Sportas

2020.03.11 12:16

Šiurpuliukai, ašaros ir triumfas – 30 įsimintiniausių Nepriklausomos Lietuvos sporto įvykių

Rytis Kazlauskas, LRT.lt2020.03.11 12:16

Lygiai prieš 30 metų – 1990-ųjų kovo 11-ąją – Lietuvos Aukščiausioji Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo aktą. Trys dešimtmečiai laisvės buvo įprasminti įspūdingais mūsų šalies atletų pasiekimais, įkvepiančiomis, o kartais ir skandalingomis sporto pasaulio istorijomis.

Portalas LRT.lt atrinko ir nuo 30-os iki 1-os vietų surikiavo svarbiausius Nepriklausomos Lietuvos sporto įvykius nuo 1990 m. kovo 11-osios iki mūsų dienų.

30. Tenisininko Ričardo Berankis patekimas į ATP 50-uką

Nepriklausomybės aušroje Lietuvos teniso gerbėjai su nostalgija prisiminė legendinio lietuvių kilmės amerikiečių tenisininko Vito Gerulaičio aštuntajame XX amžiaus dešimtmetyje pasiektas aukštumas geriausių planetos tenisininkų ATP reitinge – geriausiais laikais V. Gerulaitis rikiavosi 3-oje vietoje.

Mūsų šalies teniso gerbėjai apie lietuvių pozicijas pirmajame reitingo šimtuke ilgą laiką galėjo tik pasvajoti, tačiau vilties spinduliu tapo Ričardas Berankis. Vilnietis garsiai apie save pranešė 2007-aisiais, kai laimėjo JAV vykusį „US Open“ jaunių turnyrą bei kurį laiką buvo pirmoji pasaulio raketė jaunių grupėje.

Greitai R. Berankis pradėjo savo pasirodymą suaugusiųjų turnyruose, o jau 2010 m. pirmą kartą karjeroje pakilo į pirmąjį ATP reitingo šimtuką.

Tarp pirmojo ir antrojo šimtuko nuolat balansavęs R. Berankis prieš 2016 m. Rio de Žaneiro olimpines žaidynes turėjo gerokai palypėti ATP reitinge, kad galėtų iškovoti bilietą į olimpiadą.

Tokį tikslą lietuvis sėkmingai įvykdė ir 2016 m. gegužės 23 d. paskelbtame reitinge pasiekė didžiausias karjeros aukštumas – buvo 50-as.

Šiuo metu sportininkas nedaug atsilieka nuo savo rekordinės pozicijos reitinge ir yra 72-as.

29. Iš Jevgenijaus Šuklino atimtas olimpinis medalis

Nepriklausomos Lietuvos istorijoje kanojininkas Jevgenijus Šuklinas tapo pirmuoju sportininku, kuriam dėl draudžiamų preparatų vartojimo teko grąžinti iškovotą olimpinį medalį.

Istorija į viešumą iškilo 2019 metais, kuomet 2012 m. Londono olimpinių žaidynių atletų mėginius tikrinusi Tarptautinė tyrimų agentūra (TTA) atsiuntė J. Šuklinui laišką, kuriame sportininkas buvo kaltinamas draudžiamos medžiagos dehidrohlormetiltestosterono vartojimu.

Tiesa, tuomet laiške nurodytas gavėjas buvo ne Jevgenijus Šuklinas, o Jevgenijus Daluzyan. Buvo spekuliuojama apie galima įsivėlusią klaidą, nes Daluzyan yra Armėnijos sunkiaatletės Melanie pavardė, o pastaroji dėl dopingo vartojimo buvo suspenduota praėjusių metų pabaigoje.

Netrukus paaiškėjo, jog tai nėra tiesiog nemalonus sutapimas. Greitai pranešta ir apie tai, jog sportininko B mėginys sutampa su A mėginio rezultatais, o tai reiškė, jog iš Londono olimpinių žaidynių vicečempiono atimamas sidabro medalis.

28. „Lietuvos rytas“ tampa Europos taurės turnyro nugalėtoju

Kauno „Žalgirio“ klubo triumfas Eurolygoje – ne vienintelis Europos taurių turnyrų čempionų titulas klubiniame krepšinyje Lietuvos istorijoje.

Vilniaus „Ryto“ (tuo metu „Lietuvos ryto) ekipa gali pasigirti dviem iškovotais Europos taurės turnyro nugalėtojų titulais.

2004–2005 m. sezone specialisto iš Slovėnijos – Tomo Mahoričiaus treniruojamas Vilniaus klubas sėkmingu žaidimu pradėjo kampaniją Europoje. Pirmajame grupės etape vilniečiai per 10 rungtynių patyrė tik vieną pralaimėjimą.

Sezoną sostinės ekipai gerokai apkartino lyderio Fredericko House`o trauma, dėl kurios krepšininkas negalėjo padėti komandai viso likusio sezono metu. Visgi į vilniečių gretas sėkmingai įsiliejo kitas amerikietis – Tyrone`as Nesby.

Aštuntfinalyje dviejų rungtynių serijoje „Lietuvos rytas“ pirmajame mače Salonikuose nusileido vietos „Aris“ – 75:77, tačiau 4 taškais atsigriebė atsakomajame mače Vilniuje – 81:77.

Ketvirtfinalio seriją sostinės ekipa vėl pradėjo pralaimėjimu Graikijos klubui – rezultatu 71:74 nusileista Salonikų PAOK. Antrajame susitikime Vilniuje T. Mahoričiaus auklėtiniai įveikė varžovus įtikinamai – 76:65.

Pirmajame pusfinalyje susitikime Valensijoje vilniečiai vėl turėjo pripažinti varžovų pranašumą – rezultatu 77:75 pergalę iškovojo vietos „Pamesa“ komanda. Atsakomasis susitikimas Vilniuje baigėsi dešimties taškų „Lietuvos ryto“ laimėjimu (75:65) bei iškovotu bilietu į turnyro finalą.

Finale „Lietuvos rytas“ po dviejų kėlinių triuškino Kozanio „Makedonikos“ klubą iš Graikijos – 44:24. Nors ketvirtame kėlinyje dėl pergalės prieš atsigavusius varžovus teko pavargti, vilniečiai čempionų titulo iš rankų nepaleido – 78:74.

Naudingiausiu finalo žaidėju buvo pripažintas vidurio puolėjas Robertas Javtokas.

Antrą kartą Europos taurės laimėtojais Vilniaus klubas tapo 2008–2009 m. sezone treniruojant Rimui Kurtinaičiui. Finale „Lietuvos rytas“ 80:74 nugalėjo Maskvos srities „Chimki“ klubą. Naudingiausiu finalo žaidėju buvo pripažintas Marijonas Petravičius.

27. Dakaro ralio bumas Lietuvoje ir rekordiniai pasiekimai

Jeigu tikėtume senu posakiu ir krepšinį laikytume antrąja Lietuvos religija, Dakaro ralį galėtume drąsiai įrašyti į pirmąjį „religijų“ penketuką.

Kiekvienais metais sausio mėnesį lietuviai godžiai sugeria visas naujienas apie Dakaro ralį. Tai rodo ne tik portalų straipsnių skaitomumo statistika, bet ir didėjantis lietuvių ekipažų skaičius alinančiose bekelės varžybose.

Praėjusiais metais lenktynininkas Benediktas Vanagas tapo Baltijos šalių rekordininku – Peru vykusiose varžybose B. Vanagas galutinėje įskaitoje užėmė 11-ąją vietą.

2020 m. pirmą kartą Saudo Arabijoje surengtos Dakaro ralio varžybose turėjo kitą rekordinį atspalvį. Varžybose startavo net penki mūsų šalies automobilių ekipažai ir motociklininkas Arūnas Gelažninkas.

Geriausiai iš lietuvių rekordiniame mūsų šaliai Dakaro ralyje pasirodė B. Vanagas, užėmęs 15-ąją vietą.

26. Edgaras Jankausko Europos taurių trofėjai su „Porto“ klubu

Gausiu laimėjimų skaičiumi mūsų šalies futbolininkai per tris Nepriklausomybės dešimtmečius pasigirti negalėjo. Visgi pačiu tituluočiausiu žaidėju galime drąsiai laikyti Edgarą Jankauską.

Nuo 1991 iki 2008-ųjų Lietuvos rinktinėje žaidęs puolėjas sėkmingiausius karjeros metus praleido Portugalijos „Porto“ klube, kuriame rungtyniavo 2002–2004 m.

2002–2003 m. sezone E. Jankauskas su „Porto“ klubu laimėjo viską – Portugalijos futbolo čempionatą, taurės turnyrą ir tuometinės UEFA Europos taurės turnyrą.

Kitame sezone savo trofėjų kolekciją lietuvis papildė ir UEFA čempionų lygos nugalėtojo titulu. Tiesa, nors ir buvo registruotas finalo dvikovai, puolėjas aikštėje nepasirodė. „Porto“ vienuolikė Čempionų lygos finale rezultatu 3:0 nugalėjo „Monaco“ klubą iš Prancūzijos.

Joks kitas lietuvis nėra tapęs Čempionų lygos laimėtoju.

Iš viso per dvejus metus „Porto“ gretose E. Jankauskas sužaidė 64 rungtynes, per kurias pasižymėjo 19 įvarčių.

25. Nacionalinio stadiono statybų fiasko ir šviesa tunelio gale

Vilniaus Šeškinės mikrorajone nacionalinis stadionas turėjo iškilti dar pirmoje praėjusio amžiaus dešimto dešimtmečio pusėje.

Iš pradžių statybos sustojo po to, kai sugriuvo Sovietų sąjunga, o jaunai Lietuvos valstybei nacionalinio stadiono statybos nebuvo prioritetiniu reikalu. Tokiu būdu dar 1987-aisiais prasidėję statybos darbai 1993-aisiais buvo įšaldyti.

Antrą kvėpavimą nacionalinio stadiono projektui įpūtė 2007 metais Vilniaus savivaldybės patvirtintas naujas statybų projektas. 2008 metais pradėti statybos darbai dėl lėšų trukumo buvo nutraukti.

Trečias ir galbūt šįkart nemeluosiantis nacionalinio stadiono statybų ir šalia stūksosiančio komplekso etapas turėtų prasidėti jau šiais metais. Vilniaus savivaldybė 2019-aisiais pasirašė sutartį su įmone „Axis industries“. Metų pabaigoje buvo patvirtinta ir koncesijos sutartis.

Beveik 156 mln. vertės nacionalinio stadiono statybų ir valdymo sutartis turėtų būti pasirašyta kovo viduryje. Tikimąsi, kad stadiono ir šalia esančio komplekso statybos bus užbaigtos 2023 metais.

24. Trečia Raimondo Rumšo vieta „Tour de France“ lenktynėse

Šilutiškis Raimundas Rumšas 1996 m. tapo profesionaliu dviratininku ir greitai savo puikiais rezultatais įsitvirtino tarp pačių pajėgiausių Lietuvos sportininkų.

2002 m. prestižinėse „Tour de France“ lenktynėse R. Rumšas bendroje įskaitoje finišavo trečias ir pasiekė visų laikų geriausią lietuvių rezultatą varžybose. Tais pačiais metais R. Rumšas buvo pripažintas ir geriausiu Lietuvos metų sportininku.

Ant vieno nugalėtojų podiumo R. Rumšas stovėjo kartu su lenktynių čempionu iš JAV Lance`u Armstrongu ir ispanu Joseba Beloki. Visgi jau vėliau L. Armstrongo čempiono titulas buvo anuliuotas dėl vartoto dopingo.

Problemų dėl dopingo netrukus turėjo ir R. Rumšas. „Tour de France“ lenktynių finišo dieną Prancūzijos ir Italijos pasienyje su draudžiamais preparatais buvo sulaikyta dviratininko žmona.

Nors R. Rumšas savo trečiosios vietos titulo neprarado, vėliau dviratininkas turėjo problemų dėl dopingo vartojimo ir buvo metams diskvalifikuotas iš sporto.

2006 m. R. Rumšas ir jo žmona Edita buvo pripažinti kaltais dėl 2002 m. gabentų draudžiamų preparatų per Prancūzijos pasienį.

23. Pirmasis boksininkų medalis olimpinėse žaidynėse

Lietuvoje niekada nestigo pajėgių boksininkų. Dar Sovietų sąjungos sudėtyje kovoję mūsų šalies boksininkai buvo iškovoję keturis olimpinius medalius: auksu džiaugėsi Danas Pozniakas, sidabru – Ričardas Tamulis ir Jonas Čepulis, bronza – Romualdas Murauskas.

Atkūrus Nepriklausomybę, ant olimpinės pakylos pirmasis ir kol kas vienintelis užlipo bronzą 2012 m. Londono olimpinėse žaidynėse vyrų lengvo svorio kategorijoje (iki 60 kg) iškovojęs Evaldas Petrauskas.

Pirmoje kovoje mūsų šalies atstovas nugalėjo vengrą Miklosą Vargą. Aštuntfinalyje E. Petrauskas susitvarkė su turku Fatihu Kelesu, o bronzos medalį boksininkui garantavo ketvirtfinalyje įveiktas buvęs pasaulio čempionas iš Italijos Domenico Valentino.

Kovoje dėl patekimo į finalą lietuviui kelią užkirto Pietų Korėjos atstovas Hanas Soonas Chulas, tačiau pralaimėjimas džiaugsmo E. Petrauskui neužtemdė. Mūsų šalies sportininkas po žaidynių didžiavosi tapęs pirmuoju lietuviu Nepriklausomos Lietuvos istorijoje iškovojusiu medalį olimpinėse žaidynėse.

22. „Žuvėdros“ šokių kolektyvo dominavimas tarptautinėse varžybose

Ilgą laiką lietuviams žodis „Žuvėdra“ asocijavosi ne su paukščiais, o su aukščiausio lygio Lotynų Amerikos sportinių šokių kolektyvu.

Dar 1965 metais klaipėdiečių sutuoktinių Onos ir Romaldo Idzelevičių įkurtas kolektyvas, atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, pradėjo skinti medalius tarptautinėje scenoje.

Pirmą kartą ant nugalėtojų pakylos „Žuvėdros“ kolektyvo atstovai lipo 1994 metais Vokietijoje surengtame pasaulio čempionate, kuriame buvo iškovota trečioji vieta. Nuo 1994 iki 2014 metų „Žuvėdra“ į Lietuvą parvežė įspūdingą medalių skaičių.

Pasaulio čempionatuose iškovoti 7 aukso, 7 sidabro bei 5 bronzos medaliai, Europos čempionate – 9 aukso, 9 sidabro ir vienas bronzinis apdovanojimas.

Nuo 2006 metų Europos ir pasaulio čempionatuose dalyvaudavo netgi po du „Žuvėdros“ kolektyvus.

Deja, 2014 m. dėl finansinių lėšų ir pajėgių šokėjų Klaipėdoje trūkumo „Žuvėdros“ kolektyvas buvo priverstas išsiskirstyti.

21. Žydrūnas Savickas – neįveikiama uola pasaulinėje galiūnų scenoje

Nerasite jokio kito galiūnų sporto atstovo, kuris būtų palikęs tokį gilų pėdsaką kaip biržietis Žydrūnas Savickas.

„Big Z“ („Didysis Z“ – LRT.lt) vardu užsienyje pramintas sportininkas savo trofėjams, iškovotiems per visą karjerą, turėjo paskirti, jeigu ne atskirą butą, tai bent jau atskirą kambarį.

Ž. Savickas yra keturiskart „World`s Strongest Man“, aštuoniskart „Arnold Strongman Classic“, dukart IFSA organizacijos pasaulio čempionato bei daugelio kitų varžybų nugalėtojas.

Galiūnų sporto pasaulyje Ž. Savickas yra nenuginčijama legenda, kuri savo pasiekimais nekart garsino mūsų šalies vardą.

Ž. Savicko sąskaitoje – dešimtys pasaulio rekordų įvairiose rungtynėse bei net įrašai Gineso rekordų knygoje.

20. Sidabrinis buriuotojos G. Volungevičiūtės pasirodymas Pekine

Buriavimas ilgą laiką Lietuvos sporto gerbėjams visada buvo menkai pažįstamas sportas. Visgi geriau suprasti šios sporto šakos niuansus padėjo Gintarė Volungevičiūtė, kuri 2008 metais Pekino olimpinėse žaidynėse laimėjo sidabro medalį.

Žaidynėse Kinijoje „Laser Radial“ jachtų klasėje besivaržiusi lietuvė kurį laiką užėmė 3–4 vietą. Mūsų šalies atstovė trumpą laiką net ir pirmavo varžybose, tačiau netrukus G. Volungevičiūtę aplenkė amerikietė Anna Tunnicliffe, kuri vėliau tapo olimpine čempione.

Po ypač sėkmingo pasirodymo Kinijoje ir iškovoto pirmojo lietuvių medalio buriavimo varžybose olimpinėse žaidynėse, G. Volungevičiūtė susituokė su Brazilijos buriavimo legenda Robertu Scheidtu ir tapo Gintare Scheidt.

2016 m. sportininkei buvo patikėtos ypatingos pareigos – ji tapoLietuvos delegacijos vėliavneše Rio de Žaineiro olimpinių žaidynių atidarymo metu.

19. Lietuvos vyrų golbolo rinktinės auksas paralimpinėse žaidynėse

Jeigu reikėtų rinkti visų laikų sėkmingiausius Lietuvos komandinio sporto atstovus, vyrų aklųjų riedulio (golbolo) rinktinei savo pasiekimais negalėtų prilygti niekas.

Daugkartiniams pasaulio ir Europos čempionams ilgą laiką trofėjų lentynoje trūko tik vieno – paralimpinių žaidynių nugalėtojų titulo.

2000 m. Sidnėjuje ir 2008 m. Pekine lietuviai liko antri, 2012 m. Londone – ketvirti. Didžiųjų vilčių išsipildymo metas išaušo 2016 m. Rio de Žaneiro paralimpinėse žaidynėse.

B grupės turnyre Brazilijoje lietuviai iškovojo visas keturias pergales, o rimčiausią iššūkį mūsiškiams metė JAV rinktinė, kuri buvo įveikta vieno įvarčio skirtumu – 8:7.

Ketvirtfinalyje lietuviai po ypač rimtos kovos 5:4 palaužė kanadiečius, pusfinalyje rezultatu 7:2 susitvarkė su švedais.

Finale Lietuvos rinktinė dar kartą susidūrė su JAV golbolininkais. Pergalę rezultatu 14:8 šventė lietuviai, o finale net 8 įvarčius mūsiškiams pelnė Genrikas Pavliukianecas. Justas Pažarauskas pridėjo 6.

Po ketverių metų nuo triumfo Rio de Žaneire, šių metų Tokijo paralimpinėse žaidynėse, lietuviai bandys apginti čempionų titulą.

18. „Auksinės kartos“ krepšininkų žygis

Lietuvos krepšinio istorijoje tik vienos – 1992 metų gimimo kartos – krepšininkai yra tapę čempionais visuose žaistuose turnyruose. Neveltui Kazio Maksvyčio treniruojamai rinktinei prilipo „Auksinės kartos“ vardas.

Jono Valančiūno vedamos rinktinės dominavimas tarptautiniuose turnyruose prasidėjo nuo 2007 m. Belgrade (Serbija) surengto jaunimo olimpinio turnyro ir iškovotų aukso medalių.

Po metų Italijoje įvykusiame Europos 16-mečių čempionate pralaimėjimo kartėlio nepatyrusi Lietuvos rinktinė nušlavė visus varžovus ir tapo stipriausia Europoje. Finale Čekijos rinktinę mūsų šalies jaunučiai krepšininkai įveikė net 42 taškų skirtumu – 75:33.

2010 m. Lietuvoje surengtame Europos 18-mečių čempionate K. Maksvyčio auklėtiniai vėl pražygiavo be pralaimėjimų. Finale lietuviai net 29 taškais sutriuškino rusus – 90:61.

Po metų Rygoje (Latvija) įvykusiame pasaulio 19-mečių čempionate lietuviai patyrė du pralaimėjimus – pirmajame grupių etape nusileido krotams (75:88), o antrajame – JAV rinktinei po pratęsimo (105:107).

Visgi daugiau čempionate Lietuvos krepšininkai nebestrigo, o finale nugalėjo serbus – 85:67.

Paskutinį išbandymą „Auksinė karta“ atlaikė 2012 m. Europos dvidešimtmečių čempionate. Lietuviai net ir be Lietuvos vyrų rinktinėje jau žaidusio J. Valančiūno sugebėjo iškovoti aukso medalius. Finale mūsiškiai po dramatiškos kovos 50:49 nugalėjo prancūzus.

17. Lietuvos krepšininkai įveikė JAV rinktinę

2000-ųjų Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse Šarūnas Jasikevičius buvo per vieną taiklų metimą nuo to, kad užkirstų kelią į finalą iš NBA žaidėjų sudarytai JAV rinktinei.

Po amerikiečių pergale (85:83) pasibaigusių rungtynių vienas iš JAV apžvalgininkų kalbėjo: „Gerai, kad po ketverių metų vyksiančiose žaidynėse jau būsiu pensijoje, nes nereikės žiūrėti, kaip lietuviai įveikia mano šalį“.

Žodžiai tapo daugiau nei pranašiški. Po ketverių metų, Atėnų olimpinėse žaidynėse, priešpaskutinėse B grupės etapo rungtynėse be pralaimėjimų žengusi Lietuvos rinktinė stojo į kovą su Larry Browno treniruojama JAV rinktine.

Permainingai susiklosčiusiame susitikime likus žaisti 3 minutes iki ketvirtojo kėlinio pabaigos JAV pirmavo trimis taškais (84:81). Netrukus solo šou puolime surengė Šarūnas Jasikevičius, kuris per kiek daugiau nei vieną minutę pataikė 3 tritaškius bei vieną baudos metimą. Po tokio įžaidėjo pasirodymo Lietuvos rinktinė išsiveržė į priekį (91:87) ir, nepaleidusi iniciatyvos iš rankų, šventė pergalę rezultatu – 94:90.

Nors 2004-ųjų žaidynėse lietuviai dvikovoje dėl bronzos nusileido tiems patiems amerikiečiams (96:104), iškovota pergalė grupės etape įrodė lietuvių pajėgumą visam pasauliui ir iki šiol išlieka viena iš skambiausių mūsų šalies krepšinio istorijoje.

16. Dviejų akademinių irkluotojų įgulų medaliai Rio de Žaneiro žaidynėse

Gilias akademinio irklavimo tradicijas turinčioje Lietuvoje olimpiniais medaliais pažiro per 2016 m. Rio de Žaneiro žaidynes.

Iki 2016 m. Nepriklausomos Lietuvos istorijoje medalius olimpinėse žaidynėse buvo iškovojusios Kristina Poplavskaja ir Birutė Šakickienė, užėmusios trečiąją vietą porinių dviviečių valčių klasėje 2000 m. Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse.

Po 16 metų Brazilijoje sidabro medaliu nudžiugino tik likus keliems mėnesiams iki žaidynių į porinę dvivietę valtį kartu susėdę Mindaugas Griškonis ir Saulius Ritter.

Toje pačioje valčių klasėje tik moterų grupėje bronzos medalį iškovojo Donatos Vištartaitės ir Mildos Valčiukaitės tandemas.

15. Lietuvoje surengtas 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas

Europos vyrų krepšinio čempionatas mūsų šalyje surengtas dukart:1939-aisiais Kaune ir po 62-ejų metų – 2011-aisiais.

Prieš 9-erius metus organizuotoms Senojo žemyno pirmenybėms, anot Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) pateiktų duomenų, buvo išleista 32 milijonai litų. Skelbiama, kad pajamos už čempionatą siekė beveik 35 milijonus eurų.

Už čempionato saugumą buvo atsakingi beveik 4000 asmenų, organizacinių rūpesčių naštą padėjo pakelti 1500 savanorių. Visų pirmenybių metu darbavosi 1300 žurnalistų ir 200 TV bei radijo komentatorių.

Europos čempionatas buvo organizuojamas šešiuose miestuose. Pirmasis grupių etapas vyko Alytuje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje. Antrasis grupių etapas persikėlė į Vilnių, o atkrintamosios vyko tik prieš čempionatą atidarytoje Kauno „Žalgirio“ arenoje.

Viename iš didžiausių istorijoje Lietuvoje vykusių sporto renginių varžėsi 24 šalių rinktinės, o nugalėtojais tapo ispanai, kurie finale 98:85 įveikė prancūzus.

Lietuvių žygis čempionate netikėtai baigėsi ketvirtfinalyje, kuriame mūsų šalies krepšininkai rezultatu 65:67 nusileido makedonams. Kęstučio Kemzūros treniruojama komanda finišavo 5-ta.

14. Andrius Gudžius – pasaulio čempionas

2017 metais Londone surengtame pasaulio lengvosios atletikos čempionate disko metikas Andrius Gudžius sužibo trečiuoju Nepriklausomos Lietuvos istorijoje lengvaatlečių iškovotu aukso medaliu.

Čempionišką pasirodymą planetos pirmenybėse A. Gudžius pradėjo nuo jau pirmu metimu įvykdyto finalo normatyvo (67,01 m).

Finale užvirė atkakli kova tarp švedo Danielio Stahlio ir lietuvio. Po pirmųjų dviejų metimų mūsų šalies atstovo pranašumas buvo minimalus – 69,21 m prieš 69,19 m.

Visgi per likusius keturis metimus nei švedo, nei lietuvio sviesti diskai neskrido toliau nei 68 m žyma. Apsikeitus paskutiniais metimais, visas pasaulis išvydo trispalve pasipuošusį A. Gudžių.

2018 m. disko metikas tapo Europos čempionu varžybose, surengtose Berlyne.

Pasaulio lengvosios atletikos čempionu 2003 ir 2005 m. tapo kitas disko metikas – Virgilijus Alekna.

13. Penkta P. Vanago ir M. Drobiazko vieta žiemos olimpinėse žaidynėse

Po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos sportininkai žiemos olimpinėse žaidynėse medalių nėra iškovoję. Arčiausiai nugalėtojų pakylos buvo priartėjusi šokių ant ledo pora Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas.

2002 m. Solt Leik Sityje (JAV) surengtose žaidynėse Lietuvai atstovavusi pora buvo užtikrinta savo jėgomis iškovoti medalius.

M. Drobiazko ir P. Vanagas po pirmųjų trijų šokių ir prieš pusę balo sudarančią laisvąją programą užėmė 5-ąją vietą.

Mūsų šalies atstovai turėjo sulaukti aukščiau buvusių porų klaidų, kurių ir sulaukė.

Iškart po lietuvių čiuožę pasaulio čempionai iš Italijos Barbara Fusar-Poli ir Maurizio Margaglio nekart suklydo, o M. Margaglio net griuvo.

Tuo metu kanadiečių pora Shae-Lynn Bourne ir Victoras Kraatzas taip pat neišvengė klaidų bei plojosi ant olimpinio ledo.

Visgi laisvosios programos neklydę lietuviai gavo mažiau balų už klaidų neišvengusias poras ir galutinėje įskaitoje užėmė penktąją vietą. Iškart po žaidynių lietuviai protestavo dėl akivaizdžiai neobjektyvaus teisėjų darbo.

Kaip bebūtų, penktoji vieta išliko ir vis dar yra geriausias mūsų šalies sportininkų pasiekimas žiemos olimpinėse žaidynėse.

12. Lietuvos moterų krepšinio rinktinė – Europos čempionė

1997-aisiais Vengrijoje surengtame Europos moterų krepšinio čempionate didžiuliam Lietuvos aistruolių džiaugsmui nugalėtojomis tapo mūsų šalies krepšininkės.

Vydo Gedvilo auklėtinės nebuvo išankstinės turnyro favoritės.

Žygį aukso medalių link lietuvės pradėjo nuo A grupės turnyro, kuriame nugalėjo čekes (89:82), vokietes (75:67), ukrainietes (73:70) ir ispanes (78:67). Pirmajame turnyro etape mūsiškės pralaimėjo tik jugoslavėms (79:82).

Ketvirtfinalyje lietuvėms teko Moldavijos rinktinės iššūkis, su kurio buvo susitvarkyta – 68:53. Pusfinalyje V. Gedvilo treniruojama ekipa dar kartą turnyre susitiko su Vokietijos rinktine.

Nors ketvirtojo kėlinio pabaigoje lietuvės atsiliko penkiais taškais (63:68), mūsų šalies krepšininkės pavijo varžoves, o pratęsimą dvitaškiu išplėšė Lina Dambrauskaitė. Per papildomas penkias žaidimo minutes Lietuvos rinktinė iškovojo pergalę – 78:77.

Finale lietuvės savo pranašumą įrodė gerokai lengviau nei pusfinalyje bei 10 taškų persvara nugalėjo slovakes – 72:62.

Auksas, iškovotas 1997-aisiais – vienintelis moterų krepšinio rinktinės medalis tarptautiniuose turnyruose nuo 1990 metų.

11. Du penkiakovininkai ant vieno pjedestalo olimpinėse žaidynėse

Olimpinių žaidynių istorijoje tik kartą ant vienos nugalėtojų pakylos stovėjo du Lietuvos atletai. Tai nutiko 2008 m. Pekino olimpinėse žaidynėse, kuriose medalius šiuolaikinės penkiakovės rungtyje iškovojo Edvinas Krungolcas ir Andrejus Zadneprovskis.

Po pirmosios, šaudymo, rungties geriausiai iš lietuvių pasirodė E. Krungolcas, užėmęs 8-ąją vietą. A. Zadneprovskis buvo tik 17-as.

E. Krungolcas gerino pozicijas fechtavimosi rungtyje, kurioje liko 5-as, o A. Zadneprovskiui toliau sekėsi sunkiai – sportininkas fechtuodamasis užfiksavo tik 24-ą rezultatą.

Po abiems lietuviams vidutiniškai susiklosčiusios plaukimo rungties, antrą geriausią rezultatą varžybose jojimo rungtyje užfiksavo A. Zadneprovskis. E. Krungolco rezultatas buvo ketvirtas.

Paskutinėje – bėgimo rungtyje geriausiai iš lietuvių pasirodė A. Zadneprovskis, kuriam dešimtoji vieta rungtyje leido iškovoti bronzos medalį. E. Krungolcas finišo liniją kirto antras ir džiaugėsi sidabru. Čempionu tapo rusas Andrejus Moisejevas.

Įdomu tai, kad 2004 m. Atėnų olimpinėse žaidynėse E. Krungolcas, netekęs vilčių pakovoti dėl medalio prieš bėgimo rungtį, trasoje padėjo palaikyti bėgimo tempą vėliau sidabrą iškovojusiam A. Zadneprovskiui.

10. Austros Skujytės olimpiniai medaliai: iškovotas ir grąžintas

Septynkovininkė Austra Skujytė yra vienintelė mūsų šalies lengvaatletė, iškovojusi olimpinius medalius Nepriklausomos Lietuvos istorijoje.

Iš Biržų kilusi sportininkė džiaugėsi sidabru 2004 m. Atėnuose. 2012 m. Londone A. Skujytė užėmė 5-ąją vietą, tačiau po šešerių metų mūsų šalies atletei buvo įteiktas bronzos medalis.

Būtent dėl apmaudžiai išsprūdusio medalio Londone A. Skujytė išliejo nemažai ašarų ir vėliau kuriam laikui apskritai nusprendė pasitraukti iš sporto.

Varžybose Londone prieš paskutinę 800 m bėgimo rungtį lietuvė pretendavo į medalius, o žaidynėse jau buvo užfiksavusi ir rutulio stūmimo rungties pasaulio rekordą moterų septynkovės varžybose.

Visgi lemiamos rungties metu A. Skujytei nepavyko išlaikti sukaupto taškų pranašumo ir sportininkė bendroje įskaitoje smuktelėjo į penktą vietą.

Visgi jau 2013 m. dėl dopingo vartojimo buvo diskvalifikuota ketvirtąją vietą užėmusi ukrainietė Liudmila Josipenka. 2016 m. tokios pat bausmės sulaukė bronzą iškovojusi rusė Tatjana Černova.

Galų gale, olimpinį medalį A. Skujytė atgavo dar po dviejų metų, 2018-ųjų pabaigoje organizuotos „LTeam“ apdovanojimų ceremonijos metu.

Jausmingoje ceremonijoje pagerbta sportininkė pagaliau sulaukė sąžiningai iškovoto apdovanojimo.

9. „Auksinis“ periodas moterų dviračių plento varžybose

Aukščiausioje dviračių plento varžybų scenoje Lietuvos dviratininkės dominavo nuo 1998 iki 2001 metų.

Pirmą kartą ant aukščiausio pakylos laiptelio pasaulio čempionate 1998 metais užlipo Diana Žiliūtė, tapusi nugalėtoja bendrojo starto lenktynėse Nyderlanduose.

Po metų Veronoje (Italija) surengtame planetos čempionate bendrojo starto lenktynėse triumfavo Edita Pučinskaitė, o D. Žiliūtė iškovojo trečiąją vietą. Tame pačiame čempionate E. Pučinskaitė iškovojo trečiąją vietą ir lenktynių laikui rungtyje.

2000 metų Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse D. Žiliūtė bendrojo starto lenktynėse iškovojo pirmąjį ir kol kas vienintelį Lietuvos dviratininkių bronzos medalį olimpinėse žaidynėse. Tais pačiais metais Prancūzijoje surengtame pasaulio čempionate Rasa Polikevičiūtė iškovojo bronzos medalį bendrojo starto lenktynėse.

2001 metais Lisabonoje (Portugalija) vykusiame pasaulio čempionate bendrojo starto lenktynių laimėtoja tapo Rasa Polikevičiūtė, o vicečempione – E. Pučinskaitė.

Šie ketveri metai iki šiol išlieka sėkmingiausiu laikotarpiu Nepriklausomos Lietuvos dviračių sporto istorijoje.

8. Kauno „Žalgiris“ tampa stipriausiu klubu Europoje

Pirmąjį Nepriklausomybės dešimtmetį skambiausia klubinio krepšinio pergale Lietuvos istorijoje pažymėjo Kauno „Žalgirio“ krepšininkai.

1998–1999 m. sezone Eurolygos turnyre debiutavę Jono Kazlausko treniruojami kauniečiai jau pirmajame sezone į viršų kėlė nugalėtojų trofėjų.

Dar metais anksčiau žalgiriečiai tapo Europos taurės turnyro nugalėtojais bei iškovojo bilietą į stipriausią Senojo žemyno klubinį turnyrą.

Pirmajame Eurolygos A grupės etape „Žalgiris“ iškovojo 8 pergales ir patyrė 2 nesėkmes bei užėmė pirmąją vietą. Antrajame grupių etape Kauno ekipos krepšininkai vėl buvo pirmi (12-4).

Aštuntfinalyje kauniečiai serijoje iki dviejų pergalių 2:0 nugalėjo Stambulo „Ulker“ ekipą. Ketvirtfinalyje buvo įveiktas kitas Turkijos klubas – Stambulo „Efes Pilsen“.

Patekę į finalo ketvertą, žalgiriečiai pusfinalyje nugalėjo Pirėjo „Olympiakos“ (87:71), o finale palaužė Ettore Messinos treniruojamą Bolonijos „Kinder“ – 82:74.

Naudingiausiu finalo ketverto žaidėju buvo pripažintas „Žalgirio“ atakų organizatorius Tyusas Edney. Į simbolinę finalo ketverto rinktinę pateko dar trys žalgiriečiai: Saulius Štombergas, Anthony Bowie ir Eurelijus Žukauskas.

Į finalo ketverto varžybas Eurolygoje „Žalgiris“ kartą pateko ir vyriausiojo trenerio Šarūno Jasikevičiaus eroje. Tai nutiko 2017–2018 m. sezone.

7. Dainos Gudzinevičiūtės auksiniai šūviai Sidnėjuje

Į 2000 m. Sidnėjaus olimpines žaidynes šaulė Daina Gudzinevičiūtė išvyko po nesėkmingai susiklosčiusio 1999 m. pasaulio čempionato, kuriame buvo užimta 36 vieta tranšeto ir 34 pozicija dupleto rungtyse..

Savo antrosiose olimpinėse žaidynėse D. Gudzinevičiūtė nustebino visus – tranšeto rungtyje šaulė kvalifikacinėse varžybose pataikė į 71 iš 75 taikinių, o finale į 22 iš 25 bei užfiksavo naują olimpinį rekordą.

Jau po trijų dienų žaidynių pradžios Lietuva džiaugėsi netikėtu, tačiau labai maloniu D. Gudzinevičiūtės aukso medaliu.

Toks sportininkės pasiekimas prisidėjo prie didžiulės D. Gudzinevičiūtės išaugusio populiarumo bangos. Po karjeros pabaigos D. Gudzinevičiūtė sėkmingai kandidatavo į Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentės pareigas.

Nuo 2018 m. olimpinė čempionė tapo pirmąja atstove iš Lietuvos Tarptautiniame olimpiniame komitete (IOC).

6. Lauros Asadauskaitės–Zadneprovskienės triumfas Londone

Tituluočiausia visų laikų Lietuvos penkiakovininkė Laura Asadauskaitė–Zadneprovskienė savo didžiausią karjeros pergalę pasiekė Londono olimpinėse žaidynėse 2012 metais.

Iki auksinio pasirodymo Londone penkiakovininkė jau buvo iškovojusi Europos čempionės vardą bei tapusi prizininke pasaulio čempionate.

Londone L. Asadauskaitės–Zadneprovskienės sėkmingas pasirodymas prasidėjo nuo fechtavimosi rungtyies, kurioje lietuvė liko trečia. Po vidutiniškai susiklosčiusios plaukimo ir puikiai sudorotos jojimo rungties varžovės vilnietė stojo į savo stipriausią – kombinuotą bėgimo ir šaudymo rungtį.

Čia L. Asadauskaitė–Zadneprovskienė pateisino visas į ją dėtas viltis ir finišo liniją kirto pirma. Sportininkė surinko net 5408 taškus ir užfiksavo tuometinį olimpinį rekordą.

Kartu su vyru bei treneriu Andrejumi Zadneprovskiu sportininkė gali pasigirti šeimoje turinti visų spalvų olimpinius medalius: Laura (auksas) ir Andrejus (sidabras ir bronza).

5. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė – 2003 metų Europos čempionė

1937 ir 1939 metais stipriausia Europos komanda tapusi Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė trečiąją karūną užsidėjo 2003-aisiais Švedijoje surengtame čempionate.

Antano Sireikos auklėtiniai turnyre nepatyrė nė vieno pralaimėjimo: grupės etape buvo įveikti latviai (po pratęsimo – 92:91), izraeliečiai (94:62) ir vokiečiai (93:71), ketvirtfinalyje lietuviai įveikė Serbiją ir Juodkalniją (98:82), pusfinalyje – Tony Parkerio vedamą Prancūziją (74:70), o finale susitvarkė su ispanų pasipriešinimu – 93:84.

Naudingiausiu čempionato žaidėju buvo pripažintas gynėjas Šarūnas Jasikevičius, o į simbolinę geriausių čempionato žaidėjų rinktinę taip pat pateko ir Saulius Štombergas.

Puikų krepšinį ir po 64 metų Europos čempionate tapusi Lietuvos rinktinė Švedijoje demonstravo rezultatyviausią (90,7 taško) turnyro krepšinį. Be to, lietuviai fiksavo didžiausią rezultatyvių perdavimų vidurkį (17,3).

Jokiame kitame turnyre Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė po Nepriklausomybės atkūrimo čempione netapo. Progą iškovoti auksą mūsų šalies krepšininkai turėjo 1995, 2013 ir 2015 metų Senojo žemyno pirmenybėse, kuriose pralaimėjo finalo akistatas.

4. Romas Ubartas iškovoja pirmąjį Nepriklausomos Lietuvos olimpinį auksą

Mažiau nei prieš dvejus savarankiška valstybe tapusi Lietuva į pirmąsias savo – 1992 m. Barselonos olimpines žaidynes su didžiulėmis viltimis išsiuntė disko metiką Romą Ubartą.

1988 m. Sovietų sąjungai atstovavęs R. Ubartas tapo olimpiniu vicečempionu, finale nusileidęs tik visų laikų geriausio rezultato (74,08 m) disko metimo rungties istorijoje autoriui Jurgenui Schultui.

Katalonijos sostinėje R. Ubartas jau atrankos varžybose diską nusviedė 66,08 m ir užfiksavo geriausią rezultatą tarp 31-o metimus atlikusio sportininko.

Finalo varžybose po pirmojo ne itin sėkmingo metimo (60,90 m) R. Ubartas buvo tik šeštas. Antrasis metimas (62,64 m) medalių tikėtis taip pat neleido. Visgi trečiasis metimas (64,36 m) užkėlė disko metiką į pirmą vietą.

Ketvirtasis R. Ubarto bandymas buvo neužfiksuotas, o penktuoju – 65,12 m – lietuvis dar labiau įtvirtino pirmąsias pozicijas. Aršiausias mūsiškio varžovas – J. Schultas liko antras su geriausiu 64,94 m rezultatu.

R. Ubarto olimpinių žaidynių aukso medalis tapo pirmuoju Nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Kito auksinio apdovanojimo teko laukti iki 2000 m. Sidnėjaus žaidynių.

3. Virgilijaus Aleknos aukso medaliai

Praėjus aštuoneriems metams po auksinio Romo Ubarto pasirodymo olimpinėse žaidynėse, auksinę estafetę disko metimo rungtyje perėmė Virgilijus Alekna.

2000 m. Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse atrankos varžybose V. Alekna užėmė trečiąją vietą, diską nusviedęs 67,10 m.

Finale mūsų šalies disko metikas pirmuoju bandymu varžovų nenustebino (58,55 m), tačiau jau antruoju metimu šovė tarp lyderių – 67,54 m.

Auksą V. Aleknai būtų garantavęs jau trečiasis metimas (68,73 m), tačiau savo rezultatą lietuvis dar labiau pagerino penktuoju metimu – 69,30 m.

Artimiausias V. Aleknos varžovas – vokietis Larsas Riedelis geriausiu metimu užfiksavo 68,50 m rezultatą.

Auksas Sidnėjuje tapo didžiausių V. Aleknos laimėjimų tarptautinėje arenoje pradžia. Olimpiniu čempionu sportininkas tapo ir 2004 m. Atėnų olimpinėse žaidynėse. 2008 m. Pekine V. Alekna laimėjo bronzos medalį.

2. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės bronza 1992 metų Barselonos olimpinėse žaidynėse

Po mažiau nei dviejų metų po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė debiutavo olimpinėse žaidynėse Barselonoje, kur iškovojo pirmuosius medalius.

Dar prieš debiutą žaidynėse Lietuvos rinktinė išgarsėjo spalvingais, Grego Speirso sukurtais ir roko grupės „Grateful Dead“ įvaizdžio motyvais papuoštais marškinėliais.

Išskirtinimu lietuviai pasižymėjo ne tik kalbant apie marškinėlius, bet ir apie savo žaidimą.

Arvydo Sabonio, Šarūno Marčiulionio ir Rimo Kurtinaičio vedama komanda grupės etape susitvarkė su kinais (112:75), venesueliečiais (87:79), Puerto Riku (104:91), australais (98:87) bei pralaimėjo tik iš buvusių Sovietų sąjungos valstybių žaidėjų sudarytos Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) rinktinei – 80:92.

Ketvirtfinalyje lietuviai įveikė brazilus (114:96). Pusfinalyje mūsų šalies krepšininkai susigrūmė su JAV „Svajonių komanda“ – neabejotinai viena geriausių visų laikų rinktinių krepšinio istorijoje. Pirmą kartą iš NBA žvaigždžių sudarytos komandai žaidėjai olimpinių žaidynių debiute nušlavė visus varžovus, o Lietuvos rinktinę įveikė net 51 taško skirtumu – 76:121.

Svarbiausiose – rungtynėse dėl bronzos medalių – lietuviai dar kartą susitiko su NVS krepšininkais. Revanšas negalėjo būti saldesnis: iškovota pergalė – 82:76. Pergalė tapo dar vienu emociniu pliūpsniu Nepriklausomybė neseniai išsikovojusiai jaunai Lietuvos valstybei.

Bronzinį žygį lietuviai pakartojo dar dvejose olimpinėse žaidynėse iš eilės – 1996 m. Atlantoje ir 2000 m. Sidnėjuje.

1. 15-metės Rūtos Meilutytės auksas Londono olimpinėse žaidynėse

Kai kalba pasisuka apie Rūtą Meilutytę daugelis Lietuvos sporto gerbėjų negali pamiršti fantastiško plaukikės pasirodymo Londono olimpinėse žaidynėse 2012-aisiais.

Jauniausia visų laikų lietuvė olimpinė čempionė savo žygį aukso medalio link pradėjo nuo užfiksuoto Lietuvos rekordo 100 m plaukimo krūtine rungties atrankos varžybose (1:05.56 min).

Pusfinalio varžybose R. Meilutytė dar labiau pagerino savo rezultatą (1:05.21 min) bei užfiksavo naują Europos žemyno rekordą.

Finale plaukikė išlaikė patį aukščiausią ritmą (1:05.47 min) bei tapo olimpine čempione.

Po Londono olimpinių žaidynių R. Meilutytė iškart tapo viena iš pačių ryškiausių mūsų šalies sportininkių. Plaukikės šlovei užblėsti neleido iškovoti pasaulio bei Europos čempionės titulai bei gerinti rekordai trumpojo bei ilgojo nuotolio baseinuose.

Daugiau nei šešerius metus aukščiausio rango varžybose dėl medalių kovojusi R. Meilutytė karjerą sustabdė 2019 m. gegužę. Kiek vėliau, liepos mėnesį, sportininkei Tarptautinė plaukimo federacija (FINA) skyrė dviejų metų diskvalifikaciją už tris praleistus dopingo testus.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt