Tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“ prasidės jau visai netrukus ir gegužės 17–31 dienomis džiugins poezijos mėgėjus gausia, spalvinga programa, rašoma festivalio „Poezijos pavasaris“ pranešime žiniasklaidai.
Šiemet festivaliui pirmą kartą vadovauja poetė Indrė Valantinaitė. Su ja kalbamės apie „Poezijos pavasario“ tradiciją ir šiandieną, festivalio geografiją, laureatų reikšmę, tarptautinius svečius ir didįjį atidarymo renginį, kuris šiais metais vyks Energetikos ir technikos muziejaus terasoje Vilniuje.
– „Poezijos pavasariui“ – jau 62-eji. Kaip, tavo akimis, festivalis per tą laiką keitėsi: kas išliko, o kas šiandien jau visai kitaip?
– Pradėsiu nuo to, kas išliko. Pirmiausia – tos puikios kelionės po įvairiausius Lietuvos miestus, miestelius, kaimelius, suformavusios mano suvokimą, kas yra Lietuva ir kokie nuostabūs jos žmonės. Tai padėjo neapsiriboti žinojimu, kokie yra vien Kauno ar Vilniaus burbulai. Pasaulyje neteko lankytis jokiame festivalyje su tokiu konceptu, esame unikalūs.
Per šį laiką keitėsi politinės santvarkos ir poetų kartos. Daugybė kūrėjų debiutavo būtent po „Poezijos pavasario“ vėliava, o nemažai laureatų bei jų bendražygių šiandien jau nebėra tarp gyvųjų.
Nematau poreikio drastiškai keisti festivalį, jaučiu gilią pagarbą jo tradicijai, istorijai ir suvokiu paveldo svorį bei išskirtinę vertę, kurią norisi vis labiau puoselėti.
– Su kokia vizija ir misija atėjai vadovauti festivaliui?
– Atėjau turėdama tikslą kuo plačiau paskleisti žinią, kad šis festivalis yra antras pagal senumą poezijos festivalis pasaulyje. Labai trokštu, kad mes visi, suvokdami, kokį vertingą paveldą turime, tuo didžiuotumėmės. Taip pat siekiu didinti festivalio prestižą, gausinti ir atjauninti lankytojų gretas bei sugrąžinti poezijai deramą vietą literatūros mylėtojų bibliotekų lentynose. Juk tai – didžiausia poezijos šventė, trunkanti net dvi savaites ir apimanti visą Lietuvą!
Be to, nuo šių metų kviečiu festivalio naujienas sekti ne tik „Facebook“, bet ir „Instagram“ platformoje.
– „Poezijos pavasaris“ turi ilgą laureatų istoriją. Kuo šis apdovanojimas svarbus šiandien? Kaip atrodo laureato rinkimų užkulisiai?
– Manau, tai viena iš esmingiausių ir garbingiausių premijų, kuria gali būti įvertintas poetas ar poetė Lietuvoje.
Kalbant apie laureato rinkimų užkulisius, laikausi nuošalyje nuo vertinimo proceso, nes pasitikiu nustatyta tvarka ir kolegų kompetencija. Procesas yra skaidrus: Lietuvos rašytojų sąjungos valdyba išrenka penkis nominantus, o galutinį sprendimą balsuodama priima iš paskirtų penkių valdybos narių sudaryta komisija.
– Be pagrindinio laureato, festivalyje teikiami ir kiti apdovanojimai. Gal gali apie juos papasakoti išsamiau?
– Festivalio metu įteikiama iki dvidešimties įvairiausių apdovanojimų – tai lemia milžiniška festivalio apimtis ir jo istorija. Be pagrindinio „Poezijos pavasario“ laureato, taip pat pagerbiami Maironio premijos, Vilniaus miesto mero premijos bei Laimono Noreikos vardo aktoriaus skaitovo prizo laimėtojai.
Be to, išrenkami Dionizo Poškos, Salomėjos Nėries, Zigmo Gėlės, Jono Aisčio, Anzelmo Matučio premijų laureatai. Tradiciškai įteikiamas dienraščio „Lietuvos rytas“ prizas už geriausią esė festivalio almanache, žurnalo „Nemunas“ apdovanojimas už geriausią debiutą. „AP galerija“ įsteigė prizą už poezijos sklaidą, kuris bus įteiktas rankraščių parodos atidarymo metu. Ir tai dar ne viskas.
– Kaip dėliojote šių metų „Poezijos pavasario“ geografiją – kokių erdvių ieškojote ir kodėl jos svarbios?
– Šiemet atidžiau peržiūrėjome vietas, į kurias vyksta poetų ekipažai. Mums svarbu būti tikriems, kad keliaujame ten, kur poezijos nekantriai laukia tikri jos mylėtojai. Siekiame, kad kiekvienas susitikimas būtų gyvas ir prasmingas, o ne rengiamas tik „dėl pliusiuko“ ar formalios ataskaitos. Vertiname tas erdves – bibliotekas, kultūros centrus, muziejus – kuriose poezija yra išties branginama ir kur susirenka nuoširdi auditorija.
– Šių metų festivalyje dalyvauja nemažai užsienio poetų. Į kuriuos vardus rekomenduotum atkreipti ypatingą dėmesį ir kodėl?
– Man visi į festivalį atvyksiantys svečiai yra ypatingi. Su kai kuriais bendrauti pradėjau prieš septynis mėnesius, o kitus žinau gerokai seniau – esu juos įsidėmėjusi iš įvairių pasaulio festivalių.
Labai džiaugiuosi, kad šiemet pavyko prisikviesti Danielą Danz, Adamą Horovitzą, Juliją Musakovską, Marie Ginet, Hanną Haag, Aivarą Eipurą, Maarją Kangro ir Jerzy Jarniewiczių. Visi šie aštuoni autoriai yra labai skirtingi, todėl esu tikra, kad jų klausytis publikai bus be galo įdomu. Kviečiu tuo įsitikinti tarptautiniame svečių vakare, kuris vyks gegužės 28 dieną, 18 valandą Lietuvos mokslų akademijoje.
– Festivalis vyksta ne tik Lietuvoje – lietuvių poetai taip pat skaito užsienyje. Kur šiemet keliaus „Poezijos pavasaris“ ir kokios auditorijos ten laukia?
– Tradiciškai mūsų poetai vyks į Šveicariją, Lenkiją bei Jungtines Amerikos Valstijas, kur susitiks su lietuvių bendruomenėmis. Mane labai džiugina tai, kad išeivija aktyviai domisi lietuvių kalba rašančiais autoriais: seka naujienas, perka naujausias knygas, tiksliai žino, su kuo nori pabendrauti ir ką išgirsti gyvai. Svetur gyvenantys mūsų tautiečiai pateikia išsamius sąrašus poetų, kurių kūryba juos sujaudino, ir prašo suorganizuoti jų atvykimą į šalis, kuriose dabar kuria savo gyvenimą.
– Didysis atidarymas – vienas svarbiausių festivalio momentų. Kur jis vyks šiemet ir kodėl pasirinkta būtent ši vieta? Kokie svarbiausi akcentai laukia atidaryme?
– Praėjusiais metais lankydamasi viename renginyje likau pakerėta vaizdo, atsiveriančio nuo Energetikos ir technikos muziejaus terasos (Rinktinės g. 2). Labai tikiuosi, kad gegužės 17-oji bus giedra ir mes visi galėsime ne tik klausytis puikios poezijos bei „Kamanių šilelio“ dainų, bet ir gėrėtis nuostabia Vilniaus panorama.
Būtent atidarymo vakaro metu vainikuosime festivalio laureatą ar laureatę. O kol kas žinią, kas juo tapo, stengsimės išsaugoti paslaptyje iki pat iškilmingos akimirkos.
62-asis Tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“ vyks gegužės 17–31 dienomis. Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, asociacija LATGA ir Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Atidarymo renginį finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
