„Gaila, kad pralaimėjome. Šios rungtynės buvo įtemptos, gero lygio. Mes žaidėme gerai, bet ir belgės šiandien žaidė taip pat. Turėjome didelį šansą jas nugalėti, neatrodėme prasčiau nei techniškai, nei fiziškai. Paprasčiausiai gal pritrūko sėkmės“, – po dramatiško pralaimėjimo kalbėjo Lietuvos moterų krepšinio rinktinės strategas Rimantas Grigas.
Sekmadienį gausaus sirgalių būrio palaikytos lietuvės galėjo užsitikrinti vietą Europos krepšinio čempionate, tačiau galiausiai, įtemptoje kovoje, 69:70 (13:15, 25:20, 17:13, 14:22) nusileido Europos čempionei Belgijos rinktinei ir C grupėje užėmė antrą vietą.
Dabar Lietuvos rinktinei teks laukti kitų rungtynių rezultatų, po kurių paaiškės, ar Lietuva po dešimties metų pertraukos sugrįš į Senojo žemyno čempionatą.
„Minimalų tikslą, kurį buvome užsibrėžę, pasiekėme. Maksimumas buvo įveikti belges ir gauti galimybę atsidurti aukštesnėje grupės vietoje. To mums nepavyko padaryti, bet aš vis tiek didžiuojuosi merginomis – profesionalios, atsidavusios, stipri komanda“, – sakė vyriausiasis treneris R. Grigas.
Rungtynes Vilniuje dvitaškiu atidarė Justė Jocytė, pelniusi pirmuosius penkis Lietuvos taškus. Pirmajame kėlinyje vyko atkakli kova, metimai krito abejose aikštės pusėse, o po dešimties minučių švieslentėje žibėjo rezultatas 13:15 belgių naudai.
Antrajame ketvirtyje svečių iš Belgijos tikslūs metimai leido joms išsiveržti į priekį 30:21. Vis tik čia puikiai sužaidė tolimu metimu pasižymėjusi kapitonė Laura Juškaitė, o tritaškį pataikiusi Gabija Meškonytė rezultatą išlygino (30:30). Giedrės Labuckienės tikslių metimų dėka Lietuvos rinktinė po pirmosios rungtynių pusės susikrovė trijų taškų pranašumą ir į ilgąją pertrauką žengė pirmaudama 38:35.
Į aikštę trečiajame kėlinyje Lietuvos rinktinė sugrįžo su nauja energija – J. Jocytė pelnė net tris tolimus metimus, baudas sumetė G. Labuckienė ir lietuvės išsiveržė į priekį 51:42. Deja, tačiau antroje rungtynių pusėje turėjo pranašumo išsaugoti nepavyko ir Lietuvos rinktinė buvo priversta pripažinti pralaimėjimą 69:70.
Vilniaus „Twinsbet“ arenoje viso mačo metu Lietuvos rinktinė buvo palaikome gausiai susirinkusių Lietuvos krepšinio sirgalių, kurie kūrė nuostabią ir triukšmingą atmosferą. Tuo džiaugėsi ir R. Grigas.
„Šiandien buvo labai gera, kad atmosfera [arenoje] puošė moterų krepšinį – kiek žiūrovų ir emocijų. Rungtynės nesiskyrė nuo „Wolves“ ir „Ryto“ derbio. Žiūrovų tiek pat, emocijos tokios pat, tik tiek, kad „Ryto“ sirgalių nebuvo su tomis vėliavomis. Kai žiūri, kiek žmonių tave stebi, tai tu negali blogai žaidi, turi maksimaliai žaisti – turi žaisti geriau negu gali“, – pabrėžė treneris.
R. Grigas taip pat aptarė teisėjų sprendimus rungtynėse, Justės Jocytės fenomeną, Gintarės Petronytės pagerbimą prieš rungtynes ir kitas aktualijas.
– Treneri, apie rungtynių pabaigą, kur Laura bandė prasižengti – kaip jūsų akimis atrodė tas rungtynių momentas ir ar nebuvote nustebęs, kad teisėjai nesušvilpė pražangos?
– Iš pradžių buvau nustebęs, kai Justei nedavė [pražangos]. Teisėjai nekontroliavo kai kurių situacijų. Sako teisėjai, kai komanda pralaimi, treneris iškart ieško priekabių prie jų. Jie davė tokį grubesnį žaidimą, ypač gynyboje, o mes taip grubiai nesiginame. Tas ypač jautėsi trečiajame kėlinyje, nes kiekvieną užtvarą išstumdavo, išmušdavo, sulaikydavo.
Galėjo būti žymiai daugiau baudų – jos, aišku, rinkosi tas baudas, bet mes švelnesni buvome. Nors rūbinėje prieš rungtynes statydami taktinį planą sakėme, kad kovojant reikės iki muštynių eiti, nes vis tiek yra svarbi ta vieta Europos čempionate. Kitas dalykas buvo noras nugalėti Europos čempiones.
– Tikriausiai jaučiasi kartėlis, kad nelaimėjote, bet taikp pasirodžiusi komanda galbūt ir džiugina?
– Džiugina komandos perspektyva. Kai atėjau, atrodė, yra komandos branduolys ir jam papildymų nereikia. O dabar žiūrime, kad pildosi, keičiasi žaidėjos ir ta komanda tik stiprėja, kai ateina naujos žaidėjos. Aišku, norėtųsi, kad liktų Kamilė [Nacickaitė], bet dabar yra Justė. Buvo Petronytė, dabar atsiras Eglė, Ūsė žais.
Gerai, kad šioje komandoje yra aukštaūgių žaidėjų, moterų krepšinyje tai yra labai svarbu, nes jos yra žaidimo pagrindas. Čia ne vyrų krepšinis, nes ten aukštą žaidėją gali ir žemas žaidėjas nustelbti. O moterų krepšinyje žema būdama tiek nepašoksi, kad įveiktum aukštą žaidėją.
– Ką galėtumėte pasakyti apie Justę Jocytę, kuri rungtynėse pelnė 22 taškus (4/11 dvit., 3/6 trit., 5/5 baud.), atkovojo 6 kamuolius ir tiek pat atliko rezultatyvių perdavimų?
– Mes turime perliuką – visi tą žino. Kartoju tą patį, ką visi sako. Justė yra fenomenali žaidėja. Jauna, bet jos žaidimo branda, krepšinio supratimas yra ne kaip 19 metų merginos.
– Prieš rungtynes buvo pagerbta Gintarė Petronytė, kuri atidavė daug laiko rinktinei. Jautrus momentas?
– Kai pamačiau, sakau, viskas – jau vasarą jos niekas nebeprikalbins į čempionatą važiuoti, jeigu marškinėlius jau atidavė (juokiasi).
– Ar nepaskubėjo?
– Gal ir paskubėjo, bet ne aš šį sprendimą priimu. Jį priima daugiau pati Gintarė, o federacija jos norą išpildo ir gražiai palydi. Gražus ženklas, reikėtų kiekvieną žaidėją taip išlydėti – kiek tokių aukšto kalibro žaidėjų išėjo moterų krepšinyje, kurių išvis niekas nežino. Moterų krepšinyje niekas nei į palubes marškinėlių kelia, nei kažką kito daro.
Šiandien buvo labai gera, kad atmosfera puošė moterų krepšinį – kiek žiūrovų ir emocijų. Nesiskiria nuo „Wolves“ ir „Ryto“ derbio. Žiūrovų tiek pat, emocijos tokios pat, tik gal „Ryto“ sirgalių nebuvo su tomis vėliavomis. Kai žiūri, kiek žmonių tave stebi, tai tu negali blogai žaidi, turi maksimaliai žaisti – turi žaisti geriau negu gali.
– Brigita Sinickaitė stabdė varžovių lyderes (2/2 dvit., 1/1 trit., 2/2 baud.). Kiek džiugina jos žaidimas?
– Man ji labai patinka, aš labiau mėgstu gynybinį krepšinį ir Sinickaitė jį gali išpildyti. Vakar ji nekaip jautėsi, bet šiandien, sakė, geriau. Bet tai fiziška, greita, stipri krepšininkė, labai gerai rankomis išmušinėja, kontroliuoja kamuolį. Auga nebloga žaidėja. Gal pas ją yra kiek problemų su pataikymu iš toli, bet ir tą ji šiandien paneigė.
– Ką jūs, krepšinio federacija žino apie Kamilę Nacickaitę – ar po šeimos pagausėjimo ji planuoja grįžti į krepšinį?
– Nežinau, bet kol marškinėlių neatidavėme, tol dar gali kaboti šitas klausimas (juokiasi). Nacickaitė, žinote, fiziškai stiprus žmogus. Labai gera sportininkė, viena iš žaidėjų, rungtyniavusių stipriausiuose Europos klubuose. Čia tokių žaidėjų Lietuvoje yra vienetai, kad žaistų tokio kalibro klubuose. Jos atėjimas į komandą būtų didelė pagalba.
Jos labai puikūs metimai, gerai supranta krepšinį. Negaliu galvoti, kad tik jaunos gali taip žaisti ir laimėti. Jaunos pirmiausia dar turi mokytis. Geriausia, kad vyresnio amžiaus žaidėjos patartų. Tokia kaip Nacickaitė gali padėti daug kam, nes ji yra perimetro žaidėja, ji veržiasi ir žino, kaip atiduoti kamuolį, kaip jį išsimesti. Ačiū ir Petronytei, nes ji padeda ir treneriams su patarimais. Neaiški tik padėtis su Kamile. Sunku kažką pasakyti nežinant.
– Vakare bus kitos rungtynės, kaip jų lauksite – ramia širdimi?
– Ramia niekada negali būti, džiaugsiesi tada, kai viskas bus paskelbta ir tu jau būsi čempionate. O dabar, žinote, komandos gali atidavinėti viena kitai, visko gali būti...
– Rungtynių gale su Viliumi Stanišausku apsižodžiavote, kas ten buvo?
– Neapsižodžiavome, paprasčiausiai aš kalbu, o jis man tą patį sako. Ir viskas. Čia darbiniai dalykai, mūsų reikalai.
– Europos čempionatas už keturių mėnesių, ar norėtumėte kažką, kad federacija padarytų, ar įsivaizduojate kažkokias permainas? Ir kokią vietą norėtumėte užimti?
– Labai sunku pasakyti. Žinote, kai 10 metų nebuvai, vienas dalykas atranką žaisti, kitas dalykas yra važiuoti į čempionatą. Tam reikia ilgesnio pasiruošimo, bet bendras lygis, ką mes žaidžiame, jeigu gerai pasiruošime, visko galime laukti iš šitos komandos.
– Iš šitos komandos, kiek gali būti žaidėjų, kurie žais Europos čempionate?
– Pagrindas ir bus. Ne paslaptis, nėra tiek daug krepšininkių pas mus, kurios galėtų jas pakeisti. Gal tik viena kita pasikeis. Gal.
