Garsiausi šalies sportininkai praėjusią savaitę socialiniuose tinkluose pradėjo dalintis įrašais su grotažyme #ašužMiglę. Pati dziudo sportininkė Miglė Julija Dudėnaitė nesitikėjo, kad sulauks tokio palaikymo, kai ji prisijungė prie daugkartinio Lietuvos čempiono Radvilo Matuko pradėtos akcijos. Apie 50 sportininkų ir trenerių atsisakė aukščiausią meistriškumo lygį įrodančių juodųjų dziudo diržų.
Dešimtmetį besitęsiantį konfliktą vėl įžiebė tai, kad Lietuvos dziudo federacija nebe pirmą kartą neužregistravo sportininkų į olimpinius „Grand Slam“ turnyrus ir šią savaitę pasibaigusį Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionatą.
„Žingsnis ganėtinai skaudus, nes, niekas nepaneigs, kad dėl pirmo, antro arba bent kurio DAN diržo kiekvienas sportininkas daug dirba, įdeda daug prakaito, kraujo ir ašarų, bet ne aš viena atsisakiau juodo diržo. Mūsų, kalbant apie sportininkus ir trenerius, greičiausia yra apie 50. Tikrai visiems buvo nelengva, bet tai parodo, kokia didelė jėga esame, kokie esame stiprūs ir psichologiškai, o ne tik ant tatamio. Mūsų bendruomenei tiesiog nusibodo esama situacija. Matosi, kad akcija turi prasmę, nes pasiekėme didelę auditoriją ir galime garsiai kalbėti apie dziudo problemas. Tikrai matome, kad tai jau nėra vienos dienos triukšmas, kaip sako prezidentas. Jau savaitę trunka viskas ir, manau, kad ilgai nenutils“, – LRT kalbinta sakė Miglė Julija Dudėnaitė.
Lietuvos dziudo federacija juodųjų diržų akciją vadina vienadieniu triuku ir priduria, kad keliai į šalies rinktines atviri visiems, tačiau sportininkai privalo dalyvauti federacijos rengiamuose Lietuvos čempionatuose ir įrodyti, kad yra pajėgiausi. Prezidento Vigmanto Sinkevičiaus veikla nepatenkinti sportininkai ir treneriai dar praėjusį spalį boikotavo Lietuvos čempionatą. V. Sinkevičius teigia, kad yra pasirengęs sušaukti neeilinius rinkimus.
„Mielai esu pasiūlęs opozicijos lyderiui susitikti, kalbėtis, dalyvauti komandoje, esu siūlęs ir viceprezidento postą, tačiau to žmogaus tai netenkina. Tenkina tik vienas neargumentuotas pasakymas, kad turėčiau pasitraukti. Mielai galėčiau surengti neeilinius rinkimus ir dar kartą pasitikrinti, kas labiau priimtinas dziudo bendruomenei, o kas ne. Net neabejoju, kad laimėčiau tuos rinkimus“, – tvirtino dziudo federacijos prezidentas V. Sinkevičius.
Prieš pustrečių metų kaip alternatyva federacijai įsikūrusios Nacionalinės dziudo asociacijos atstovai sako, kad federacija nepriima naujų klubų, o prieš dvejus metus prezidentą penktai kadencijai išrinko esą realiai neveikiantys klubai.
„Manau, jeigu tokia situacija yra, kad neįmanoma nieko išspręsti, gal reikėtų nustoti finansuoti tokį vadinamąją sportinį negyvėlį – federaciją, kurį neduoda jokios naudos. Galvoju, kad reikėtų netgi keisti įstatymą, kad lėšos tiesiogiai pasiektų sportininką“, – situaciją aiškino Nacionalinės dziudo asociacijos iždininkas Linas Šantaras.
Švietimo ir sporto viceministrė pritaria, kad Sporto įstatyme nėra nuostatos leidžiančios nutraukti valstybės finansavimo federacijoms. Ministerija kovą bandė tarpininkauti tarp nesutariančių šalių.
„Kalbant iš moralinio aspekto, iš tiesų tenka apgailestauti, kad dėl tokių sprendimų realiai žlugdoma olimpinė sporto šaka. Gaila, kad dėl asmeninių ambicijų, dėl kažkokio principo žlugdoma žmonių ateitis. Sportas yra didelės fizinės ištvermės reikalaujanti veikla ir dėl tokių nesutarimų, ambicijų jauni žmonės netenka galimybės, jie turi galvoti, ką jie gyvenime turi keisti ir ką daryti kitaip. Kalbant apie sportininkų teises, Lietuvoje šioje vietoje irgi yra, kur padirbėti, nes daugiau teisių šiai dienai turi federacijos“, – sakė ŠMSM viceministrė Kornelija Tiesnesytė.
„Bandžiau patarti draugiškai, nes visi yra seni mūsų kolegos. Tai tikrai turėtų būti sprendžiama ne viešosiomis akcijomis, ne boikotais, o kažkokiu teisiniu keliu. Nežinau, ar gerai, ar blogai, tačiau jokių teisinių galimybių kišti į situaciją, neturime“, – savo poziciją pateikė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
Į pirmadienį D. Gudzinevičiūtės inicijuotą susitikimą su V. Sinkevičiumi tituluočiausias šalies dziudo atstovas Marius Paškevičius sako negalėjęs atvykti dėl asmeninių priežasčių.
Tačiau tą pačią dieną jo vadovaujama Nacionalinė dziudo asociacija išsiuntė kreipimąsi į šalies sporto organizacijas ir tarptautines dziudo institucijas kviesdama visas suinteresuotąsias puses susitikti. Konkreti data kol kas nenumatyta.
– Kokia Lietuvos tautinio olimpinio komiteto pozicija dėl susiskaldžiusios dziudo bendruomenės?
Daina Gudzinevičiūtė: Situacija tikrai nėra nauja – nesuklysiu, turbūt 4-5 metai vyksta. Ne kartą teko kalbėti su abiem pusėmis – su Nacionaline dziudo asociacija ir su prezidentu V. Sinkevičiumi. Bandžiau patarti draugiškai, nes visi yra seni mūsų kolegos. Tai tikrai turėtų būti sprendžiama ne viešosiomis akcijomis, ne boikotais, o kažkokiu teisiniu keliu. Nežinau, ar gerai, ar blogai, tačiau jokių teisinių galimybių kišti į situaciją, neturime.
Ir dabar kviečiau abu prezidentus pas save, bandyti sutaikyti ir kalbėtis. Federacijos prezidentas V. Sinkevičius sutiko, deja, Nacionalinės dziudo asociacijos prezidentas M. Paškevičius nesutiko atvykti. Manau, dar kartą bandysiu kviesti, gal patys pasisiūlys. Tai bandome sutaikyti, bet ten nėra paprasta situacija ir tikrai nėra vienareikšmiai vieno asmens, kuris būtų visiškai teisus, o kitas – visiškai neteisus. Bet pagal tiek, kiek man tenka žinoti.
Dėl tų sportininkų, kurie yra LTOK sąrašuose, sekame situaciją. Nei vienas iš jų nėra patekę į kažkokią situaciją ar nemalonę. Jie, mūsų žiniomis, neturi problemų su federacija. Karolis Bauža, dėl kurio yra kilę diskusijų, mūsų žiniomis, jau seniai nesportuoja. Jis pats nėra į mus kreipęsis ar kažką sakęs. Kažkada, kai panašioje situacijoje federacija sportininko kandidatūros nebuvo pateikusi, K. Bauža iškart kreipėsi pats ir tą klausimą išsprendėme. Šįkart žinome, kad jis nebesportuoja.
– Nebe pirmą kartą girdite apie dziudo konfliktą ir esate su juo susipažinusi. Kokia Jūsų nuomonė šiuo klausimu?
Kornelija Tiesnesytė: Pirmiausia, turbūt turime išskirti du aspektus. Yra vienas teisinis aspektas, kitas – moralinis. Kalbant apie teisinį aspektą, pagal dabartinį Sporto įstatymo reglamentavimą, yra nustatyti labai aiškūs kriterijai, ką federacija turi atitikti, kad ji gautų finansavimą ir, žinoma, tenka apgailestauti, kad Sporto įstatyme nėra tokių nuostatų, kurios leistų nutraukinėti finansavimą, kai kyla kažkokie ginčai.
Kalbant apie ateitį, reikia diskutuoti ir reikia nagrinėti situacijas, ir reikia ieškoti kriterijų, kuriuos būtų galima įtvirtinti Sporto įstatyme ir kurie, tam tikra prasme, užkardytų tokių veiksmų atlikimą, kai yra remiamasi galbūt ambicijomis, sprendimais, kurie nėra pagrįsti objektyviais kriterijais ir būtų užtikrinto ir sportininko teisės, ir nebūtų galbūt tokio diktatūriško požiūrio. Turime kalbėti, kad federacijos turi atitikti gerojo valdymo principus, jų veikla turi būti demokratiška. Ir iš tiesų yra stygius tų kriterijų, kuriuos galėtumėme įtvirtinti teisės aktuose.
Neabejoju, kas ir prašyme raštu yra išdėstyta, tai yra laikas, kai tai galima daryti, kai galima diskutuoti, be to, turime naujos sudėties Seimą. Iš tiesų klausimas labai aktualus, labai gyvas ir tikriausiai nesusijęs vien su dziudo sportu, tai galima į tą klausimą žiūrėti ir plačiau. Kalbant iš moralinio aspekto, iš tiesų tenka apgailestauti, kad dėl tokių sprendimų realiai žlugdoma olimpinė sporto šaka. Gaila, kad dėl asmeninių ambicijų, dėl kažkokio principo žlugdoma žmonių ateitis.
Sportas yra didelės fizinės ištvermės reikalaujanti veikla ir dėl tokių nesutarimų, ambicijų jauni žmonės netenka galimybės, jie turi galvoti, ką jie gyvenime turi keisti ir ką daryti kitaip. Kalbant apie sportininkų teises, Lietuvoje šioje vietoje irgi yra, ką padirbėti, nes daugiau teisių šiai dienai turi federacijos. Tie pokyčiai vyksta, deja, labai lėtai ir tikrai yra galimybė surasti bendrus kažkokius vardiklius, kriterijus, kad ir sportininkų teisės būtų aktyviau atstovaujamos ir geriau ginamos.
– Kovą bandėte tarpininkauti tarp nesutariančių šalių ir ministerijoje surengėte susitikimą. Ar pastebėjote pokyčių po šio susitikimo?
K. Tiesnesytė: Deja, pagerėjimo jokio tikrai nebuvo. Buvo toks laikas sportinio gyvenimo vakuumo, bet vėliau... Mus pridėdavo prie laiškų, kuriuose buvo prašoma registruoti sportininkus į tarptautinius renginius, bet atsakymų iš sporto šakos federacijos negaudavome.
– Ką manote apie juodųjų diržų akciją?
Vigmantas Sinkevičius: Dauguma tų sportininkų jau seniai baigė karjeras, žmonės turbūt nerandantys savęs gyvenime. Tačiau negali grąžinti to, kas neapčiuopiama – tavo garbė, pasiekimai. Žinote, kaip sakoma, žmogus gali numirti, bet, ką jis pasiekė, lieka. Daugiau tai yra juokinga situacija, tai populizmo ieškojimas ir vienadienis, pigus triukas, kad galėtum atkreipti į save dėmesį. Manyčiau reikėtų truputį susitelkti , ieškoti sąlyčio taškų ir, bendrai dirbant, siekti rezultatų. Bandome ieškoti sąlyčio taškų, inicijuojame susitikimus, tačiau jie mums nepavyksta. LTOK prezidentė D. Gudzinevičiūtė pakvietė į susitikimą, kuris turėjo įvykti pirmadienį. Mielai sutikau, buvau pasirengęs, buvau beveik pakeliui, bet, gaila, kad kitos pusės lyderis atsisakė dalyvauti susitikime dėl neapibrėžtų priežasčių.
Sandra Jablonskytė: Toje savo dziudo šeimoje pykstamės, žaidžiame politiką. Esu nuošaliai, esu sportininkė, turiu savo tikslus ir aš į politiką nelendu. Tą patį galėčiau ir kitiems sportininkams patarti. Tegul treneriai, prezidentai aiškinasi tarpusavyje, čia ne sportininkų kova. Kaip gali grąžinti, kas yra visas gyvenimo darbas? Manau, gal čia yra kažkoks reklaminis triukas, tiesiog norima atkreipti dėmesį į save.“
– Kokia yra į Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionatą neišvykusios Miglės Julijos Dudėnaitės situacija?
V. Sinkevičius: Apie Miglę Dudėnaitę, kurios mama ir trenerė Lolita Dudėnienė, galėčiau pasakyti trumpai – ši sportininkė trejus metus nedalyvauja jokiose varžybose, jos paskutinis startas buvo 2018 metų kovo mėnesį, kur ji iškovojo bronzos medalį Lietuvos jaunimo (iki 23 metų) čempionate ir pagal kriterijus, kurie yra nustatyti Lietuvos dziudo federacijoje, neatitinka kriterijų. Visi turi vienodas teises ir galimybes dalyvauti tiek Europos, tiek pasaulio čempionatuose ar tarptautinėse varžybose. Ji neatitinka šių kriterijų, nes, visų pirma, turi dalyvauti Lietuvos čempionate, tada laimėti tą čempionatą ir tokiu būdu patekti į rinktinę. Visi keliai jaunimui yra atviri. Pagrindinis mūsų principas – sportinis principas, jokių giminystės ryšių, draugiškumų ar panašiai. Kas stipresnis, tam visi keliai atidaryti.
– Kokie galimi susitaikymo scenarijai?
V. Sinkevičius: Randame bendrus sąlyčio taškus su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu, nes Lietuvos dziudo federacija yra vienintelė organizacija, pripažinta tarptautinės dziudo federacijos ir Europos dziudo sąjungos. Manau, veltui žmonės eikvoja savo laiką ne tam, kam reikėtų. Ne socialiniuose tinkluose reikėtų skelbtis, kokie stiprūs ar galingi, o ateiti ant tatamio, dalyvauti varžybose, neignoruoti tų varžybų ir įrodyti savo pajėgumą.
– Galbūt šios problemos išsispręstų jums pasitraukus iš prezidento posto?
V. Sinkevičius: Mielai esu pasiūlęs opozicijos lyderiui susitikti, kalbėtis, dalyvauti komandoje, esu siūlęs ir viceprezidento postą, tačiau to žmogaus tai netenkina. Tenkina tik vienas neargumentuotas pasakymas, kad turėčiau pasitraukti. Mielai galėčiau surengti neeilinius rinkimus ir dar kartą pasitikrinti, kas labiau priimtinas dziudo bendruomenei, o kas ne. Net neabejoju, kad laimėčiau tuos rinkimus.
– Kaip apsisprendėte palaikyti juodųjų diržų akciją?
Miglė Julija Dudėnaitė: Žingsnis ganėtinai skaudus, nes, niekas nepaneigs, kad dėl pirmo, antro arba bent kurio DAN diržo kiekvienas sportininkas daug dirba, įdeda daug prakaito, kraujo ir ašarų, bet ne aš viena atsisakiau juodo diržo, mūsų, kalbant apie sportininkus ir trenerius, greičiausia yra apie 50. Tikrai visiems buvo nelengva, bet tai parodo, kokia didelė jėga esame, kokie esame stiprūs ir psichologiškai, ne tik ant tatamio. Mūsų bendruomenei tiesiog nusibodo esama situacija. Matosi, kad akcija turi prasmę, nes pasiekėme didelę auditoriją ir galime garsiai kalbėti apie dziudo problemas. Tikrai matome, kad tai jau nėra vienos dienos triukšmas, kaip sako prezidentas. Jau savaitę trunka viskas ir, manau, kad ilgai nenutils.
– Prezidentas sako, kad metų metus nedalyvaujate Lietuvos dziudo federacijos varžybose, todėl ir nebuvote įtraukta į Lietuvos jaunimo rinktinę.
M. Dudėnaitė: Galbūt prezidentas neatsimena, bet esu 2014, 2015, 2016, 2017 metų jo rengtų čempionatų suaugusiųjų čempionė. 2018 m. dalyvavau čempionate ir patyriau traumą ir ta trauma buvo labai rimta – priekinių kryžminių raiščių plyšimas, man buvo atlikta operacija ir tai sustabdė mane nuo dalyvavimo varžybose metams. Grįžusi po tų metų, buvau pasirengusi visur dalyvauti ir artimiausios varžybos būtų buvę Lietuvos jaunimo (iki 23 metų) pirmenybės, kurios buvo atšauktos dėl pandemijos. Visas varžybas, kurias praleidau, praleidau dėl traumos, išskyrus praėjusių metų Lietuvos suaugusiųjų čempionatą, kurį boikotavo didžioji dalis šalies dziudo bendruomenės. To trenerio sportininkai dažniausia kenčia, kuris aiškiai pasako savo poziciją, nuomonę ir, jeigu jis yra nepalankus dabartiniam federacijos prezidentui, greičiausia bus kišami pagaliai į ratus.
– Sutinkate, kad labiausiai šioje situacijoje nukenčia sportininkai?
M. Dudėnaitė: Tas ir yra liūdniausia, kad mums, sportininkams, dažnai sakoma, kad jūs sportuokite ir nepolitikuokite ir suprantu tai, nes labai norėčiau tik sportuoti ir nieko aplinkui nematyti, bet ateina toks metas, kai visi asmeniškai atsitrenkiame į tą politiką, kai be priežasties esame neišleidžiami į varžybas, kažkas piktybiškai neregistruojamas, pavyzdžiui, turime du sportininkus, kurie tapo Lietuvos jaunimo čempionais, bet jie nebuvo įtraukti į rinktinę. Kai prieš septynis mėnesius federacijos buvo užklausta dėl šių atletų, prezidentas pasakė, kad tai gramatinė klaida ir ji bus ištaisyta. Niekas jos neištaisė.
– Kokią išeitį matote, kad būtų galima suvienyti dziudo bendruomenę?
Linas Šantaras: Didžiausia kliūtis sporto bendruomenės susivienijimui yra pats prezidentas. Jeigu jis garbingai pasitrauktų, manau, per mėnesį bendruomenės ir susivienytų. Su federacijos prezidentu bendruomenė konfliktuoja beveik 10 metų ir čia turbūt yra jo asmenybės problema, nes per visus šiuos metus išbandėme labai daug kelių. Dalyvaudavome ir teismuose, kuriuos sportininkai laimėdavo, bet teismas sprendimą jau priimdavo, pavyzdžiui, varžyboms pasibaigus, kai klausimas būdavo neaktualus. Kreipėmės ir į ministerijas, Seimo komisijas, mus bandydavo susodinti prie stalo, kad kažkaip susitartume. Susitarimas būdavo pasiekiamas, bet federacijos prezidentas, tik pasitaikius progai, jį sulaužydavo. Manau, jeigu tokia situacija yra, kad neįmanoma nieko išspręsti, gal reikėtų nustoti finansuoti tokį vadinamąją sportinį negyvėlį – federaciją, kurį neduoda jokios naudos. Galvoju, kad reikėtų netgi keisti įstatymą, kad lėšos tiesiogiai pasiektų sportininką.
– Sakote, kad konfliktas tęsiasi jau 10 metų, bet prieš dvejus metus V. Sinkevičius buvo perrinktas. Kaip tai įvyko?
L. Šantaras: Tas jo perrinkimas paskutiniame narių susirinkime ir buvo tas lemiamas lašas, kai trūko kantrybė ir dziudo bendruomenė įkūrė opozicionuojančią Nacionalinę dziudo asociaciją. Kaip V. Sinkevičius išlaiko persvarą? Visų pirma, daugelį federacijos narių asmeniškai kontroliuoja pats prezidentas. Dar dalis narių išvis nevykdo jokios veiklos arba vykdo veiklą, kuri su dziudo sporto šaka nėra susijusi. Jis tą persvarą išnaudoja ir yra nenuverčiamas. Tai tokia V. Sinkevičiaus paslaptis.
– Kodėl Nacionalinės dziudo asociacijos prezidentas M. Paškevičus neatvyko į susitikimą su V. Sinkevičiumi LTOK būstinėje?
L. Šantaras: Tai buvo asmeninis kvietimas ir, kiek žinau, Marius Paškevičius dėl asmeninių priežasčių negalėjo nuvykti. Tačiau pirmadienį iniciavome kreipimąsi į visas organizacijas, kurios daro įtaką Lietuvos dziudo sportui. Tai tarptautinės organizacijos, ŠMSM, Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisiją, LTOK. Pakvietėme ir dziudo federaciją susėsti prie apskritojo stalo, kad įvertintume situaciją ir pasiūlytume sprendimus. Manau, kad, susitvarkius Lietuvoje politinei situacijai, toks susitikimas tikrai įvyks. Galima net nuotoliniu būdu. Manau, už kokio mėnesio turėtume turėti pirmus rezultatus.
