Rogučių sportas yra olimpinė sporto šaka, kurioje reikalingi refleksai, pusiausvyra ir kurioje vyrauja didžiulis greitis.
Tai yra pati greičiausia ir viena seniausių žiemos sporto šakų, kurioje sportininkai specialiomis sportinėmis rogutėmis greitai leidžiasi natūralia arba specialiai įrengta ledo trasa, turinčia daug posūkių.
Lenktyniaudami sportininkai guli ant nugaros į priekį ištiestomis kojomis ir rogėmis, kuriose nėra mechaninių stabdžių, varžosi trasoje, kurioje išvysto ir didesnį nei 150 km per valandą greitį. Vidutinis trasos ilgis siekia 1,5 km, ji dengta plonu ledo sluoksniu. Mažiausias lenktynių nuotolis yra 1 000 m, didžiausias – 1 300 m.
Ši sporto šaka atsirado Šveicarijoje ir suklestėjo 19 a. pabaigoje, nors ištakos siekia dar 16 a. – tuo metu rogės buvo skirtos keliauti, o ilgainiui išsivystė į sporto šaką. Pirmosios rogučių lenktynės įvyko 1883 m., o olimpinėse žaidynėse debiutavo 1964 m. Insbruke.
Nuo 1976 m. rogučių sporto rungtys vyksta toje pačioje trasoje, kurioje rengiamos ir bobslėjaus lenktynės.
Rogučių sporte rengiamos vienetų ir dvejetų vyrų ir moterų lenktynės bei komandinė estafetė. 2026 m. Milano ir Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse pirmą kartą į olimpinę programą bus įtrauktos moterų dvejetų varžybos.
Lietuva per visą žiemos olimpinių žaidynių istoriją kol kas dar nėra turėjusi rogučių sporto atstovo.