Sportas

2021.09.23 05:30

Pralaimėta Kavaliausko kova, bet neužgesinta ugnis: mano užsivedimo nei pralaimėjimai, nei lūžę kaulai nenumalšins

Martynas Nesavas, LRT.lt2021.09.23 05:30

Pastaroji kova boksininkui Egidijui Kavaliauskui tikrai nesusiklostė taip, kaip tikėjosi, – jau aštuntame raunde teko pripažinti Vergilo Ortizo pranašumą. Vėl netoli kovų dėl titulų atsidūręs, bet progos neišnaudojęs lietuvis nenusimena ir tvirtai teigia, kad jo kelias bokso ringe nesikeičia.

33-ejų E. Kavaliauskas (22-2-1) rugpjūčio 15 dieną ringe pirštines surėmė su 22-ejų Vergilu Ortizu (18-0-0). Iš anksto buvo kalbama, kad tai bus rimtas iššūkis abiem kovotojams, o boksininkų kovos stilius žadėjo fejerverkų – abu kovotojai turi didelę jėgą ir daugumą kovų buvo užbaigę nokautais.

„Jaučiau, kad bus kebli kova, bus sudėtinga. Pirmas raundas buvo toks, koks ir turėjo būti. Žinojau, kad jis nežengs žingsnio atgal, aš irgi buvau pasiruošęs neiti atgal, viskas turėjo būti viduryje ringo. Pirmame raunde vienas kitą analizavome, nebuvo per daug judėjimo, žinojome, pasitikrinome, ir tiek“, – apie kovos pradžią LRT.lt pasakojo E. Kavaliauskas.

Boksininkas kovos pradžioje pasirinko sau kiek neįprastą kovos stilių – aktyviai nepuolė, daugiau kovojo kontratakuodamas varžovą ir laukdamas jo klaidų. Visos kovos metu kontratakose labiausiai pasiteisino tiesūs smūgiai dešine ranka.

„Aš žinojau, kad jis jaunas, karštas ir mesis ant manęs. Mano tikslas buvo kontratakuoti. Manau, ruošdamasis jis manė, kad eisiu į priekį, bet aš norėjau būti gudresnis ir kontratakuoti. Man patinka eiti į priekį, bet su kai kuriais varžovais galima iš kontratakos dirbti“, – savo pasirinkimą aiškino boksininkas.

Tokia taktika pasiteisino antrame raunde – E. Kavaliauskas kontratakuodamas pamažu perėmė ringo centro kontrolę, o tada surengė įspūdingą ataką.

„Ringe kartais užtenka vieno smūgio. Kai antrame raunde pataikiau vieną smūgį, pats netikėjau, kad jis pajaus taip greitai, bet gal dėl to jis taip greitai ir atsigavo. Jis yra jaunas, pataikiau gal kiek per anksti, jis susvyravo, o tada pasikeitė jo mąstymas – treneriai tikriausiai pasakė nesivelti į apsikeitimus smūgiais“, – kalbėjo lietuvis.

Labiausiai V. Ortizą sužeidė apatinis E. Kavaliausko smūgis. Prieš kovą kalbėdamas su LRT.lt E. Kavaliauskas teigė, kad ruošia siurprizą varžovui, o vėliau atskleidė, jog treniravosi būtent šį smūgį.

„Apatinį smūgį mes ir ruošėme. Jis laiko rankas aukštai, jo gynyba aukšta, todėl ir treniruotėse atidirbome tuos smūgius“, – kalbėjo E. Kavaliauskas.

Po dar vienos smūgių bangos antrame raunde V. Ortizas griuvo ant ringo grindų ir atrodė stipriai sužeistas, tačiau ringo teisėjas nusprendė nokdauno neskaičiuoti. Tiesa, ir E. Kavaliauskas mano, kad teisėjas turėjo skaičiuoti nokdauną.

Tiesa, viskas labai greitai apsivertė aukštyn kojomis. Į dar vieną puolimą susiruošusį E. Kavaliauską jaunasis amerikietis pasitiko smūgiu į korpusą ir tai lietuvį šiek tiek išmužė iš vėžių.

„Aš pajutau, kad kažkas negerai. Po kovos žiūrėjome, nuotraukų nedarėme, bet gali būti, kad lūžo šonkauliai. Tą apatinį smūgį pataikiau, visi jį pamatė, bet turbūt ne kiekvienas pastebėjo tą smūgį, kurį jis man pataikė į korpusą. Norėjau viską greitai užbaigti antrame raunde, kai pamačiau, kad jis pajuto mano smūgį. Puoliau į ataką, pamiršau gynybą ir gavau smūgį į korpusą – tokie smūgiai dažnai būna patys skausmingiausi“, – prisiminė E. Kavaliauskas.

Dar didesnių nerimo ženklų atsirado trečiame raunde – po itin aštraus ir trumpo V. Ortizo šoninio smūgio E. Kavaliauskas atsidūrė ant ringo grindų.

„Yra tokių smūgių... Aš net nesupratau, kaip jis man pataikė. Atrodė, viskas gerai, o tada atsimerkiu – sėdžiu. Nueinu į kampą ir klausiu trenerio – iš kur ir kaip jis man pataikė? Bokse pavojingiausi yra tie smūgiai, kurių tu nematai. Aš to smūgio nepamačiau ir jis buvo tiesiai į barzdą – šviesa man tiesiog išsijungė. Nebuvo jis labai pavojingas, nebuvo taip, kad svirduliuočiau, šviesa išsijungė ir po to įsijungė. Vaikis stipriai muša“, – prisiminė E. Kavaliauskas.

Lietuviui prireikė laiko, kol vėl atrado kovos ritmą, tačiau jau šeštame raunde atrodė puikiai ir šis buvo geriausias per visą kovą. Tačiau sėkmingo pasirodymo ilgai išlaikyti nepavyko – V. Ortizas pakeitė taktiką, pradėjo daugiau kontratakuoti ir akcentavo smūgius į korpusą.

„Gal ir tie smūgiai per korpusą. Nejaučiau per daug didelio nuovargio, bet kortos pradėjo slysti iš rankų. Jis pakeitė taktiką, pradėjo kontratakuoti“, – kalbėdamas apie lemiamą pokytį svarstė E. Kavaliauskas.

Paskutinis, aštuntas, kovos raundas buvo lemiamas – E. Kavaliauskas buvo pasiųstas į tris nokdaunus ir ringo teisėjas pačioje raundo pabaigoje nusprendė nutraukti kovą.

„Kai jau priklupau po trečio nokdauno, atsistojau ir išgirdau, kaip muša plaktukas, liko 10 sekundžių iki raundo pabaigos. Kai kovojau su Crawfordu, padariau klaidą – po paskutinio nokdauno mečiausi į priekį ir tada praleidau lemiamą smūgį. Šįkart pagalvojau nesimesti į priekį ir pajudėti – priešininkas metėsi ir pataikė, tiek ir tereikėjo“, – teigė boksininkas.

E. Kavaliauskas jau susitaikė su tuo, kas įvyko, ir žvelgia tik į ateitį. Vis dėlto po kovos emocijos nebuvo pačios geriausios, tiesa, netrukus boksininkas susidėliojo mintis ir apie save, ir apie techninius elementus.

„Po kovos rūbinėje nebuvo jokio šnekėjimosi. Buvo liūdna. Mes po kovos su Ortizu pasišnekėjome. Šioje kovoje tikrai viskas buvo pagarbu. Vėliau su treneriu viską aptarėm: geras priešininkas, buvo klaidelių, kur perlaukiau, nedirbau tiek, kiek reikėjo. Kartais būnu per daug karštas ir metuosi, o kartais, kai turėčiau eiti į priekį, pristabdau. Turėjau susidėlioti mintis“, – pasakojo E. Kavaliauskas.

Nors kova vyko E. Kavaliauskui svetimoje vietoje, Teksase, kuriame absoliuti dauguma palaikė V. Ortizą, lietuvis sulaukė didelio palaikymo.

„Patiko, kad Teksasas mane pamilo. Po kovos atėjau į viešbutį, žiūriu, kad daug žmonių laukia. Pamaniau, kad jie laukia meksikiečio, o, pasirodo, manęs laukia. Kelias valandas reikėjo fotografuotis su visais. Buvau labai nustebęs. Girdėjau, kaip keletas žmonių prie ringo mane keikė, o po kovos tie patys atėjo fotografuotis. Smagu, kad ir po pralaimėjimo sulauki tiek dėmesio. Norint tarp visko, kas bloga, surasti gero, sirgalių skaičius tikrai padidėjo“, – džiaugsmais dalijosi E. Kavaliauskas.

Boksininkas džiaugėsi ir dėl abipusės pagarbos su oponentu.

„Nebus taip, kad mes būsim geriausi draugai ir važinėsim padėti vienas kitam, bet viskas buvo nuoširdu. Viskas buvo labai pagarbu ir prieš kovą, ir po jos“, – teigė lietuvis.

Be to, kad galimai lūžo šonkaulis, E. Kavaliauskas patyrė ir kitų bėdų.

„Po kovos turėjau kelio operaciją. Kovojant įplyšo meniskas, pradėjo kauptis vandenys, yra cista, raiščiai patempti, todėl reikėjo pasidaryti operaciją. Dabar Lietuvoje atlieku reabilitaciją. Kovodamas per daug to skausmo nejaučiau, bet po kovos tikrai stipriai pradėjau jausti kelį.

Los Andžele atlikome tyrimus, gavęs rezultatus pamačiau, kad išvardyti keturi punktai, kas negerai mano keliui. Atrodė, kad skauda, nemalonu, bet nėra taip blogai“, – apie savo sveikatą kalbėjo E. Kavaliauskas.

Šis pralaimėjimas tikrai sugriovė E. Kavaliausko planus – kovotojas netgi iškrito iš WBO reitingo. Nepaisant to, ryžtas kovoti ir toliau siekti aukštumų lieka nepajudinamas.

„Situacija nėra gera, bet mano kelias niekada nebuvo lengvas. Esu užsigrūdinęs. Nesitikiu, kad bus gerai. Tikriausiai geriausiai jaučiuosi, kai kas nors būna blogai. Jei viskas būtų kaip sviestu patepta, tikriausiai pradėčiau depresuoti ir tikėtis, kad kas nors kur nors bus negerai.

Nei Lietuvoje man buvo lengva, nei dabar profesionalų ringe nėra lengva. Ilgai kopiau iki pirmos reitingo vietos, gavau didelį šansą – nepavyko, dabar vėl nepavyko. Einam toliau. Mano užsivedimo nei pralaimėjimai, nei plyšę raumenys, nei lūžę kaulai nenumalšins.

Po operacijos iškart gydytojo paklausiau, ar galėsiu kitą dieną stotis ant kojų. Atsakė, kad su ramentais. Aš klausiu, ar galėsiu sporto salėje bent rankas mankštinti, stiprinti, gydytojas vėl bando stabdyti. Grįžęs į Lietuvą iškart susiradau sporto salę ir dirbu bent rankomis, sėdėdamas, bet dirbu“, – apie savo ambicijas ir valią pasakojo E. Kavaliauskas.

Lietuvis planuoja dar ne vieną kovą šiais metais, tačiau pirmiausia nori atsigauti po operacijos.

„Norėtųsi šiais metais kovoti. Žiūrėsime, kokia bus situacija, kaip pavyks atsigauti. Reikia, kad koja pasveiktų šimtu procentų. Noriu gauti gerų kovų ir boksuotis.

Mano kelias nesikeičia. Gal aš ir išprotėjęs, bet mano tikslas niekada niekur nedingsta. Kitaip aš nemoku ir nežinau, ar mokėsiu“, – juokaudamas, bet užtikrintai teigė boksininkas.

E. Kavaliauskas nesiruošia kardinaliems pokyčiams. Boksininkas yra itin patenkintas savo trenerių darbu, o svarbiausia jam – ryšys, kuris itin padeda ruošiantis kovoms.

„Jokių pokyčių neplanuoju. Esu patenkintas visų trenerių darbu pasiruošimo metu. Tikiuosi, kad fizinio rengimo treneris turės sveikatos mane toliau treniruoti – man jis suteikia daug motyvacijos. Kai sportuojant būdavo sunku, į jį pasižiūrėdavau, jis man nykštį parodydavo ir varydavau toliau. Jis man padeda ir psichologiškai, ir fiziškai.

Su bokso treneriu esame labai gerai susižaidę ir jaučiame vienas kitą, kartu dirbame jau devynerius metus. Gali dirbti su geriausiais treneriais, bet jei šalti santykiai, iš to bus mažai naudos. Man svarbu, kad treneris jaustų mane, o aš jausčiausi gerai dirbdamas su juo, – nenoriu eiti ir ką nors daryti užmerkęs akis. Būdamas tokio amžiaus negaliu savo stiliaus bandyti keisti kardinaliai, galiu taisyti tik detales“, – apie pokyčius kalbėjo lietuvis.

Šiuo metu E. Kavaliauskas yra Lietuvoje – į gimtinę grįžęs boksininkas sportuoja, atlieka reabilitaciją ir džiaugiasi tėvynės grožiu.

„Ir sportuoju, ir ilsiuosi. Džiaugiuosi Lietuva. Mano pažįstamų rate keičiasi požiūris į Lietuvą, žmonės pradeda suprasti, kokia ji graži. Važiuoju miško keliuku ir širdis džiaugiasi, kad Lietuva yra toks gražus kraštas“, – kalbėjo E. Kavaliauskas.

Boksininkas nepamiršo ir kito lietuvio, kovojančio profesionaliame bokso ringe, – Eimanto Stanionio. Lietuvis sulaukė auksinės progos – WBA paskelbė, kad surengs mini turnyrą, kuriame dalyvaus keturi boksininkai, o galutinis nugalėtojas taps absoliučiu pusvidutinio svorio kategorijos WBA čempionu. Tokiu būdu organizacija atsikratys kelių titulų chaoso. Pasaulio čempionu E. Stanionis galės tapti ir anksčiau – WBA įpareigojo pusvidutinio svorio kategorijos superčempioną Yordenį Ugą iki 2022 metų sausio 13 dienos susikauti su E. Stanioniu.

Kitoje šio mini turnyro pusėje – WBA pasaulio čempionas 33 metų amerikietis Jamalas Jamesas (27-1, 12 KO) turi kautis su 27 metų rusu Radžabu Butajevu (13-0, 10 KO).

„Visada statysiu už Stanionį. Ne dėl to, kad jis yra lietuvis. Matau, kaip jis boksuojasi, kaip tobulėja, ir manau, kad jis bus čempionas. Jis turi visus šansus. WBA pagaliau padarė tai, ką seniai turėjo padaryti, – sumažinti čempionų skaičių. Ugas Eimantui tikrai įkandamas, o paskui lieka Butajevas su Jamalu Jamesu“, – tvirtai apie tėvynainio šansus kalbėjo E. Kavaliauskas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt