Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nusprendė nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl statant tiltą galimai neteisėtai pagilintos Neries upės vagos šalia Kauno pilies. Aplinkos apsaugos departamentas anksčiau yra nurodęs, kad žala gamtai siekia kiek daugiau nei 40 tūkst. eurų. Policija teigia, kad nusikalstamos veikos požymių nenustatyta.
„Priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius nusikalstamos veikos požymių“, – LRT.lt nurodė Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.
Balandį į policiją kreipėsi Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, prašydami inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl galbūt neteisėtai atlikto upės vagos gilinimo statant pėsčiųjų tiltą per Nerį Kaune.
Apie pėsčiųjų tilto statybos darbus Neries upėje, galbūt pažeidžiančius aplinkos apsaugos reikalavimus, praėjusių metų rugpjūtį pranešė fiziniai asmenys.
Aplinkosaugininkai nustatė, kad darbai buvo vykdomi „Natura 2000“ teritorijoje, todėl gali būti pažeistos teisės normomis saugomos vertybės. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad vykdydama darbus įmonė nepaisė projekte numatytų veiklų apimties ir atliko Neries upės gilinimo darbus.
Todėl siekiant tiksliai įvertinti poveikį upės hidromorfologijai, pasitelkti ekspertai.
„Remiantis patikrinimo duomenimis ir Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto parengta tyrimų ataskaita, nustatyta, kad vykdyti darbai tirtoje atkarpoje neabejotinai pakeitė upės hidrodinaminį bei upės vagos dugno reljefą ir kranto liniją“, – pranešime nurodė Aplinkos apsaugos departamentas.
Dėl šių darbų, teigiama, buvo pažeista natūrali upės vaga ir padaryta didelė žala aplinkai – 42,4 tūkst. eurų.
Kaltinimus atmeta ir sako, kad dirbo pagal projektą
Praėjusią savaitę Kauno savivaldybės bei darbus atliekančios įmonės „Autokausta“ atstovai surengė simbolinę pėsčiųjų ir dviračių tilto kapsulės įkasimo ceremoniją. Darbai Neryje prasidėjo dar pernai, o baigti turėtų būti 2027 metų liepą.
UAB „Autokausta“ vadovas Juozas Kriaučiūnas tąkart žurnalistams sakė, kad darbai Neryje atliekami pagal projektą, o aplinkosaugininkų kaltinimus atmetė: „Žala tik apskaičiuota, bet nepatvirtinta, niekas jos nenustatė, <...> ji teorinė. Mes nesijaučiame labai nusikaltę gamtai, mes gamtą saugome, technika yra visa nauja. <...> Manau, svarbu ne tik gamta, bet ir žmonės, kurių judrumas pagerės, galės ateiti į senamiestį, saugiai atsivesti vaikus.“
Paklaustas, kaip vertina Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų teiginius apie žalą, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis tąkart sakė problemos nematantis. „Aš kai buvau mažas ir čia dar braidydavau be glaudžių, tai šitos salos išvis nebuvo. Nežinau, tegul visi skaičiuoja, kaip nori, bet miestas turi būti gyvas. Tada reikia nueiti ir hidroelektrinę dar nugriauti arba, kaip mes siūlome visiems, per ją suprojektuoti šliuzą, kad galėtų laivai iš Kauno marių persikelti ir plaukti į Nidą“, – sakė jis.
