Iš Plovdive vykusio pasaulio irklavimo čempionato su aukso medaliais grįžusios irkluotojos Milda Valčiukaitė ir Ieva Adomavičiūtė LRT RADIJO laidoje „10–12“ papasakojo ne tik apie treniruotes, kuriose kartais kyla ir konfliktų, bet ir tai, ką jos ketina veikti baigusios karjeras.
Praėjusį sekmadienį porinių dviviečių finale triumfavusios lietuvės teigia, kad prieš prasidedant pirmenybėms Bulgarijoje nesitikėjusios tokios sėkmės.
„Apie pirmą vietą nesvajojome, nes buvome visada toli nuo Naujosios Zelandijos atstovių. Atvykus į varžybas jos atrodė neaplenkiamos, kol jų pusfinalyje neaplenkė amerikietės. Tada buvo intriga, kad galbūt amerikietės laimės. Mes taip pat pagalvojome, kad galime laimėti medalį. Milda sakė, kad atiduodam visas jėgas, nes po šios 2 km distancijos bus baigtas šių metų sezonas – norėjome šį startą padaryti pačiu geriausiu“, – atviravo I. Adomavičiūtė.
Tačiau šio rungties finalas sportininkėms susiklostė itin palankiai. Jos distanciją įveikė per 6.44,15 min. ir net 2,13 sek. aplenkė vienas iš favoričių iš Naujosios Zelandijos (6.46,28 min.). Tuo metu JAV sportininkės liko tik trečios – 6.47,75 min.
E. Genio/LRT.lt nuotr.
Lietuvaičių duetas savo galią įrodė ir rugpjūtį Glazge vykusiame Europos čempionate – ten jos po įtemptos kovos turėjo tenkintis bronzos medaliais.
Įdomu, kad būtent Bulgarijoje iššūkių buvo daugiau, nes irkluotojoms ne kartą teko varžytis esant vadinamam „sunkiam vandeniui“, kai reikia irkluoti prieš vėją.
„Labiausiai nemėgstu šoninio vėjo, nes tada valtį verčia ant vieno šono, reikia labai balansuoti. Kas nėra irklavę, tam tikrai būtų gan sudėtinga. Plovdive buvo labai keistas vėjas ir trasa, bet finale plaukėme pavėjui, greita trasa, greitas vėjas. Keletas dienų iki finalo atrodė, kad pirmi 500 metrų buvo pavėjui, kiti 500 metrų – esant šoniniam vėjui, dar vėliau atrodė kaip irkluojant prieš vėją, tad labai sunku buvo suprasti, koks vėjas“, – teigė I. Adomavičiūtė.
Šie metai tikrai įsimintini šiai 23-ejų irkluotojai, mat anksčiau ji geriausius rezultatus buvo pasiekusi dalyvaudama jaunių varžybose. Ji – Europos jaunių čempionė, 2015 ir 2016 metų pasaulio jaunimo (iki 23 metų) irklavimo pirmenybių čempionė, irklavimo treniruokliais pasaulio rekordininkė. Tuo metu M. Valčiukaitė jau buvo tapusi Europos bei pasaulio pirmenybių čempione, o 2016 m Rio de Žaneiro vasaros olimpinėse žaidynėse džiaugėsi bronzos medaliu.
BNS nuotr.
Skirtingos ne tik jų apdovanojimų sienos, bet ir pačios merginos. O tai, kaip pripažįsta pačios sportininkės, kartais sukelia ir konfliktų.
„Praleidžiame labai daug laiko kartu, ypač vasarą, kai treniruotės sekinančios. Jos šiek tiek paveikia mūsų psichiką, kai esame tokios išsekusios, tačiau to žingsnio praleisti negalime, jei norime pasiekti gerų rezultatų. Todėl pamatome viena kitą tokiose būsenose, ko galbūt žmonės nepagalvotų. Neturime labai daug erdvės, kai galėtume viena nuo kitos atsiriboti, tad tada yra šiek tiek trinties. Tačiau labai skiriasi mūsų bendravimas, kai viena nuo kitos pailsime, pabūname atskirai, tuomet atrodo viskas kaip iš naujo“, – atvirauja M. Valčiukaitė.
Atitrūkusios nuo sporto jos kartais pagalvoja ir apie ateitį, ką veiks, kai baigs sportinę karjerą. Ieva galvoja apie kavinių verslą, o Milda – visų pirma apie tai, kaip suderinti mokslus universitete ir treniruotes. Tačiau tai dažnai nėra taip paprasta.
Daugiau apie sportininkių treniruočių užkulisius ir apie tai, ko Lietuvoje trūksta, kad sportininkams būtų kur kas lengviau – įraše.
