Europos sostinėse garsėjant dvejonėms dėl transatlantinių santykių tvarumo ir JAV pasirengimo ginti Senąjį žemyną, Briuselis prisiminė, kad egzistuoja Europos Sąjungos (ES) sutarties 42 straipsnio 7 dalis, įpareigojanti visas valstybes nares padėti užpultai bloko šaliai. Pirmadienį diplomatai turėtų surengti išbandymo pratybas.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Donaldo Trumpo požiūris į NATO yra emocinis ir ideologinis, o tai gali lemti ilgalaikius pokyčius Aljanse.
- Kipras inicijavo diskusiją dėl ES sutarties 42.7 straipsnio ir šis straipsnis yra laikomas aiškesniu už NATO 5-ąjį straipsnį.
- Nors 42.7 straipsnis yra svarbus, trūksta aiškumo dėl jo techninio įgyvendinimo ir veiksmų eigos, todėl Briuselis rengia imitacines pratybas.
„Manau, jam (Donaldui Trumpui – red. past.) tai yra emocinis, ideologinis klausimas. Taigi, visos argumentais pagrįstos priežastys, kodėl investuoti į NATO būtų naudinga Amerikai, – nesvarbu, nes Trumpo galvoje tai nėra racionalu. Net jei po Trumpo amerikiečiai išrinks prezidentą, kuris tikrai mėgsta Europą: jei Trumpas išves kokias nors pajėgas iš Europos, jo įpėdinis jų atgal nesiųs. Manau, turime pripažinti, kad NATO pasikeitė visam laikui“, – LRT teigė įtakingo analitinio centro „Egmont“ vadovas Svenas Biscopas. Jo žodžiai atspindi nuotaikas Briuselyje ir svarstymus, ką toliau daryti: nuo atskirų sąjungų po NATO stogu iki Aljanso europeizacijos ar net Europos kariuomenės.
Šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujantis Kipras, kuris nėra NATO narys ir kurio teritorijoje esančios britų bazės buvo atakuotos Irano, prisiminė ir įtraukė į balandį įvykusios neformalios Europos Vadovų Tarybos (EVT) dienotvarkę diskusiją dėl ES sutarties 42.7 straipsnio.
„Surengėme pačiu laiku ir būtiną diskusiją dėl savitarpio gynybos nuostatos. Sutartyje labai aiškiai apibrėžta, „ką“ reikia daryti, ir joje įtvirtinta kitų valstybių narių pareiga remti tą, kuriai reikia pagalbos“, – po EVT kalbėjo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
ES sutarties 42 straipsnio 7 dalis teigia, kad „jei valstybė narė patiria karinę agresiją savo teritorijoje, kitos valstybės narės (...) jos atžvilgiu yra įpareigotos jai teikti visokeriopą įmanomą pagalbą ir paramą“.
Kol kas Prancūzija yra vienintelė ES narė, kuri iki šiol oficialiai pasinaudojo šiuo straipsniu po 2015 m. teroro išpuolių. Tuomet kelios valstybės narės padidino karių skaičių ES ir Jungtinių Tautų misijose, kad Prancūzija galėtų atšaukti savo karius, o kitos teikė žvalgybos ir policijos paramą.
„Kai kurie ekspertai net teigia, kad jis pagal savo procedūrinį pavidalą yra aiškesnis negu NATO 5-asis straipsnis, nes nėra jokių tarybų, kurios, šaliai kreipusis dėl pagalbos agresijos atveju, priimtų sprendimą. Pagal 42.7 straipsnį užtenka, kad šalis kreipiasi, jog ji yra agresijos auka, ir visas mechanizmas įsijungia. NATO atveju, kaip žinoma, dar turi balsuoti NATO taryba, ir gali nutikti visokių dalykų“, – LRT teigė už gynybą atsakingas Europos komisaras Andrius Kubilius.
Tačiau esminis klausimas, kaip tai techniškai veiktų, kokie žingsniai sektų vienas kitą, jei viena iš ES narių būtų užpulta. Dar daugiau – visa apimantis karas dažniausiai neprasideda iš karto, todėl reikia pasiruošti kitokioms situacijoms, tokioms kaip padidėjusi įtampa ar hibridinės atakos. Be to, paramos teikimas derinamas dvišaliu pagrindu, todėl ES vaidmuo čia gana miglotas. Vis dėlto Briuselis galėtų prisidėti siekiant geriau koordinuoti šį procesą.
Šiuos trūkumus pripažįsta ir Europos Komisijos pirmininkė U. von der Leyen: „Sutartyje nėra aiškiai apibrėžta, „kaip“ tai daryti. Būtent šiuo klausimu dabar intensyviai dirbame. Šį klausimą sprendžiame kartu su vyriausiąja įgaliotine ir gynybos komisaru.“
Briuselio leidinys „Euractiv“ praneša, kad pirmadienį ES šalių delegacijos ambasadorių lygiu surengs imitacines pratybas, kurių rezultatai bus panaudoti rengiant procedūras, susijusias su 42.7 straipsniu. Pasak leidinio šaltinių, tikimasi sukurti tam tikrą vadovėlį, kuriame būtų apibrėžtas šalių narių ir Briuselio elgesys trijų skirtingų scenarijų atveju: pirmasis – kai taikomas NATO 5-asis straipsnis, numatantis kolektyvinę gynybą; antrasis – kai būtų taikomas ES 42.7 straipsnis, ir trečiasis – kai būtų abu atvejai.
Pasak A. Kubiliaus, 42.7 straipsnis gali būti atspindėtas Europos saugumo strategijoje. U. von der Leyen žadėjo ją pateikti pirmąjį šių metų pusmetį.
Tačiau minėto „Euractiv“ teigimu, kai kurių šalių narių atstovai baiminasi, kad 42.7 straipsnis bus vertinamas kaip Europos alternatyva NATO, o toks požiūris galėtų paskatinti JAV sumažinti įsipareigojimus.
„Jei ES, remdamasi scenarijų planavimu ir imitaciniais modeliais, sukurtų savo tarpusavio pagalbos mechanizmą, D. Trumpas galėtų pasakyti: „Jūs jau turite savo tarpusavio gynybos mechanizmą, tad kam jums dar reikalinga NATO?“ – leidinys cituoja vieną diplomatą.
