Daug žadanti karjeros pradžia, atstovavimas Lietuvos rinktinei tarptautinėse varžybose, vis artėjanti olimpinė svajonė. Taip klostėsi slidininkės Jevgenijos Kolgos gyvenimas jaunystėje, tačiau kaip teigė pati sportininkė, vėliau nutiko gyvenimas ir sportas atsidūrė antrame plane.
Dabar 34-erių iš Visagino kilusi slidininkė dar kartą nori nepaleisti savo svajonės ir po ilgos pertraukos sugrįžusi į sportą kelia sau vieną tikslą – startuoti 2026 metų žiemos olimpinėse žaidynėse.
„Kodėl gi ne? Visada svajojau būti slidininke, dalyvauti olimpinėse žaidynėse, netgi močiutei sakydavau, kad būsiu olimpinė čempionė ir turėsiu namą Ispanijoje su baseinu. Močiutės jau nebėra, bet svajonė liko su manimi. Kai pasakiau pirmą kartą draugams apie tai, pažįstamiems, tai nesuprato, nesuprato, ar tikrai tai realu, ar nejuokauju“, – LRT RADIJO laidoje „Čempionų pietūs“ atskleidė J. Kolga.
Jos sportinė karjera prasidėjo Visagine. Nors pati pradžia ir nebuvo lengva, J. Kolga visuomet jautė, kad slidinėjimo sporto šaka yra skirta būtent jai.
„Karjeros pradžioje taip turbūt nusprendė tėvai, arba tėtis. Pažinojo jis trenerį, kuris treniravo slidinėjime vaikus mano gimtajame mieste Visagine. Pasiūlė, ar nenoriu pabandyti paslidinėti. Sutikau, dar nežinojau tą kartą, kas manęs laukia. Taip ir prasidėjo viskas. Nuo 9-erių metų lankiau slidinėjimą.
Aš nuo vaikystės buvau sportiškas vaikas, jei taip galima pasakyti. Bėda buvo, kad aš buvau vienintelė tokia maža grupėje. Visi buvo daug vyresni už mane, tai treneriams teko atskirai mane treniruoti. Dar mokykloje lankiau į pamokas eidavau po pietų. Pradžia buvo sunki, nes reikėjo bėgioti, pradėjau rudenį ne žiemą, ne iš karto ant slidžių atsistojau. Reikėjo žiemai dar pasiruošti. Pradžia buvo sunki, bet vėliau viskas ėjosi fainai. Atsistojus ant slidžių supratau, kad čia yra tas dalykas, kuriuo noriu užsiiminėti. Taip ir tapau slidininke“, – pasakojo J. Kolga.
Mokyklos laikotarpiu jos rezultatai varžybose Lietuvoje buvo puikūs, netrukus ji sulaukė savo šanso ir tarptautinėje arenoje. 2007 metais jaunimo olimpiniame festivalyje, kuris vyko Ispanijoje, ji užėmė 60-ą vietą. Dar po metų ji startavo jaunimo pasaulio čempionate, tačiau karjera po truputį ėmė klostytis ne taip, kaip buvo projektuojama. Net kelis kartus ligos ar traumos stabdė J. Kolgą, kol galiausiai teko priimti itin sudėtingą sprendimą.
„Baigus mokyklą buvo sudėtingiau. Kodėl? Nes vėliau dar dalyvavau keliuose pasaulio jaunimo čempionatuose. Man atrodo, kad tuomet buvo sumažintas kažkiek finansavimas, buvo apsiribota remti tik vieną slidininkę ir pasirinko ne mane. Gavosi taip, kad iškritau iš rinktinės. Buvo laikotarpis, kai visą rinktinę sudarę labai mažai žmonių, po vieną vyrą ir moterį. Aš įstojau mokytis į Lietuvos sporto universitetą, kur dirbo treneris Algirdas Čepulėnas. Jis užsiėmė su manimi, viskas tvarkoje, aš ruošiuosi toliau. Tada atėjo žiema, galėjau ir turėjau galimybę atsirinkti į rinktinę, bet labai stipriai susirgau. Nesu žmogus, kuris labai dažnai serga, bet lemtingu momentu susirgau ir taip gavosi, kad tekosi praleisti beveik visą žiemą. Į rinktinę nepatekau ir tą žiemą niekur nevažiavau.
Reikėjo atsigauti ir vėl pradėti ruoštis. Viskas buvo gerai, baigiau pirmą kurstą, grįžau vasarą į Visaginą pas savo trenerius. Viskas vyko įprastai, bet prieš pat vasaros čempionatą patyriau kelio sąnario traumą. Nors trauma nebuvo kažkokia labai rimta, bet man tai buvo didelis smūgis. Operacijos nereikėjo, tačiau turėjau praeiti reabilitaciją. Turėjau vėl daryti pertrauką. Ruduo buvo suvalgytas kojos gydymui ir atėjus žiemai vėl buvau ne formoje. Tokie du sezonai stipriai išmušė iš vėžių.
Gavosi, kad trečią kartą bandžiau, vis nenorėjau pasiduoti, tačiau supratau, kad nepavyks. Nežinau, ar trūko motyvacijos, palaikymo. Gavosi, kaip gavosi. Po trijų bandymų nusprendžiau, kad galbūt tai yra ženklas, kad reikia sustoti, pagalvoti ir apsispręsti, ar noriu toliau būti slidininke, ar nebenoriu. Atsitiko gyvenimas, turėjau studijuoti, kažkur pradėti dirbti, nes nebuvau jau rinktinėje, negaudavau jokio finansavimo, algos. Gavosi, kad pradėjau dirbti ir nustojau sportuoti“, – apie karjeros pabaigą studijų metu prisiminė J. Kolga.
Antrame plane likęs sportas ir olimpinė svajonė metams bėgant niekur nedingo iš J. Kolgos galvos. Atsitiktinis pokalbis su senu pažįstamu, po pertraukos padaryta slidinėjimo treniruotė buvo tie pirmieji žingsniai į karjeros atgaivinimą.
„Gavosi visai netyčia. Prieš trejus metus atėjo pas mane į darbą pažįstamas žmogus, su kuriuo sportavome. Jis užsiminė, kad išeina paslidinėti, pakvietė prisijungti. Pirma treniruotė ant slidžių po gal 5 ar 6 metų pertraukos buvo keista. Slidinėjau gal pusvalandį ir galvojau, kaip aš galėjau tą daryti tiek metų. Man buvo labai sunku. Tą žiemą du kartus slidinėjau, bet jau kitą aš buvau pasiėmusi atostogas, Lietuvoje prisnigo ir nuvažiavau namo ir nusprendžiau paslidinėti. Socialiniuose tinkluose išmetė, kad vyks Lietuvos čempionatas už kelių dienų, užsiregistravau ir sustartavau. Tai buvo prieš dvejus metus“, – pasakojo J. Kolga.
O štai šį pavasarį sportininkė socialiniuose tinkluose paskelbė, kad metas svajonę griebti už ragų ir ji pradeda pasiruošimą naujam sezonui, o pagrindinis jos tikslas – sėkminga atranka į 2026 metų Milano-Kortinos žiemos žaidynes.
Lietuva slidinėjime jau turi du kelialapius moterų tarpe slidinėjime, o dabar laukiai vidinė konkurencija, kas nusipelnys teisės startuoti olimpinėse žaidynėse.
J. Kolga patikino, kad derinti savo veiklas tikrai nėra lengva, tačiau tai gali būti paskutinis šansas gyvenime pabandyti įgyvendinti savo seną svajonę. Tiesa, iššūkių laukia ne ką mažiau.
„Labai būtų lengva, jei galėčiau mesti darbą. Taip neišeina, reikia užsidirbti, neturiu jokio finansavimo, šiaip sau į rinktinę niekas nepriims. Darau treniruotes prieš darbą arba po darbo. Faktas, kad sunku. Reikia visiems priprasti. Laukia sunkus laikotarpis, bet svajonė ir tikslas yra pakankamai svarbus, kad nebūtų galima pasiaukoti“, – svarstė J. Kolga.
Viso pokalbio su slidininke J. Kolga klausykitės LRT RADIJO laidoje „Čempionų pietūs“.
Galutinė Lietuvos slidinėjimo rinktinės sudėtis, kuri startuos olimpinėse žaidynėse, turėtų paaiškėti 2026 metų sausį. Milano-Kortinos olimpinės žaidynės bus transliuojamos per LRT.
