Sportas

2020.02.07 05:30

Ką Benediktas Vanagas veikia pasibaigus Dakarui: mane veža galimybė padėti sukurti geresnę valstybę

Paulius Cubera, LRT.lt2020.02.07 05:30

Vienas geriausių ir bene žinomiausias Lietuvos lenktynininkas Benediktas Vanagas pasibaigus Dakaro raliui jau atlaikė didžiulį žiniasklaidos dėmesio maratoną. Apie save daug ir atvirai pasakojantis sportininkas kalbai pasisukus apie asmeninį gyvenimą pripažįsta, kad ši jo gyvenimo pusė yra neliečiama. Kuo gyvena B. Vanagas tada, kai Dakaro ralis nevyksta, kokios visuomeninės veiklos jam yra svarbiausios ir kaip jis prisideda prie valstybės kūrimo, lenktynininkas papasakojo LRT.lt.

Visuomenėje B. Vanagas yra vienas geriausiai atpažįstamų Lietuvos sportininkų, savo žinomumu kiekvienų metų sausio mėnesį, kai vyksta legendinis Dakaro ralis, jis lenkia net ir didžiausias šalies krepšinio žvaigždes.

Kasmet visa Lietuva tiesiog kraustosi iš proto dėl Dakare besivaržančių Lietuvos ekipažų. Ralis vyksta dykumose, ten tiek interneto, tiek telefono ryšys dažnai būna prastas, tad lenktynių metu gerbėjai kartais valandomis nežino, kaip sekasi jų mėgstamiems sportininkams.

Tai ir yra savotiškas šio sporto grožis – darbo dieną įbedęs akis į kompiuterio ar telefono ekraną lauki pasirodant savo mėgstamo ekipažo trasos įskaitiniame punkte.

Komandos išskirtinumas – itin profesionali medijų komanda. Nors B. Vanagas toli gražu nebuvo pirmasis Lietuvos atstovas Dakare, tačiau galima drąsiai teigti, kad būtent jo investicija į stiprią komandą ir šios profesionalumas padarė Dakarą tokiu reiškiniu, koks jis šiuo metu yra Lietuvoje.

„Daugelis galvoja, kad Dakaras yra tik lenktynės. Taip, jie iš dalies teisūs, bet Dakaras yra ir gyvenimo būdas, nuostabi gamta, ten sutinkamos asmenybės ir penkto puslapio sindromas – šiemet Dakare žuvo du motociklininkai. Ten yra daugybė įvairios informacijos, todėl mes nusprendėme ja pasidalinti. Dakaras yra kaip brangakmenis, turi labai daug briaunų, sportas yra tik viena iš jų. Atradome, kad galima pasakoti labai daug, taip praplėsti savo auditoriją, nes tada savo kampą suranda ir namų šeimininkė, ir vadovas, kuris turi iššūkių kolektyve, ir jaunuolis, kuris nori tobulėti“, – apie rinkodaros subtilybes pasakoja B. Vanagas.

Kalbėdamas apie Dakaro iššūkius lenktynininkas ne kartą ir ne du pažymi, kad aplink save yra subūręs itin stiprų kolektyvą, kuriuo labiausiai ir didžiuojasi: „Ši komandos versija yra geriausia, kokia buvo per tuos 15 metų. Turime kolektyvą, kuris su mumis 2–4 ar 5 metus. Tai yra motyvuotų, aukštos moralės ir intelekto individų susibūrimas. Jie supranta, kas yra rezultato siekimas. Šio Dakaro metu neatsimenu atvejo, kad būtume susipykę. Komanda šlifuojasi praktikoje. Dėl to yra posakis „sunku pratybose – lengva mūšyje.“

„Inbank Team Pitlane“ vardu šiemet į Saudo Arabiją išvykusi komanda yra didžiausia iš lietuviškų Dakaro kolektyvų, o itin svarbus jos skirtumas nuo kitų – didžiulė medijų komanda.

„Medijų komanda yra didesnė nei technikų. Tai yra neišvengiama, be medijų komandos nebūtų auditorijos, o be jos nebūtų jokių partnerių. Mes neturime naftos gręžinio, kiekvieną eurą turime uždirbti. Turėdami didelę auditoriją mes tampame įdomūs verslui.

Kai turi svajonę ir ji susijusi su lenktynėmis, o esi iš santykinai labai nedidelės rinkos, tačiau nori galėti dalyvauti pasauliniuose procesuose, turi maksimaliai išnaudoti rinką. Tai skamba vartotojiškai, bet reikia turėti omenyje, kad varžomės visiškai pasaulinėje smėlio dėžėje. Konkuruojame su visomis pasaulio valstybėmis. Finansai mums reikalingi tikrai nemaži“, – teigia B. Vanagas.

Kad būtų matomi, „Inbank Team Pitlane“ kasmet investuoja daug. Komanda kasmet perka Dakaro teises, leidžiančias dalytis plataus turinio vaizdo įrašais. Tai ypač patinka komandos sirgaliams, kurie lenktynininko feisbuke randa ne tik tradicinius komentarus ar nuotraukas, bet ir vadinamuosius „on board“ vaizdo įrašus – medžiagą iš pilotų kabinos.

Šių metų Dakare B. Vanagas didelių ir įspūdingų avarijų išvengė, bet vienas įrašas iš automobilio salono sirgalius tikrai prajuokino. Jame matyti, kaip po šuoliuko su automobiliu naujasis lietuvio šturmanas Filipe Palmeiro nusikeikia, o vėliau auklėja B. Vanagą, kad šis trasoje būtų atsargesnis.

„Komandoje esame perėję įvairius bendravimo su auditorija lygmenis. Esame sau pasakę, kad turime būti maksimaliai atviri. Visada yra lengva parodyti, kokie esame geri. Bet kai padarai klaidą arba tau nepasiseka, reikia turėti stiprybės pasidalinti ir tuo. Esame nusprendę dalintis beveik viskuo ir kiek įmanoma necenzūruoti mūsų komandos darbo“, – apie sprendimą dalytis šiuo vaizdo įrašu sako sportininkas.

Jis teigia, kad 164 tūkst. feisbuko sekėjų armija kasmet vis dar išauga, o šie skaičiai stebina ir pačią komandą. Anot pašnekovo, bendras jo puslapio feisbuke pasiekiamumas per tris savaites vykstant Dakarui siekia apie 20 milijonų.

„Jeigu mes palygintume investuotus pinigus, iš jų sugeneruotą rezultatą ir naudą partneriams, manau, kad mūsų komanda būtų tarp lyderių Dakare, jeigu ne numeris vienas“, – apie savo matomumą teigia B. Vanagas.

Tačiau sportininko gyvenimas viešas tik lenktynių trasoje, už jos yra riba, kurios Benediktas niekada neperžengia, – tai asmeninis jo ir ypač jo šeimos gyvenimas. Su žmona Giedre jie yra nubrėžę aiškią ribą, kad vieša yra tik B. Vanago veikla, bet ne asmeninis gyvenimas.

Lenktynininkas teigė, kad yra tekę sulaukti labai daug pačių įvairiausių pasiūlymų būti žurnalo viršelyje, jeigu kartu bus visa šeima. „Tekdavo atsisakyti. Nėra tikslo to viešinti“, – savo pozicijos laikosi jis.

Noras būti naudingam ir politikos vilionės

B. Vanagas pripažįsta, kad laimėti Dakarą lietuviams yra kone neįmanoma misija, tačiau jis tiki, kad 2019 m. užimtą 11-ąją bendrosios įskaitos vietą pagerinti dar yra įmanoma. Vis dėlto lenktynininkas teigia, kad jį važiuoti į Dakarą labiausiai motyvuoja noras būti naudingam Lietuvai.

„Sportinės ambicijos yra, mes tikrai žinome, kad galime rezultatus dar pagerinti. Tai nėra paprasta, bet įmanoma ir to iš mūsų tikimasi. Bet pagrindinis dalykas, kodėl aš dar esu Dakare, tai suteikia galimybę būti naudingam.

Bendrauti su auditorija, jaunais žmonėmis – man jie yra ypač svarbūs. Dabartinis gimnazistas po 20–30 metų valdys Lietuvą. Šiuo metu esu jiems įdomus per savo veiklą, tad turiu galimybę su jais bendrauti, skirti savo laiką, bet tuo pačiu metu bandau užkoduoti tai, kas, mano manymu, yra svarbu tolimesniame gyvenimo kelyje.“

Ką „užkoduoti“ jaunimo galvose bando B. Vanagas? „Panašu, kad man per gyvenimą pavyko suprasti pagrindinius principus, kaip reikia tapti profesionalu, kas yra sėkmė, suprasti, kas yra komandinis darbas. Mano tikslas yra jiems pateikti informaciją, kurią aš žinau, kad jie tai suprastų anksčiau, nei tai padariau aš“, – teigia B. Vanagas, dar kartą primindamas 10 tūkstančių valandų taisyklę. Sportininkas vadovaujasi principu, kad profesionalą nuo mėgėjo kažkokioje veikloje skiria toks skaičius tai veiklai paskirtų valandų.

Tačiau B. Vanagui svarbūs ne tik jauni žmonės. Jau ne vienerius metus jis aktyviai bendradarbiauja su Lietuvos kariuomene ir tikina, kad būtų pasirengęs šalį ginti ginklu nors ir šiandien.

„Laisvė nėra duotybė, laikai niekada nebuvo kitokie. Aš esu gimęs ir užaugęs, kai mes buvome okupuoti, aš puikiai atsimenu principus, kuriais mano tėvų laikais galėjai kažko pasiekti. Tai nebuvo saviraiška ar buvimas savimi. Reikėjo žaisti pagal labai aiškias taisykles ir neliesti tam tikrų temų.

Chuliganas neis į konfliktą su tuo, kuris yra pasiruošęs duoti atsaką. Principas yra paprastas: jeigu nori taikos – būk pasiruošęs karui. Kariauti nenorime nė vienas, bet turime būti pasiruošę bet kokiems scenarijams. Tik tada aplinkiniai pagalvos, ar verta su mumis prasidėti. Mano namuose yra bent trys šaunamieji ginklai būtent tam tikslui. Kaip ir daugelis žmonių, esu apmokytas jais naudotis, mūsų tikslas yra būti kuo didesniu galvos skausmu, jeigu kažkas norėtų užeiti į mūsų šalį ar miestą. Pažadu būti jiems labai nepatrauklus“, – paklaustas apie galimą Lietuvos gynimą ginklu sako B. Vanagas.

Norą būti naudingam B. Vanagas įskiepijo pats sau, tačiau ne iškart. Kaip pats sako, anksčiau jautėsi svarbiausias pats sau, o noras dalytis patirtimi, gerais darbais atsirado tik per pastaruosius kelerius metus.

„Esu kažkada skaičiavęs, kad apie pusę savo laiko komanda atiduoda projektams, kurie yra neatlygintini. Iš vienos pusės, tai yra gražu, iš kitos – visiškai neišmintinga. Per daug dėmesio skiriame projektams, kuriais prarandame lėšas. Tai pavojinga, nes vieną dieną galime atsidurti situacijoje, kurioje pagalbos reikės mums.

Manau, kad su metais supranti, kad ne nauda sau yra svarbiausia. Ji kažkada buvo svarbesnė, bet supranti, kad būti naudingam kitiems yra didesnė vertė. Sau aš esu atsakęs į daug klausimų ir man nebe tiek daug dalykų ir bereikia. Bet mane veža galimybė padėti sukurti geresnę valstybę. Aš matau šaunius žmones, augančius Lietuvoje. Jie gali būti geriausi pasaulyje. Man tai – savotiškas sportas. Prieš kokius 5–6 metus turbūt supratau, kad tai yra svarbu. Iki tol aš buvau svarbesnis pats sau“, – apie savo asmenybės ir mąstymo pasikeitimą kalba „Inbank Team Pitlane“ lyderis.

Pasiklausius bet kurios viešos B. Vanago kalbos, pasigilinus į jo veiklą už lenktynių trasos, peršasi mintis, kad B. Vanagas būtų puikus politikas. Pats pašnekovas tokios galimybės neatmeta ir net atskleidžia, kad vilionių į politiką sulaukia nuolat.

„Aš galėčiau būti politikoje, bet kol kas suprantu, kad naudingesnis esu ten, kur esu. Per pastaruosius tris mėnesius esu gavęs stiprių pasiūlymų prisijungti, būti tarp lyderių ar net vesti kažkokius sąrašus. Niekada nesakau niekada, bet kol kas aš tam neturiu laiko. Bet tai nereiškia, kad neprisidedu prie valstybės gyvenimo, manau, padarau daugiau, nei padaryčiau būdamas politiku“, – sako B. Vanagas, kurio vienas iš pagrindinių pastarųjų metų komunikacijos naratyvų buvo Lietuvos ir Lenkijos santykiai.

Dalyvaudamas Dakare kartu su lenku šturmanu Sebastianu Rozwadowskiu, lietuvis nuolat kalbėjo apie Lietuvos ir Lenkijos draugystę, ne kartą netiesiogiai viešai ragino politikus gerinti santykius su šia mūsų kaimyne. Tam B. Vanagas turi sugalvojęs netgi šūkį, kurį pasiskolino iš JAV prezidento Donaldo Trumpo:

„Kuo labiau giliniesi apie valstybę, jos istoriją, sąjungininkus, kas gali padėti išlikti tvirtiems, apsisaugoti, tuo daugiau dalykų supranti. Lietuva ir Lenkija buvo viena valstybė 400 metų, ši valstybė kur kas ilgiau buvo pasaulio supervalstybė, nei dabar šiame statuse yra JAV. Aišku, kad tai yra istorija, bet aš manau, kad genofondas nėra niekur dingęs. Aš tikiu tuo vyčio genu, kad jį mūsų žmonės tikrai turi. Aš esu pasinaudojęs Donaldo Trumpo rinkiminiu šūkiu – „Let`s make LDK great again“.

Nuo geriausio Vilniaus vairuotojo iki pirmojo Dakaro

„Pradėjau sportuoti ir buvau gatvių siaubas. Man atrodė, kad aš esu greičiausias gatvėje, todėl pradėjau lenktyniauti. Bet po pirmos rimtos treniruotės supratau, kad nemoku vairuoti. Man tai buvo vienas sunkesnių lūžių gyvenime“, – taip prasidėjo B. Vanago kelias automobilių sporte.

Nuo tada sportininkas nuėjo ilgą kelią: žiedinės lenktynės, bekelės varžybos, klasikiniai raliai. B. Vanagas dukart su komanda yra laimėjęs Palangoje vykstančias 1000 kilometrų varžybas, užėmęs prizines vietas įvairiose bekelės varžybose bei aukščiausią Baltijos valstybių vietą Dakare – 11-ąją.

„Nusipirkau pirmą lenktyninį automobilį, pasisamdžiau trenerį ir nuvažiavau į Kačerginės Nemuno žiedą treniruotis. Keistai pasielgiau, nes kam reikalingas treneris, jeigu jautiesi geriausias? Prasitreniravus visą dieną manęs treneris paprašė įveikti greičiausią ratą. Kačerginės žiedo ilgis yra 3,3 kilometro ir aš jį įveikiau gal per 1:30 min., o treneris su tuo pačiu automobiliu visiškai nesiruošęs įveikė per 1:20 min. Kai supranti, kokia tai trumpa distancija ir koks didelis skirtumas, supranti, kad nemoki važiuoti. O prieš tai jau galvojau, kad esu vienas geriausių Vilniaus vairuotojų. Nuo tada prasidėjo tūkstančiai kilometrų treniruočių“, – apie pradžią automobilių sporte pasakoja B. Vanagas.

Kuo pirmasis jo Dakaras skyrėsi nuo paskutinio? Žinoma, dabar „Inbank Team Pitlane“ yra kur kas turtingesnė ir profesionalesnė komanda, į sunkiausią pasaulio bekelės ralį važiuojanti kovoti dėl rezultato. Tačiau pasikeitė ir pats Benedikto supratimas apie šį maratoną.

„Turbūt reikėtų pasakyti, kad važiuodamas į pirmąjį Dakarą labai jį romantizavau ir visiškai neįvertinau priešininko – paties Dakaro. Ir savęs. Pirmasis Dakaras mano atsiminimuose yra scenarijus kokioms penkioms geroms knygoms. Tikrai dabar matau, kad nebuvau tinkamai nei mentaliai, nei moraliai, nei fiziškai, nei techniškai pasiruošęs. Bet ryžtas finišuoti buvo didesnis už viską, komanda buvo kovinga ir turėjo tikrai daug darbo. Pradžioje buvo nepatyrimas, jaunystė ir degančios akys, o dabar – atsirandanti branda ir patirtis. Aišku, kad pastaroji atneša kur kas geresnius dalykus“, – tikina B. Vanagas.

Vis dėlto jis pripažįsta, kad ir paskutinių metų Dakaruose būta visko. Tai nutrenkta į kelią išbėgusi karvė, pakibimas ant skardžio su šturmanu Sauliumi Jurgelėnu ar įspūdingas šuolis 2019 metų Dakare, kuris tik per plauką nesibaigė labai liūdnai. Sportininkas sako, kad šie nuotykiai irgi nemenkai prisidėjo prie Dakaro populiarėjimo Lietuvoje.