Lietuvos bėgimo pasaulį sudrebino net du iš eilės dopingo atvejai, skaldantys tiek bėgimo bendruomenę, tiek stebinantys dėl to, kad pagautos buvo sportininkės, save laikančios mėgėjomis. Dėl draudžiamų medžiagų vartojimo suspenduotos dvi sportininkės mėgėjos, užėmusios prizines vietas Kauno ir Vilniaus maratonuose. Abiejų jų pasiekti rezultatai laiko prasme yra toli ne tik nuo pasaulinių elitinių laikų, bet ir nuo lietuviškų rekordų, vis dėlto antidopingo taisyklės vienodos yra visiems. Tiek bėgantiems maratoną per 2 su puse valandos, tiek bėgantiems per 5 ar 6 valandas.
2023 m. balandžio mėnesį Zita Kosač užėmė antrąją vietą Kauno miesto maratone, įveikusi trasą per 2 val. 54 min. 42 sek., o rugsėjo 22-ąją Lengvosios atletikos sąžiningumo skyrius (Athletics Integrity Unit, AIU) paskelbė, kad lietuvė yra diskvalifikuojama dėl draudžiamų medžiagų vartojimo.
Jos antidopingo mėginyje, paimtame po Kauno maratono, rastas anabolinis steroidas oksimetolonas (oxymetholone).
2023 m. rugsėjo 10 dieną Vilmantė Stašauskaitė pasiekė pergalę Vilniaus maratone, atbėgusi per 2 val. 47 min. 32 sek. Tas pats AIU jau rugsėjo 28 d. pranešė, kad sportininkės organizme rasta meldoniumo, todėl ji yra laikinai suspenduojama.
Abiem sportininkėms nuobaudos dar nėra skirtos, tačiau joms gresia 2–4 metų diskvalifikacija, nebent jos sugebėtų įrodyti tam tikrus dalykus, dėl ko bausmė gali švelnėti.
Įdomu, kad abu dopingo atvejai, o ypač Vilmantės, sukėlė labai daug diskusijų Lietuvos bėgimo bendruomenėje. Buvo tiek smerkiančių atletes už dopingo vartojimą, tiek teisinančių ir palaikančių, o pagrindinis argumentas – jos yra mėgėjos, todėl dopingo kontrolė negalioja. Bet ar tikrai?
Skirtingos medžiagos ir sportininkių požiūris į nusižengimą
Vartoti Tarptautinės antidopingo agentūros (WADA) draudžiamas medžiagas bet kuriam varžybose dalyvaujančiam žmogui irgi yra draudžiama.
V. Stašauskaitė neneigia vartojusi mildronatą, tačiau sako nežinojusi, kad ji to daryti negali. Tuo tarpu, Z. Kosač teigimu, ji puikiai žino, kad mėgėjai taip pat negali vartoti draudžiamų medžiagų, tačiau neigia tai dariusi tyčia.
V. Stašauskaitė savo versiją pateikė asmeninėje feisbuko paskyroje, reaguodama į AIU paskelbtą informaciją apie jos suspendavimą.
„Niekada nebuvau įtraukta į antidopingo sąrašus, neturėjau nurodyti, ką vartoju, kokius vitaminus perku, kokius vaistus geriu, ar kokie man išrašyti. Neturėjau nurodyti, kur būnu, ką veikiu ir įsirašyti į sąrašus. Niekada nebuvau supažindinta su vartojimo ar nevartojimo taisyklėmis, niekada nemačiau sąrašų su leistinomis ar neleistinomis medžiagomis, nesu niekur padėjusi savo parašo, kad žinau, kas tai, kokios medžiagos galimos ir kas kaip ir panašiai. Dėl papildų niekada su niekuo nesitariau, savarankiškai skaitydavau internete, ko reikia organizmui, pagal internetą pirkau sau papildus ir vitaminus“, – rašo V. Stašauskaitė.
Anot jos, informaciją, kad mildronatas padės jai sportuoti per karščius, ji rado internete, nusipirko vaistinėje ir vartojo savo nuožiūra, nežinodama, kad tai yra draudžiama medžiaga. Ji teigia, kad nusižengimą padarė per naivumą ir nežinojimą.
„Niekada nesidomėjau, ar jis yra įtrauktas ar nėra į neleistinų medžiagų sąrašą. Nebuvau įspėta ar supažindinta su jokiomis taisyklėmis“, – rašo V. Stašauskaitė.
Tuo tarpu Kauno maratono antrąją vietą užėmusi Z. Kosač portalui LRT.lt sakė, kad jai teigiamas dopingo testas buvo šokas, gerokai supurtęs moters gyvenimą.
„Aš iki atsakymo gavimo buvau visiškai rami. Manęs dar draugė davus mėginį paklausė, ar aš nebijau, kad gausiu teigiamą atsakymą. Sakiau, kad neįmanoma. Atsakymas man buvo tikra staigmena, atrodė, kad esu 100 procentų tikra, ką vartoju“, – LRT.lt sakė Z. Kosač.
Ji teigia turėjusi bazines žinias apie dopingą, žinojusi, kokių medžiagų sportuojant vartoti negalima.
„Kai gavau atsakymą su rasta medžiaga, net neįsivaizdavau, kas tai yra. Pasikviečiau į pagalbą seserį, kuri yra farmacininkė. Žiūrime, ar ta medžiaga negalėjo būti kokiuose nors vaistuose – ne. Tai sintetinė medžiaga, jos negali būti vaistuose. Be to, per metus nevartojau jokių vaistų.
Liko maisto papildai. Bandžiau analizuoti savo maisto papildus, radau specialistą chemiką, siunčiau agentūrai, ką vartojau, kokius papildus, bet man atsakė, kad steroidų ten negali būti – vaikiški tie mano papildai.
Kitas žingsnis buvo vizitas pas gydytoją endokrinologę, nes esu moteris, man sukėlė nerimą rasti sintetiniai steroidai. Darė tyrimus, kas vyksta organizme, kur tie steroidai, ar nepadarė žalos. Pagal tyrimus sakė, kad organizme niekas nesutrikę, greičiausiai į organizmą pateko labai mažas kiekis. Tačiau antidopingui tai nėra svarbu – tokios medžiagos organizme negali būti visai. Laimei, žalos man nepadarė. Iš kur atsirado ta medžiaga – kol kas neturiu atsakymo“, – LRT.lt pasakojo Z. Kosač.
Moteris teigė, kad bandymas rasti atsakymą, iš kur steroidai galėjo atsirasti organizme, jai yra svarbiausias. Paieška jau pareikalavo tiek psichologinių jėgų, tiek finansų.
„Radau vieną mano vartotą maisto papildą, kurį pirkau iš nenotifikuoto platintojo. Man tai sukėlė įtarimą, bandžiau rasti Lietuvoje laboratoriją, kuri galėtų ištirti šį maisto papildą, bet neradau Lietuvoje laboratorijos, kuri tai padarytų. Po ilgo bendravimo su WADA sutariau, kad už 400 Eur man ištirs šį papildą. Esu nusiuntusi ir laukiu atsakymo. Kai gausiu atsakymą, bet kuriuo atveju baigsiu šį savo tyrimą. Net ir jei atsakymas bus neigiamas, t. y. maisto papildas bus švarus, uždarysiu klausimą ir liksiu su nežinojimu. Būsiu padariusi viską, ką galiu“, – sakė sportininkė.
Pokalbio metu Z. Kosač net kelis sykius pasakė tikrai tyčia neieškojusi ir nevartojusi draudžiamų medžiagų, nes nematanti tam tikslo.
„Man net galvoje netelpa toks scenarijus – vartoti steroidus, kad maratone išlipčiau iš 3 valandų. Kam tai reikėtų daryti? Aš iš bėgimo negyvenu ir tikrai savo sveikatos dėl to negadinčiau“, – teigė Z. Kosač.
Antidopingo taisyklės visiems vienodos
Abu atvejai įdomūs ir išskirtiniai tuo, kad sportininkės yra mėgėjos, o jų rezultatai – toli iki elitinių tiek pasaulio, tiek Lietuvos laikų.
Neseniai pagerintas pasaulio maratono rekordas tarp moterų yra 2:11,53 val., o dar nuo 2005 m. nepagerintas Lietuvos rekordas – 2:25,15 val. Įdomu, kad pastarasis rezultatas priklauso dėl dopingo diskvalifikuotai Živilei Balčiūnaitei.
Pažiūrėjus į visų laikų geriausius Lietuvos moterų maratono laikus V. Stašauskaitės rezultatas būtų 17-oje, Z. Kosač – 26-oje vietoje.
Vis dėlto visiškai nesvarbu, kokį laiką sportininkas gali parodyti varžybose – antidopingo taisyklės visiems yra vienodos.
„Nuo 2021 m. mėgėjai patenka į sportininkų, kuriuos galima testuoti, apibrėžimą. Juos gali testuoti tiek Lietuvos antidopingo agentūra, tiek tarptautinės antidopingo organizacijos. Šįkart sportininkes testavo tarptautinės organizacijos, bet ir mes ateityje žadame testuoti sportininkus mėgėjus“, – portalui LRT.lt sakė Lietuvos antidopingo agentūros vadovė Rūta Banytė.
Verta pažymėti ir tai, kad šių metų Vilniaus maratonas buvo ir Lietuvos čempionatas, tad jame nugalėjusi V. Stašauskaitė galėjo vadintis ir Lietuvos čempione. Vilniaus maratono interneto svetainėje rašoma, kad 2023 m. renginys buvo pirmasis, kuris organizuotas laikantis „World Athletics Label“ taisyklių, dėl to pirmą kartą buvo vykdomas sportininkų testavimas dėl dopingo naudojimo.
R. Banytė pabrėžia, kad sportininkais mėgėjais save laikantiems žmonėms ne tik galioja visiškai tokios pačios antidopingo taisyklės, bet ir tokios pačios bausmės už jų nesilaikymą ir pažeidimus. Tai yra – diskvalifikacija.
Kokios tai varžybos?
Lietuvos antidopingo agentūros taisyklėse parašyta, kad „Antidopingo taisyklės taikomos visiems sportininkams ir sportininkų pagalbiniam personalui, tokiu statusu dalyvaujantiems bet kurioje vietoje rengiamuose renginiuose, varžybose ir kitoje veikloje, kurią organizuoja, kurioje kviečia dalyvauti, kuriai leidimą suteikia arba kurią pripažįsta bet kokia Lietuvos nacionalinė federacija ar bet kokios Lietuvos nacionalinės federacijos narys ar padalinys (įskaitant klubus, komandas, asociacijas ir lygas).“
Tariant kitais žodžiai, antidopingo taisyklės galioja ir antidopingo specialistai gali patikrinti ir, pavyzdžiui, bet kurį Sekmadienio futbolo lygoje žaidžiantį asmenį.
Vis dėlto Lietuvos antidopingo agentūros vadovė pripažįsta, kad niekas nesirengia gaudyti ir tikrinti kiekvieno maratone dalyvaujančio žmogaus, jeigu jo rezultatas yra toli iki tų varžybų lyderių. R. Banytė teigė, kad Lietuvos antidopingo agentūra kol kas mėgėjų varžybose iš viso nėra atlikusi patikrinimų. Ji teigė, kad yra laikomasi žmogiškumo ir protingumo principų.
Z. Kosač treneris ir antro Lietuvos visų laikų maratono rezultato savininkas olimpietis Remigijus Kančys teigia liūdintis dėl auklėtinės teigiamo testo, tačiau sako, kad profesionalai ir mėgėjai turi laikytis vienodų taisyklių.
„Labai sunku nubrėžti liniją tarp profesionalo ir mėgėjo, šiuo metu Lietuvoje turbūt yra du profesionalai – Aleksandras Sorokinas ir Gediminas Grinius. Jie gyvena iš sporto, turi rėmėjus, keliauja, tuo užsiima. O visi kiti... Taip, aš atstovauju Lietuvai, kiek galiu, bet turiu prie to ir užsidirbti papildomai, kad galėčiau oriai gyventi. Sunku atskirti, kas yra profesionalas, o kas ne. Ar vyras, kuris bėga maratoną iš 3 valandų, jau profesionalas? Žinoma, su tokiu laiku į dideles pergales tu nepretenduoji, bet esi stiprus mėgėjas“, – dėstė R. Kančys.
Su seserimi Loreta bėgimo klubą „Origami Runners“ įkūręs ir įvairaus pajėgumo sportininkus treniruojantis atletas sako, kad informacijos apie dopingą yra, tačiau paprastiems mėgėjams jos trūksta.
„Mes su klubiečiais dažnai apie tai kalbame. Kaip pavyzdys – tau sloga ar gerklę skauda ir ne visus preparatus gali naudoti, o turi gydytis arbatėle ar jūros druska. Ne visi vaistai yra leidžiami. Bet yra dalykų, kurių negali sukontroliuoti niekas – labai prasta yra papildų kontrolė. Kaip įsitikinti, ar jis yra švarus? Perki ten, kur atrodo viskas tvarkoje, bet niekada negali būti tikrai apsaugotas, kad preparatas bus švarus. Čia jau yra niuansų. Bet apie vaistus tikrai kalbame, tas pats mildronatas, kuris tarp mėgėjų vis dar yra populiarus. Anksčiau turbūt buvo visiška norma jį skirti bet kam. Informacijos yra mažai. Klubai ieško kursų, smagu, kad informacijos daugėja, bet jos gal norėtųsi dar daugiau“, – teigė R. Kančys.
Kad informacija apie antidopingo taisykles ne visada gali pasiekti mėgėjus pripažįsta ir R. Banytė. Elementari situacija – šiame straipsnyje minėta mildronatą sportininkui mėgėjui kaip vaistą gali išrašyti šeimos gydytoja, tinkamai nesusipažinusi su antidopingo taisyklėmis.
„Antidopingo agentūra daro mokymus, į kuriuos kviečiame gydytojus, šeimos gydytojus. Susidomėjimas nebuvo labai platus, bet stengiamės dėti žingsnius, nors ne viskas einasi taip greitai, kaip norėtųsi.
Visada kviečiame sportuojančius asmenis, ne tik aukšto meistriškumo, kad jie gali kreiptis konsultacijai į mus. Mes esame atnaujinę medikamentų paiešką, mūsų puslapyje aiškiai žymima, kurios medžiagos yra draudžiamos, o kurios – ne. Tikimės, kad netrukus startuos mūsų nuotoliniai nemokami mokymai, kuriuose žmogus galės išklausyti informaciją“, – teigė R. Banytė.
Lietuvos antidopingo agentūros interneto svetainėje antidopingas.lt yra skiltis „Medikamentai“, kurios paieškos laukelyje įvedus vaistų pavadinimą galima sužinoti, ar jo sudėtyje nėra medžiagų, draudžiamų sportuojantiems. Notifikuotų maisto papildų sąrašą galima rasti Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnybos interneto svetainėje.
