Po penkerių metų pertraukos į Lietuvos futbolo rinktinės vyriausiojo trenerio postą sugrįžęs Edgaras Jankauskas savo pristatomojoje spaudos konferencijoje iš šalčio grąžė rankas, bet sako suprantantis, kad vėl atsidūrė karštoje kėdėje. „Tai didžiausias iššūkis mano gyvenime, bet tikiu, kad mes visi kartu, bendrom jėgom, sieksime daugiau pozityvumo Lietuvos futbole“, – teigė 47-erių treneris.
2016-2018 metais rinktinei vadovavęs strategas tada pasiekė tik 3 pergales, bet Arvydas Novikovas yra pasakęs, kad būtent nuo E. Jankausko eros Lietuvos rinktinėje prasidėjo teigiami pokyčiai.
E. Jankauskas tikisi, kad ir vėl įkvėps žaidėjus atsiduoti aikštėje: „Nesvarbu, kokie bus priešininkai, mes sau kelsime pačius aukščiausius tikslus. Pats pagrindinis tikslas, prieš skaičiuojant ir lyginant galimybes, kad po rungtynių galėtume pasakyti, kad mes padarėme viską, kas buvo mūsų jėgose. Sunkiausia, kai sau uždavęs tuos klausimus, turi pasakyti, kad galėjai padaryti daugiau. Pradėdamas nuo savęs, norėsiu, kad ir žaidėjai po rungtynių neturėtų priekaištų sau. Kitų dalykų – varžovų pajėgumo ar fortūnos – mes negalime kontroliuoti.“
Su treneriu sudaryta sutartis iki kitų metų kovo, bet federacijos generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius tikisi, kad bendradarbiavimas tęsis ilgiau. Rinktinei keliamas tikslas – išlikti C divizione.
- Arvydas Novikovas teigė, kad nuo jūsų prasidėjo teigiami pokyčiai rinktinėje, bet tada buvę stiprūs varžovai neleido švęsti pergalių. Ar jūs panašiai žiūrite į savo pirmą etapą rinktinėje?
- Tai geriausias komplimentas, kokį gali išgirsti. Po to ciklo, kai mes per 6 rungtynes neiškovojome nė vieno taško... Aišku, jeigu eisime į analizę ir priešininkus, tai gal tas rezultatas buvo logiškas. Pradinis tikslas yra sukontroliuoti tai, ką galime – gerą atmosferą, žaidėjų norą atvažiuoti į rinktinę, žaidėjų pasitikėjimą, atsidavimą aikštėje. Tai būtų jau geras rezultatas. Jeigu žaidėjai taip atsiliepia, tai gal tai ir yra geras rezultatas. Aišku, žmonės vertina pagal tai, koks rezultatas švieslentėje. O šiais metais mes vėl turėsime tokius pačius galingus priešininkus.
- Lietuvos žaidėjų vertė Europoje yra viena žemiausių. Brangiausiais laikomi Lietuvos žaidėjai, Arvydas Novikovas ar Edgaras Utkus, rinkoje vertinami mažiau nei milijonu. Europoje lenkiame tik Gibraltarą ir San Mariną. Kodėl taip krito individualus Lietuvos futbolininkų lygis nuo tada, kai jūs žaidėte?
- Deja, statistika yra tokia, kokios mes nenorėtume matyti. Žaidėjų tikslas turėtų būti pasikelti savo vertę. Kelias tik vienas – darbas, aukojimas, tobulėjimas. Kitaip neišvažiuosi į geresnę komandą. Sujungę savo jėgas, mes galime pasiekti daugiau, juk nugalėjome Bulgariją. Kad ir kokia stipri mūsų grupė, mes nesame nė vienų rungtynių pralaimėję joms neprasidėjus. Aš norėčiau, kad būtų daugiau pozityvumo. Prieš rungtynes turime pakelti į dangų savo priešininkus ir tai būtų logiška, bet aikštėje viskas įmanoma. Aišku, mes esame silpnesnė komanda nei mūsų priešininkai. Nenoriu menkinti savo žaidėjų, bet yra kaip yra.
- Čia šalta, bet jūsų kėdė karšta. Kiek esate pasirengęs psichologiškai visiems komentarams ir kritikai?
- Aš labai teigiamai žiūriu į šiuos dalykus – į komentarus, analizes, tinklalaides. Tai parodo, kad žiūrovas ir žurnalistai supranta futbolą. Tai gali skirtis su futbolininkų nuomone. Kartais mums sunku priimti kritiką, norisi ginčytis. Aišku, žurnalistai nežino smulkmenų. Galbūt mums pavytų ryšį padaryti draugiškesnį. Aišku, yra ribos – mes nesėdime, negeriame kartu... arbatos. Nieko blogo tame nematyčiau. Aišku, kritikuoti yra lengva. Ypač po nesėkmingų rungtynių. Mūsų žaidėjai gal dar nėra tokie subrendę, kad priimtų kritiką be jokių pasekmių. Superžvaigždes kritika stumia į priekį, o kiti slepiasi po savo kiautu. Aš noriu neutralios, konstruktyvios kritikos.
- Vyriausiojo trenerio darbo po rinktinės ir nedirbote. Kaip jaučiatės patobulėjęs?
- Sėdint asistento kėdėje, šiek tiek kitaip matai reikalus, nukrinta psichologinė įtampa. Manau, kad tas laikas buvo pozityvus. Manau, kad jie mane praturtins, kaip komandos lyderį. Nebuvo tai prarastas laikas.
- Tai dabar didesnis iššūkis ar pirmą kartą?
- Manau, kad dabar didesnis iššūkis. Prieš priimdamas sprendimą turėjau daug abejonių. Daug laiko galvoti nebuvo laiko. Šitas iššūkis didžiausias gyvenime, bet manau, kad esu jam geriau pasiruošęs nei pirmą kartą. Su metais tampame brandesni.
- Pirmą kartą pradėjote nuo didelių reformų žaidime. Gal dabar bus konservatyviau?
- Dabar didelių reformų nebus. Aš žinau, koks pajėgumas yra žaidėjų, o viskas yra diktuojama jų pajėgumo. Prieš 5 metus mes bandėme žaidimą, kuris neatitiko mūsų lygio, bet iš pradžių išmušė iš vėžių mūsų varžovus ir veikė. Paskui komandos analizavo, pradėjo gerbti mus ir tai buvo padaryti sunkiau. Turime įsivertinti, kokius žaidėjus turime ir ką jie gali padaryti aikštėje. Per tą laiką niekas neišvažiavo į „Premier“ lygą ar Ispanijos lygą. Aš tikiuosi, kad jie savo komandose gerai pasirengs sezonui ir kovą bus geros formos.
- Tik Benjaminas Zelkevičius ir Algimantas Liubinskas yra grįžę į šį postą. Kaip jaučiatės tokioje draugijoje?
- Labai garbinga kompanija. Jaučiuosi pagerbtas.
- Dirbote Saudo Arabijoje. Ar nebuvo gaila jos palikti ir kiek ten dabar futbolas yra dėmesio centre?
- Jeigu čia būtų daugiau fakelų ir šilčiau, tai galėčiau ilgiau pakalbėti. Tai buvo labai įdomus ir reikalingas etapas. Jeigu nesugebėsi adaptuotis prie jų kultūros, ten ilgai neišbūsi. Išbūti ten 3,5 mėn. ten yra ilgai. Iš 16 komandų po 8 turų 8 jau buvo pakeitusios trenerį. Ten rotacija labai didelė, nes visų komandų prezidentai galvoja, kad jų komanda yra geriausia ir turi būti pirma. Kai mes išvykome, buvome antroje vietoje, vienu tašku nuo pirmos atsilikome ir to neužteko. Yra būdų ten ilgiau išsilaikyti, bet tada reikia paminti savo principus ir aš to nesigailiu.
- Buvę treneriai daug kalbėjo apie rinktinės jauninimą, kuris kartais atrodė net pritemptas. Kokie jūsų tikslai šiuo klausimu?
- Naujų žaidėjų įvedimas į komandą yra labai svarbus, nes žaidėjai turi matyti, kad tai įmanoma, bet tai turi būti logiška, kad nebūtų daugiau žalos nei naudos. Įmetant jauną žaidėją, kuris nepasiruošęs vyrų futbolui, gali jį psichologiškai suluošinti. Aš labai noriu, kad atsirastų jaunų žaidėjų. Nelabai žinau, ką reiškia pritempinėti žaidėją, bet turime galvoti, kad jo debiutas nepadarytų daugiau žalos nei naudos. Jau turime jaunų žaidėjų, kurie yra pasirengę tarptautiniam vyrų futbolui.
- Geriausiuose Lietuvos futbolo klubuose visgi nėra daug žaidžiančių lietuvių. Kaip jūs į tai žiūrite?
- Klubų prioritetas yra rezultatas. Aišku, kad žiūrima į Europos rinkas, kad jis būtų greičiau pasiektas. Aš atsimenu, kad buvo problema, kai vadovavau rinktinei, kad kai reikėjo išplėstinį sąrašą, aš įtraukdavau žaidėjus, kurie A lygoje sėdi ant suolo. Tikiuosi, kad tokių atvejų bus mažiau.
