Kvietimo į rinktinę siųsti dukart Rokui Giedraičiui nereikia. 26-erių metų 200 cm ūgio Berlyno ALBA puolėjas dar nepraleido nė vienerių nacionalinės ekipos rungtynių FIBA Pasaulio taurės atrankos turnyro languose. Šįkart į Lietuvą krepšininkas atvyko po Vokietijos taurės finalinių rungtynių, kuriose ALBA dramatiškai pralaimėjo vieno taško skirtumu Bambergo ekipai. Portalui LRT.lt R. Giedraitis kalbėjo apie išslydusį trofėjų, „Ryto“ rezultatus bei Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę.
„Man tikrai patinka trenerio Aito progaguojama krepšinio filosofija – greitas krepšinis, greitos atakos. Pradžioje buvo sunkiau, dabar viskas nusistovėjo ir yra aišku. Žiūrime į priekį. Gaila, kad nepavyko laimėti taurės. Pergalė jau buvo kišenėje. Taip jau nutiko, kad neatsikovojome kamuolio po Tyrese‘o Rice‘o pramesto tritaškio. Paskui N. Zisis įmėtė tritaškį likus keturioms sekundėms. Dviejų su puse valandos kėlionė traukiniu iš Bambergo buvo labai ilga, bet bet dar turime du likusius turnyrus. Reikia bandyti laimėti juose“, – šviežiais įspūdžiais dalijosi R. Giedraitis.
Užimtas taurės savaitgalio tvarkaraštis krepšininkui neleido pamatyti visų Lietuvoje vykusių KMT finalo rungtynių tarp Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Ryto“, kuriose netikėtai 70:67 triumfavo vilniečiai. Tiesa, pats tris sezonus Vilniuje rungtyniavęs žaidėjas spėjo susidurti su savo buvusia komanda dvejose Europos taurės „TOP-16” turnyro dvikovose.
Pirmajame ALBA ir „Ryto“ susirėmime Vilniuje krepšininkas surinko 23 taškus, buvo rezultatyviausias dvikovoje, o vokiečių klubas šeimininkus nugalėjo po pratęsimo 94:86. Antrajame mače Vokietijoje po dar vienos dramatiškos kovos ALBA vėl šventė pergalę – 87:85. R. Giedraitis buvo ryškus ir susitikime Berlyne – 16 taškų ir 20 naudingumo balų.
BNS nuotr.
R. Giedraitis tikina, jog Vilniaus ekipos rezultatai jo nenustebino, o ne vienerias rungtynes po atkaklių dvikovų pralaimėję vilniečiai pagaliau sulaukė fortūnos šypsnio.
„Kai mes žaidėme su „Ryto“ ekipa matėme, kad jie žaidžia gerai. Mums Berlyne pasisekė. Laiku iššovė Martinas Hermanssonas, kuomet pataikė penkis tritaškius trečiajame kėlinyje, – pasakojo R. Giedraitis. – Taurės finalo rungtynių nemačiau, tik paskutines dvi minutes. Kiek girdėjau vilniečiai grįžo į rungtynes atsilikdami 9 taškais.
Manau, kiek „Rytui“ nesisekė anksčiau, tiek pasisekė velėsnėje sezono stadijoje – Belgrade pavyko iškovoti pergalę, laimėjo prieš „Žalgirį“. Sveikinimai jiems, šanuoliai. Manau, kad tai įneš daugiau nenuspėjamumo LKL čempionate. Bus įdomiau.“
Rinktinėje R. Giedraitis yra tik vienas iš trijų krepšininkų, kartu su Eimantu Bendžiumi ir Adu Juškevičiumi, dar nepraleidęs nė vienerių iš dešimties jau buvusių atrankos turnyro į Pasaulio taurę rungtynių. Suprantama, ALBA ekipos vadovybė nėra ypatingai patenkinta R. Giedraičio ryžtu padėti nacionalinei ekipai. Prieš paskutines dvejas atrankos turnyro rungtynes ALBA labiau nei įprasta norėjo R. Giedraitį matyti Berlyne, o ne su nacionaline komanda.
„Man rinktinėje smagu. Visuomet noriu važiuoti čia. Dabar langas ir pabėgu nuo rutinos, grįžtu į Lietuvą ir galiu kalbėti lietuviškai. Nebereikia laužyti liežuvio anglų kalba. Visuomet sakau, kol būsiu kviečiamas, visuomet bandysiu važiuoti. Tikiuosi, niekas šiuo klausimu nesikeis, – teigė R. Giedraitis. Klubas, aišku, nenorėtų, jog važiuočiau žaisti su rinktine. Bent jau šio lango metu ALBA norėjo, kad pasilikčiau ir pailsėčiau, nes greitai prasidės lemiamos kovos. Manau, kad man pačiam ši savaitė bus į naudą kaip žaidėjui.“
Iš Šiaulių kilęs krepšininkas dar nėra įvykdęs vieno savo karjeros tikslo – nerungtyniavo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės dvyliktuke stambaus turnyro metu.
Vienas ALBA lyderių ir rezultatyviausias komandos žaidėjas Europos taurėje bei Vokietijos lygoje nekart buvo kviečiamas į rinktinės treniruočių stovyklas ir praeityje, tačiau kelionė pagrindinės sudėties link baigdavosi ankstyvoje pasiruošimo stadijoje.
Ar asmeniškai sėkmingas sezonas gali leisti R. Giedraičiui prasimušti į rinktinės dvyliktuką šią vasarą?
BNS nuotr.
„Tikrai norėčiau važiuoti į Pasaulio taurę, – neslėpė krepšininkas. – Nebežinau ir nebesuskaičiuoju, kiek jau buvo stovyklų, kuomet atvažiuodavau ir vienas pirmųjų turėdavau ją palikti. Buvome pasijuokę – atvažiuoju, pasiėmu lagaminą ir po savaitės išvažiuoju. Dabar norėčiau, kad mane atkabintų bent jau ne pirmą.
Visada turiu motyvacijos ir tikrai stengsiuosi įrodyti, kad gerai galiu žaisti ne tik sezone, bet ir rinktinėje. Tiesa, pirma turiu sulaukti kvietmo į rinktinę.“
