Viešoji erdvė perpildyta greitųjų kreditų reklamų. Jos tikriausiai paveikia ne tik paprastus žmones, bet ir Socialdemokratų partiją. Jau matyti, kad naujasis finansų ministras Taurimas Valys buvo reikalingas tik tam, kad greitai pasiskolintų valstybės vardu ir pranyktų istorijos užkaboriuose, palikdamas dideles skolas ir palūkanas kitiems metams, dar kitiems ir dar daugeliui metų į ateitį.
Lietuva yra praskolinama
Pats skolinimasis nėra problema. Infliacija mažina skolos mokėjimo naštą, dėl to beveik visos pasaulio valstybės yra skolingos. Problema atsiranda tuomet, kai šiandien prisiimami įsipareigojimai pradeda riboti valstybės galimybes veikti ateityje.
Europos Sąjungos fiskalinės taisyklės numato, kad valdžios sektoriaus deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP, o skola – 60 proc. BVP. Tai skirtingi rodikliai: deficitas parodo, kiek valstybė per metus išleidžia daugiau, negu surenka pajamų, o skola – kiek įsipareigojimų jau yra sukaupusi. 2027 m. valstybės skola turėtų pasiekti 48,4 proc. Tai reiškia, kad ateityje labai sumažėja erdvė bet kokiems naujiems finansiniams sprendimams jau kitai Vyriausybei po 2028 m. Seimo rinkimų.
Antrasis klausimas – kiek iš tikrųjų kainuoja skolintis? Jei valstybė pasiskolintų 1 mlrd. eurų dešimčiai metų su 3 proc. metinėmis palūkanomis, vienų metų palūkanos būtų 30 mln. eurų. Jei tokia pati paskola būtų išduota su 5 proc. palūkanomis, metinė suma siektų 50 mln. eurų. Skirtumas – 20 mln. eurų kasmet.
Brangstant skolinimuisi, šios išlaidos konkuruoja su kitomis biudžeto reikmėmis: mokytojų ir medikų atlyginimais, kelių remontu, socialinėmis paslaugomis ar gynybos investicijomis. Palūkanų išlaidos gali didėti palaipsniui, nes senos, pigesnės paskolos keičiamos naujomis, brangesnėmis. Todėl šiandien priimami sprendimai dėl skolos turės poveikį biudžetui dar ilgai po to, kai juos priėmusi Vyriausybė baigs darbą.
Dar neseniai Lietuva galėjo skolintis labai pigiai. 2021–2023 m. – vos už 1,1 proc. Šiemet palūkanos jau perkopia 4 proc. Skolos aptarnavimo išlaidos išaugo nuo 278,1 mln. eurų 2023 m. iki 554,3 mln. eurų 2025 m. ir toliau auga.
Skolinimosi sąlygos keičiasi greitai
Argentina ilgą laiką buvo laikoma ekonominių reformų pavyzdžiu, tačiau šalies finansų politika, didėjanti skola ir ekonomikos problemos tapo vis sunkiau valdomos, kol 2001 m. valstybė paskelbė bankrotą.
Populistai vis dalino pažadus, vis didino valstybės įsipareigojimus papirkinėdami rinkėjus, o visa tai finansavo didindami valstybės skolą. Ir rezultatas toks, kad buvusi viena iš pačių turtingiausių pasaulio valstybių tapo nemoki.
Panašiai nutiko ir su Graikijos skolų krize, kai prarastas pasitikėjimas finansų rinkose, didelės finansavimo reikmės ir ribotos galimybės savarankiškai vykdyti pinigų politiką prisidėjo prie ilgos ir skausmingos korekcijos. Šiuo metu Graikijos ekonomika vis dar yra mažesnė, nei buvo 2008 m.
Prezidentas patenkintas, kad valstybė grimzta į skolas
Labai keista prezidento pozicija, kurią perteikė jo patarėjas Vaidas Augustinavičius. Skolos augimas dabar jam tinka, o štai į Mastrichto kriterijų – 3 proc. ribą, reikia grįžti 2029 m. Sutapimas, bet 2029 m. po Seimo rinkimų jau dirbs kita Vyriausybė.
Tai gal tada ponas V. Augustinavičius turi pasiūlymų, kaip grįžti į tvarkingą skolos valdymą, kai finansų ministras T. Valys jau bus prisiėmęs greitųjų kreditų? Jo atsakymas toks: „Geresnis mokesčių surinkimas, tolesnis šešėlio mažinimas. Reikėtų ir labiau sumažinti tam tikras išlaidas biurokratijai.“ O kas dabar trukdo vykdyti šias priemones ir nelįsti į skolas? Kodėl reformos turi būti vykdomos po kelerių metų, o iš šios vyriausybės nieko nereikalaujama? Gal atsakymas, kad ir prezidentas jau skaičiuoja dienas iki kadencijos pabaigos ir nori išlikti tautosakoje kaip „gerovės prezidentas“, o ne „diržų veržimosi prezidentas“?
Graikijos ir Argentinos atvejai rodo, kad labai greitai galima įsisukti į skolų karuselę, imti vieną kreditą, kad užgesintų kitą, vis daugiau atiduodant pinigų palūkanoms mokėti. Tačiau tokio neatsakingo elgesio ekonominė kaina mokama dešimtmečiais.
Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.
