto taurės etapų.
Rungtys
Rengiamos vienetų ir dvejetų vyrų ir moterų lenktynės bei komandinė estafetė, tad iš viso Italijoje sportininkai varžysis penkiose rogučių sporto rungtyse. Įdomu tai, kad Italijoje pirmą kartą bus surengtos moterų dvejetų varžybos.
Lenktyniaudami sportininkai guli ant nugaros į priekį ištiestomis kojomis ir rogėmis, kuriose nėra mechaninių stabdžių, varžosi trasoje, kurioje išvysto ir didesnį nei 150 km per valandą greitį.
Vidutinis trasos ilgis siekia 1,5 km, ji dengta plonu ledo sluoksniu. Mažiausias lenktynių nuotolis yra 1 000 m, didžiausias – 1 300 m.
Vienetų lenktynės. Vyrų ir moterų individualios varžybos trunka dvi dienas, kiekvienas sportininkas iš viso atlieka po keturis (į dieną po du) nusileidimus, o lenktynes laimi greičiausią bendrą visų nusileidimų laiką užfiksavę atletai. Tiesa, moterų vienetų varžybose startas būna iš žemesnės pozicijos nei vyrų.
Dvejetų lenktynės. Vyrų ir moterų porų varžybos vyksta vieną dieną, čia kiekvienas duetas įveikia po du nusileidimus. Nugali greičiausią bendrą visų nusileidimų laiką užfiksavusi pora.
Komandinė estafetė. Ši rungtis į olimpinę programą buvo įtraukta 2014 m. Sočyje. Estafetėje sportininkai varžosi keturiose rungtyse – moterų ir vyrų vienetų ir dvejetų lenktynėse. Pirma startuoja moteris, jai palietus trasos apačioje esantį jutiklį, į trasą leidžiasi vyras. Po jo varžosi moterų dvejetų pora, o estafetę užbaigia vyrų duetas. Nugali komanda, kurios bendras laikas yra mažiausias.
Italijoje rogučių sporto rungtys bus surengtos Kortinoje esančioje ledo trasoje. Kovos dėl medalių vyks vasario 4–12 dienomis.
Lietuvos olimpiečiai ir pasaulio žvaigždės
Lietuva per visą žiemos olimpinių žaidynių istoriją nėra turėjusi rogučių sporto atstovo, tačiau pasaulyje ši sporto šaka itin populiari.
Viena geriausių planetos rogučių sporto atstovių yra vokietė Natalie Geisenberger. Jos sąskaitoje – įspūdingas kiekis titulų. 2022 m. Pekine karjerą užbaigusi Vokietijos sportininkė net devynis kartus yra tapusi pasaulio čempione, dalyvavo keturiose olimpinėse žaidynėse, kuriose iškovojo šešis aukso ir vieną bronzos medalius. N. Geisenberger profesionalią karjerą jau yra užbaigusi, tačiau jos indėlis Milano ir Kortinos žaidynėse bus jaučiamas – ji bus viena iš didžiausio žiemos sporto renginio komentatorių.
Šiuo metu ryškiausios rogučių sporto žvaigždės yra taip pat vokiečiai Julia Taubitz ir Maxas Langenhanas.
Daugkartinė pasaulio čempionė 29-erių J. Taubitz aštuonis kartus triumfavo planetos pirmenybėse, dar septynis kartus iškovojo sidabro medalius ir ne kartą tapo pasaulio taurės nugalėtoja. Sportininkei vis dar trūksta Europos čempionės titulo ir olimpinio medalio – savo debiutinėse 2022 m. Pekino žaidynėse J. Taubitz finišavo septintoje vietoje, tad jos tikslas Milano ir Kortinos žaidynėse bus aiškus – mažų mažiausiai prizinė vieta.
Kitas favoritas šių metų žiemos olimpinėse žaidynėse yra 26-erių M. Langenhanas. Jaunasis Vokietijos talentas šešiskart įvairiose rungtyse triumfavo pasaulio čempionatuose, kuriuose jis taip pat yra iškovojęs du aukso ir vieną bronzos medalius. M. Langenhano debiutas olimpinėse žaidynėse įvyko 2022 m. Pekine, kur jis užėmė 6 vietą, tad, kaip ir J. Taubitz, Italijoje jis sieks šį rezultatą pagerinti.
Rogučių sporto transliacijų per LRT tvarkaraštis:
Vasario 8 d. 18.00–20.30 val. LRT PLIUS ir LRT.lt. Rogučių sportas. Vyrai. Finalas.
Vasario 12 d. 19.30–20.55 val. LRT PLIUS ir LRT.lt. Rogučių sportas. Komandinė estafetė. Finalas.
